Mano kaimynės sūnui 34 metai, tačiau jį ištiko infarktas. Kodėl tokį jauną vyrą galėjo ištikti toks gyvenimo smūgis? Pradėjau jaudintis ir dėl savo sūnaus, jam šiais metais suėjo 40 metų. Kas turi įtakos, kad tokius jaunus žmones ištinka infarktas?
Dalia, 68 metai
Atsako specialistė, Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė:
Pasaulyje dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta vidutiniškai 29 procentai žmonių, o Lietuvoje šis rodiklis - 50 procentų visų mirčių kasmet. Mes Europos Sąjungos vidurkį viršijame du tris kartus. Taip yra todėl, kad žmonės neinvestuoja, nekreipia dėmesio, nesirūpina savo sveikata. Nesirūpina tol, kol nepajunta pirmųjų požymių. Dažniausiai galvojama apie sveikatą tik tada, kai jau įvyksta infarktas, insultas, kai skauda, kai atsiranda sveikatos negalavimų. Čia ir yra bėda. Padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio nejaučiame, apie rūkymo žalą galvojame skeptiškai, nutukimas taip pat nelaikomas liga. Jei pažiūrėsime į tas šalis, kur sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mažėja, pamatysime, kad rizikos veiksnius jiems sekasi koreguoti žymiai sėkmingiau.
Ištinka ir trisdešimtmečius
Teoriškai vyrams rizikingas amžius prasideda nuo 40-45 metų. Sergamumo ir mirtingumo kreivė šoka į viršų. Moterims - po menopauzės. Tačiau ligoninėse mes, gydytojai, matome ir nemažai trisdešimtmečių vyrų, labai daug keturiasdešimtmečių. Pasitaiko netgi dvidešimtmečių, devyniolikmečių. Jei susideda genetinis polinkis ir rizikos veiksniai, tikimybė susirgti būnant jauno amžiaus nemaža. Yra įrodyta, kad kraujagyslių aterosklerozė prasideda dar vaikų amžiuje, tik to niekas nejaučia. Moterys pradeda sirgti vėliau, tačiau visas pasaulis akcentuoja, kad esant vyresnio amžiaus, pasiekus 65 metų ribą, moterų sergamumas gerokai pralenkia vyrų.
Dažniausios priežastys
Dažniausiai tai būna rizikos veiksnių derinys. Stresas turi didžiulę įtaką miokardo infarkto pradžiai. Klasikinis pavyzdys: genetinis polinkis, nutukimas, rūkymas, netinkama mityba ir didelis stresas. Yra apskaičiuota, kad po didelių darbinių ar šeimyninių konfliktų, infarktų ir insultų rizika smarkiai padidėja.
Įspėjamųjų ženklų nebūna
Didžioji dauguma infarktų vyrams įvyksta netikėtai. Be jokių perspėjančių ženklų. Nors kai žmogus pasižiūri atgal, pamato, kad rizikos veiksnių jau būta. Infarktas trinkteli visiškai netikėtai. Iki 70 proc. atvejų širdies liga pasireiškia staigiu infarktu arba staigia mirtimi. Kai žmogus išsigąsta, permąsto, ką galėtų gyvenime pakeisti. Tiesa, po infarkto gyvenimas labai pasikeičia: žmogus yra priverstas kasdien vartoti vaistus. Įvykus pirmajam infarktui ar insultui, antrojo ir trečiojo tikimybė gerokai išauga.
Darboholikų liga
Lietuviai linkę persidirbti, konkuruoti, neskirti pakankamai laiko sau, poilsiui, atostogoms ir sveikatai. Žodžiu - darbas, darbas, darbas... Be to, su viršvalandžiais, be jokių atostogų. Organizmas pervargsta ir jame tarsi įvyksta trumpas susijungimas. Jis pasako „stop“. O pervargimas ir nuolatinis stresas, didelis tempas dažnai baigiasi infarktu ar insultu. Po miokardo infarkto žmogus guli palatoje ir suvokia, kad visi jo darbai gali sustoti, kad organizmas supyksta, jei jam nebuvo duota pakankamai poilsio. Tada suprantame, kad visi nenupirkti automobiliai, nepastatyti namai, kiti materialūs dalykai gali palaukti, pasitraukti į antrą planą. Galbūt Lietuvoje iš tiesų per daug sureikšminamas materialumas: kuo didesnis namas, geresnė mašina - kad tik būtų ne prasčiau nei kaimyno. Mes per daug dėmesio skiriame materialiniams dalykams ir per mažai sveikatai, dvasiniams dalykams. O tai svarbu.
Svarbu tikrintis:
Be paties žmogaus noro niekas jėga neprivers jo pakeisti gyvensenos. Per jėgą jokios institucijos žalingų įpročių neprivers atsisakyti, tačiau valstybinė politika irgi labai svarbi. Nuo 2006 metų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, veikia širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa. Pagal ją vyrai nuo 40 iki 55 metų, o moterys - nuo 50 iki 65 metų, nesirgę širdies liga, gali visus savo rizikos veiksnius pasitikrinti šeimos centruose nemokamai. Tą padaryti labai svarbu.
