Skaitytojų istorijas komentuoja gydytoja odontologė Rūta Abloževičienė.
Ingos istorija:
Esu jauna, 25 metų mergina, kuriai, atrodytų, viskas sekasi. Baigti vieni mokslai, pradėti kiti, aplinkui vien tik šilti žmonės, bet... Negaliu pilnavertiškai džiaugtis tuo, nes po prieš metus įvykusios traumos, kuomet buvo nuskelti priekiniai dantys, nebegaliu šypsotis.
Po gomurio operacijos ir šaknų likučių pašalinimo išgirdau liūdną diagnozę – priekinį didijį dantį reikia implantuoti, o šalia esantį dar įmanoma išsaugoti protezuojant... Viskas išslydo iš po kojų…
Iš kur gauti tokius pinigus, kai vien operacijai vos 300 lt sukrapštėme... Iki šiol laukiu lengvesnių dienų, bet jos neateina. Prasidėjo ir dantenų virš priekinio danties skausmai, ir šalia esantį dantį maudžia, bet nieko nepadarysi, tenka laukti geresnių laikų.
Šio konkurso laimėjimas pakeistų visą gyvenimą, aš šypsočiausi, nes galėčiau džiaugtis ne tik gyvenimu, bet ir dantimis, kurie ne visi yra perlai, bet man pakaktų tik tos svarbiausios dalies – priekinių dantų. Taip pat nebereikėtų kęsti skausmų, kurie kuo toliau, tuo labiau dažnėja ir stiprėja.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Galbūt reikėtų dar pasikonsultuoti su keletu gydytojų. Kartais būna taip, kad pasiūlyti gydymo planai gali būti skirtingi, nes kiekvienas gydytojas sprendžia pagal savo asmeninę patirtį. Po traumų dantų ateitis dažnai būna neaiški, ne visada pasitvirtina ir teigiamos, ir neigiamos prognozės. Tiesiog atliekame tuo momentu reikalingą gydymą ir pastoviai sekame dantų būklę.
************
Monikos istorija:
Rašau, nes noriu gražesnės šypsenos!
Man 23 metai. Kad turėsiu problemų su dantimis jau buvo galima nuspėti vaikystėje – pirmieji dantys ėmė dygti vėliau nei metų. Galbūt tai susiję su tuo, kad, metams bėgant, keli nuolatiniai dantys taip ir neišdygo. Deja, anksčiau niekam neatrodė, kad tokią problemą reikia spręsti.
Viršuje yra likęs pieninis dantis – vietoj jo turėjęs išdygti pasislinko į šoninio kandžio vietą, nes šio trūksta. Nuotraukoje aiškiai nesimato, bet apačioje trūksta dviejų dantų – nuolatiniai irgi tiesiog nepasirodė. Tad tai kiek daugiau nei estetinė problema.
Ruošiuosi pradėti naują gyvenimo etapą ir manau, kad šypsena būtų puiki pradžia – ji kuria malonų pirmą įspūdį. Galų gale, juk šypsena turi kelti pasitikėjimą savimi, puošti žmogų, įkvėpti optimizmo pačiam bei aplinkiniams!
Manau, kad vien šis konkursas padės dalyviams pakelti ūpą – juk yra ir daugiau žmonių su panašiomis problemomis, nepaisant to, kad esame visą laiką apsupti įvairių vaizdinių su tobulomis šypsenomis. Svarbiausia yra turėti ryžto siekti pokyčių. Dėkui „Grožio chirurgijai“ ir DELFI už galimybę gauti gražią šypseną!
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Kartais nesusiformuoja visos nuolatinių dantų užuomazgos ir tie dantys niekada ir neišdygsta. Jeigu yra įtarimas, kad laikas dygti dantims atėjo, dažniausiai vis dantys turėtų sudygti iki 12- 14 metų (išskyrus protinius), galima atlikti panoraminę dantų rentgeno nuotrauką ir pamatyti, ar yra nedygstančių dantų užuomazgos, ar ne.
Tokiu atveju geriausia konsultuotis su gydytoju ortodontu ir spręsti dėl tolimesnės gydymo taktikos – ar uždaryti tuos tarpus breketų pagalba, ar kaip tik stengtis išlaikyti, kad ateityje būtų galima tose vietose implantuoti dantis. Visai nieko nedarant dantys pradeda keisti savo poziciją, pasislenka, dalinai tarpai užsidaro, bet nesimetriškai ir nevienodai. Aišku, ortodontinį gydymą galima pradėti ir dabar. Šios dalyvės dantys yra stiprūs, graži spalva ir forma.
***************
Laimos N. istorija:
Aš esu Laima, man yra 49 metai. Dantų nebeturiu nuo vaikų gimimo. Dabar teturiu 6 dantis ir tai nelabai kokius. Turiu valgyti minkštą maistą, nes kieto maisto negaliu sukramtyti. Labai norėčiau turėti dantis, kad galėčiau išeiti į viešumą, į tėvų susirinkimus mokykloje…
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Šiai dalyvei labai reikalingi dantų protezai, kad galėtų normaliai valgyti. Galimi keli variantai: išimami dantų protezai-plokštelės, taip pat plokštelė, kuri gali tvirtintis ant 2 implantų arba neišimami dantys, kurie būna visiškai pritvirtinti prie implantų.
Pigiausias variantas būtų paprasčiausios išimamos dantų plokštelės, tai atrodytų gražiau ir sugrąžintų dalyvei dalį prarastos funkcijos. Kai kuriuos sugedusius dantis reikėtų prieš protezavimą pašalinti. Jeigu dalyvė būtų pensijinio amžiaus arba turėtų I grupės neįgalumą, dalį kainos jai kompensuotų ligonių kasa.
**************
Liudmilos Š. istorija:
Mano vardas Liudmila, man 35 metai. Norėčiau pabandyti sudalyvauti konkurse, nes turiu labai negražius dantis. Esu nuo gimimo našlaitė ir augau vaikų namuose. Kai buvau maža, manęs niekas nevežė pas odontologus.
Vaikystėje vienas vaikas mane stipriai pastūmė ir aš kritau tiesiai į lovos kraštą. Netekau 2 priekiniu dantų iki šiol turiu šią problemą. Aišku, dabar nešioju plokštelę, nes vienoje mokykloje man padėjo odontologė. Jai esu dėkinga.
Bet mano dantys nėra gražūs, daug kartų taisyti. Mano sąkandis yra kreivas ir pasisaugau kieto maisto, nes labai krenta pasenusios plombos. Pavasarį ir vasarą reikia vėl tvarkyti dantis – gal pavyks po truputį susimokėti, nes gyvenu iš neįgalumo pašalpos ir auginu paauglį sūnų.
Ne kartą draugai yra sakę, kad man iš burnos sklinda nekoks kvapas. Daug galvoju apie tai, kad turiu negražią šypseną ir nuotraukose niekada nesišypsau. Viena mano svajonė gyvenime – graži šypsena. Turbūt mano toks likimas, kad iki šiol taip nesiseka.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Dantys labai pažeisti, panašu kad visiems dantims reikalingas protezavimas. Laikui bėgant tokie dantys ges tik labiau ir labiau, net ir plombuojant juos. Kodėl taip yra? Kadangi nepaprastai silpnas dantų audinys, emalis pažeistas iš visų pusių. Norėdami užplombuoti dantį, plombą turėtume tvirtinti tik prie sveiko dantų audinio, o jei tokio nėra, jos gana greitai iškrenta. Panašiai, kaip turint surūdijusią mašiną – negali užlopyti kažkokios skylės, o aplinkui palikti rūdžių pažeistą metalą.
*************
Erikos B. istorija:
Ilgai svarsčiau, ar rašyti, tačiau bandau ir aš laimę – gal pasiseks. Man beveik 30 metų, o dantys nuo vaikystės yra sugedę. Pinigų tėvai neturėjo ir nevertė eiti į polikliniką tvarkytis dantukų. Vėliau pati ėjau į polikliniką tvarkytis dantų, bet kaimo dantistė tik „nutaisė“ juos. Galiausiai priekiniai dantys išlūžo, tada mokykloje visai užgauliodavo, būdavo tikrai labai sunku iškęsti patyčias.
Išvažiavau studijuoti į miestą, susiradau darbą, pasiėmiau paskolą, tačiau susitvarkiau tik priekinius dantis, kad nesimatytų, jog jų neturiu – man sudėjo 4 viršutinius dantis priekyje.
Susilaukiau dviejų vaikučių, bet kaip ir daugeliui moterų po gimdymo dantys ištrupa, taip atsitiko ir man. Praėjusią vasarą sutinus dančiui ėjau į polikliniką galvodama, kad kartą per mėnesį nueisiu ir po truputį susitvarkysiu juos, bet prasidėjus šildymo sezonui baigėsi vaikščiojimai pas dantistą – nėra atliekamų pinigėlių.
Su vyru bandom taupyti, bet šiais laikais, kaip ir daugeliui, mums pinigėlių trūkumas. Man gėda pasakyti vyrui, kad mano dantys taip išgedę, o priekyje – nesavi. :(
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Daugybė žmonių atsineša problemas su dantimis nuo vaikystės ir paauglystės. Jeigu jie sugenda šiame amžiuje, visą gyvenimą tenka dažnai lankytis pas odontologą ir gydytis dantis. Labai svarbu išmokyti vaikus valyti dantis ir įdiegti asmeninės higienos įpročius, taip būtų galima išvengti daugybės nereikalingų problemų, kurioms išspręsti reikalingos didelės išlaidos.
Šiai dalyvei reikia gydyti praktiškai visus apatinius dantis, nes jie visi, kiek matosi iš nuotraukos, yra pažeisti karieso.
*************
Jurgos istorija:
Turiu bėdą nuo mažų dienų – parodontozę ir negerą sakandį, tik tik neturiu tiek lėšų, kad galėčiau susitvarkyti dantukus. Deja, du jau kliba, o vienas itin stipriai.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Gaila, kad dalyvė pagalbos nesikreipė anksčiau. Dabar, ko gero, nebepavyks išgelbėti klibančių dantų, nes sergant parodontoze laikui bėgant ištirpsta kaulas bei suyra jungtis (periodontas) tarp danties ir kaulo.
Pirmieji parodontozės požymiai, kai dar galima atlikti dantenų operacijas ir išsaugoti dantis, žinoma, tinkamai juos prižiūrint, yra dantenų kraujavimas, dantų akmenys, dantenų kišenės bei rentgeno nuotraukoje stebimas kaulo tirpimas. Pacientai patys dažniausiai pastebi jau vėlesnes parodontozės stadijas, nes skausmo parodontozės atveju praktiškai nebūna. Būtent todėl yra akcentuojama, kad reikia tikrintis dantis kas pusę metų – tam, kad būtų galima laiku diagnozuoti visus neigiamus pakitimus. Sergant parodontoze būtina reguliari profesionali burnos higiena ir itin kruopšti asmens burnos higiena – tik taip galima pristabdyti parodontozės vystymąsi.
**************
Jurijaus istorija:
Mano problema kai kam gali pasirodyti ir nereikšminga, bet man tai gyvenimo iššūkis. Problema atsirado dar paauglystėje. Nuo tuo laiko mano gyvenimas pasikeitė, atsirado iki šių dienų besitęsianti kompleksas šypsotis.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Matomi netaisyklingos formos dantys, kurie dantų lanke išsidėstę netolygiai. Kadangi dalyvis neįvardino savo nusiskundimų, sunku pasakyti, kokia yra tikroji to priežastis. Labiausiai tikėtina parodontozės diagnozė, nes matosi, kad dantys išilgėję, patinusios dantenos, yra apnašo. Tokiais atvejai visada pirmiausia reikia gydyti parodontozę ir tik po to galima galvoti, kaip pataisyti estetinius dalykus.
Reikalinga profesionali burnos higiena, ją sergantiems parodontoze rekomenduojama atlikti vidutiniškai 4 kartus per metus. Išsamiai ištyrus reikėtų apsvarstyti operacinio gydymo galimybę. Labai svarbu, kad pacientas ir namie tinkamai rūpintųsi savo dantimis – valytų dantis 2 kartus per dieną, naudotų specialią dantų pastą ir šepetėlį, skalavimo skystį, tarpdančių šepetėlius. Taip pat labai padeda irigatoriai – skalavimo aparatai, kurie išpurškia vandenį ar skalavimo skystį ir taip pašalina apnašą ir bakterijas sunkiai pasiekiamose vietose. Tik gydytojui ir pacientui bendradarbiaujant galima pasiekti teigiamų rezultatų gydyme.
******************
Rasuolės P. istorija:
Mano laikais Dantukų fėjos Lietuvoje nesilankė, matyt ir joms „geležinė uždanga“ buvo nepraeinamas barjeras, tad vaikučiai nuo seno pieninius dantukus mesdavo užkrosnin, sakydami: „Pele pele, še tau kaulinį, o man duok geležinį.”
Krosnį, kaip miesto vaikas, būčiau pakeitusi radiatoriumi… Tačiau, patikėkit, metalinių dantų vizija tuomet manęs tikrai nežavėjo… 8-jame dešimtmetyje tokia „kieta šypsenėle“ puikavosi ne vienas brandaus amžiaus lietuvis… Ir mielo senelio dantų vaizdelis nebuvo karščiausia septynmetės ateities svajonė… O dabar mielai įsisukčiau vieną kitą metalo sriegį…
Teko kadaise ir tetraciklino užvalgyti, tad nuoširdžią baltų gražių pieninių dantukų šypseną matau tik vaikystės nuotraukose. Vėliau vien dėl to, kad dantys nebuvo „amerikietiško” atspalvio, nekompleksavau ir šypsojausi. Tiesa, ne taip plačiai kaip norėjosi, bet dabar gyvenimui „dantų nerodau” – po kelių nėštumų, per kuriuos kankino gingvitas, ir paveldimumo dėka, kai kurie dantys tapo paslankūs, kelis teko pašalinti, susiformavo negražus ir netaisyklingas sąkandis.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Tokio atvejo prognozė nelabai linksma. Jeigu galvoti apie rimtą ir kokybišką gydymą, reikalingas išsamus paciento ištyrimas ir likusių dantų būklės bei ateities įvertinimas. Dažnai dėl parodontozės tenka šalinti daug dantų, kurie dar tuo momentu atrodo lyg ir neblogos būklės. Panaudoti protezavimui jų negalima – per silpni. Palikti šalia naujų protezų – nelabai estetiškas rezultatas. Be to pasilikę tokie dantys skatina kaulo tirpimą. Taigi, pašalinus dantis galimi keli burnos reabilitacijos būdai – arba implantai ir prie jų tvirtinami dantys, arba išimami dantų protezai.
****************
Skaistės N. istorija:
Kaunasi mano dvi pusės, ta kuri nori labai gražios šypsenos – ta vartotoja, kuriai atrodo, kad jei turi gražią šypseną, tai užkariauti pasaulį paprasta… Ir ta kuklioji, kuri sako, kad gal yra žmonių, kuriems tai gyvybės ir mirties klausimas, kad gal nereiktų daryti iš to dramos ir kad gal ne veltui esu tuo neapdovanota?
„Užkariauti“ – ne valdyti visus vos dantis parodžius, o radus savo nišą galėčiau tai įtvirtinti savo šypsena. Per savo gyvenimišką patirtį šventai įsitikinau, kad šypsena tikrai prisideda ne tik prie įvaizdžio formavimo kitų akyse, bet ir prie savivertės jausmo.
Jei nesišypsai, tai žmonėms atrodai paniuręs, piktas, tvirtai surakintais žandikauliais. Pats jauti kaip bendroje nuotraukoje temdai gerą nuotaiką. O jei tai tavo vestuvių fotografija, tai joje vyraujanti nuotaika lyg išduoda, kad tave tėvai nuo 12 metų tam vyrui pažadėjo, lyg be meilės ir užsidegimo tekėjai.
Kai nėra šypsenos, sunku išreikšti džiaugsmą, pakilumą, ypač nuotraukose, į kurias tiesiog pati žiūrėti nebenoriu.
Užaugau pas močiutę. Gyvenimą mėgau saldintis saldumynais, kiek pamenu, popieriukų nuo irisų būdavo ne tik mano kišenėse, bet ir lovoje po pagalve. Visiškai nepamenu dantų šepetuko tame savo gyvenimo tarpsnyje…
Kurį laiką nesuvokiau, kam žmonėms taip reikia valytis dantis valytis? Ir dar kasdien?! Kodėl jie taip dėl to pamišę? Neturėjau jokio supratimo ir įgūdžio :( Viso to rezultatas – nei vieno sveiko danties.
Kai nuo darželio laikų pirmą kartą atėjau pas odontologą, jis aikčiojo ir negalėjo patikėti, kad tokia jauna mergina gali turėti tokius baisius dantis. Jis apgydė dantis kiek buvo įmanoma, lopė, aplopė, apvilko, apatiniame žandikaulyje išrovė tiek, kad viena pusė nebegalėjo atlikti kramtymo funkcijų…
Aš vis labiau gniaužiausi į savo kompleksų kokoną, atsisakydavau išties įdomių patyrimų, nes visur man kelią stojo nepasitikėjimas savimi kad ir kur eičiau: ar į perspektyvų darbą, ar į pasimatymą su man patinkančiu vyru – mačiau tik savo tamsią pusę: kad negaliu normaliai šnekėti, o šnekėti sučiauptomis lūpomis įgūdžių neturėjau. Niekur tarp žmonių nebegalėjau jaustis laisvai. Mečiau perspektyvų dainavimą, o mokytojos manęs nesuprato ir negalėjo patikėti, kad taip lengvai atsisakau savo dovanos iš Dievo.
Keletą kartų bandžiau susitvarkyti dantis, kad galėčiau jaustis komfortiškai ir nebijoti gyventi. Bet viskas atsiremdavo į pinigus, į didelius pinigus, kurių aš neturiu. Taip vėl sugrįždavau į savo kompleksų pasaulį. Ir toks vidinis pyktis ant tėvų, ant aplinkos – kodėl? Kodėl negaliu šypsotis, atvertus galvą kvatotis ir nesirūpinti, kad nekaip atrodau, kad susivėlusi pateksiu į kadrą, bet mano šypsena bylos, kad aš gyvenu.
Kodėl negaliu plačiai šypsotis vyrui, kuriam nesu abejinga, džiūgauti mažo, naivaus vaiko veido išraiška? Kodėl nežinau, ką reiškia dažytis lūpas ryškiai raudonu lūpdažiu, kuris ypač išryškina dantis ir koketiškai kvatotis? Kodėl negalėjau siekti man pranašautos dainininkės karjeros? Kodėl negaliu nors suaugusi sudalyvauti kokiam dainavimo projekte ir taip leisti išsipildyti nors daliai savo troškimų?
Sunku leisti sau patikėti, kad galėsiu dirbti su žmonėmis ir būti ypač nuoširdžia, kai vis noriu valdyti save nerodant burnos. Atrodo, daug gyvenimo pamokų išmokau, tapau stipria, žinančia ko noriu. Ir atrodo, kad viskas yra įmanoma. Tikriausia ir su dantimis taip – turėjau atsitiesti, sustiprėti, išlįsti iš visų baimių, subręsti, save surasti ir tikiu, kad tai bus duota tada, kai aš būsiu tam pasiruošusi.
Gydytojos Rūtos Abloževičienės komentaras:
Dar viena pamokanti istorija dantų priežiūros klausimu. Ypač siūlau atkreipti dėmesį visiems tėvams, kurie lengvabūdiškaii leidžia vaikams be saiko valgyti saldainius ir nesivalyti dantų. Iki mokyklos patys tėvai turėtų valyti dantis vaikams. Nei vienas odontologas neišgelbės, jei dantys nebus prižiūrimi namie.
Kadangi dalyvė pasakojo, kad vienoje pusėje neturi dantų, tai tam, kad būtų galima atstatyti sitrikusią kramtymo funkciją, reikalingi implantai arba išimami dantų protezai, čia jau pagal finansines galimybes. Nieko nedaryti yra blogiausia, nes deformuojasi ir kaulas, ir sąkandis, kurį anksčiau ar vėliau vistiek reikės gydyti, o tai bus dar sudėtingiau.
