Skaitytojų istorijas komentuoja gydytoja odontologė Rūta Abloževičienė.

Daivos V. istorija

„Sakoma, kad šypsena atveria visas duris, o linksmi žmonės sukelia simpatiją ir atrodo patrauklūs.“ – perskaičius šiuos žodžius gerklėje įstrigo gumulas, o akyse pasirodė ašaros.

Kodėl nesišypsau paklausia dažnas. Problema tame, kad mano dantys negražūs – jie kreivi ir tai man sukelia diskomfortą. Man nemalonu juoktis ar tiesiog šypsotis prie žmonių, kaip ir apie tai kalbėti.

Daugelis žmonių pasakytų „O kas čia tokio, niekas to nepastebi.“ arba „Ko tu kompleksuoji, juk svarbu vidus.“, bet ir žmogaus vidus ne toks gražus, kai jis jaučiasi blogai, kai jam akys prisipildo ašarų kaskart peržiūrėjus savo nuotraukas ar pamačius tobulos šypsenos reklamą. O ką jau kalbėti apie tai, kad vaikštant prekybos centre ir aplinkui matant tobulas žmonių šypsenas reklaminiuose stenduose, bandant susirasti antrąją pusę ir negalint jai šypsotis, galų gale, kaip jaustis einant į pokalbį dėl darbo ir ten išgirstant atsakymą „Atsiprašome, ieškome žmogaus, kuris atstovautų mūsų įmonę kaip veidas.“

Šypsena yra graži, kai ji tikra, pilnavertė. Negali jaustis harmoningas ir laimingas, jei negali plačiai šypsotis, juk tai pasitikėjimo savimi ženklas, o tuo šiandien negaliu pasigirti.

Nusprendžiau parašyti, nes vis dar tikiu stebuklais ir noriu būti žmogumi su laiminga veido išraiška, tai mano gyvenime atskleistų kitokią asmenybę. Noriu šypsotis ir savo šypsena užkrėsti kitus.

Gydytojos komentaras:

Šiuo atveju labai reikalingas ortodontinis gydymas – dantų tiesinimas breketais. Tai truktų 1,5-2 metus. Šiais laikais yra daugybė breketų rūšių – galima rinktis ne tik įprastinius metalinius, bet ir permatomus safyrinius ar danties spalvos keraminius, kurie yra labai estetiški ir mažai pastebimi. Po gydymo dantys būtų vienoje eilėje, šypsena taptų išties daili. Tada papildomai galima atlikti dantų balinimą ar pakoreguoti dantų formą, jei norisi paties geriausio rezultato.

**********************

Ilonos Č. istorija

Didžiausia mano gyvenimo svajonė yra turėti gražią šypseną. Dėl to, kad jos neturiu, negaliu rasti darbo. Netekau darbo šių metų pradžioje, dabar esu bedarbė, todėl negaliu sau leisti didelių išlaidų dantims. Buvau konsultacijoje dantų klinikoje Kėdainiuose, gydytojas sakė, kad viską galima pataisyti, sutvarkomi ir tie „tetraciklininiai dantys nuo vaikystės“. Galvojau susitvarkyti nors viršutinius dantis, bet kur tau… Kai gydytojas pasakė kiek tai kainuotų… Iš kur paimti tokias santaupas…

Anksčiau dalyvavau kito grožio konkurso atrankoje: siunčiau anketą, buvau pakviesta apžiūrai, tačiau po jos nepatekau į konkursą, nors konkursui atrinko dalyvius su visiškai normalia burna…

Gydytojos komentaras:

„Tetraciklininiai dantys" yra nemaloni problema  juos turinčiam žmogui. Balinimas praktiškai neefektyvus šiuo atveju. Paslėpti dantų spalvą galima tik protezuojant įvairių rūšių laminatėmis, o jei dantys dar pažeisti ir karieso – protezavimui naudojami keramikos vainikėliai. Kadangi spalva pakitusi visų burnoje esančių dantų, norint turėti gražią šypseną reikia protezuoti apie 16-20 dantų, kurie matosi šypsantis. Tai reikalauja nemažų laiko ir finansinių sąnaudų.

******************

Sandros D. istorija

Pamačiusi konkursą išdrįsau parašyti. Esu Sandra Dikidži, man 25 metai, anksčiau rašiau panašiam konkursui, buvau pakviesta, bet neįšdrisau atvykti, šįkart esu pasirengusi.

Turiu labai didelę problemą su savo išsvajota šypsena, kurios neturiu. Dirbu su klientais, bet per savo darbo metus niekada nedrįsau šypsotis, nors visi sako, kad turiu gražią šypseną. Deja, už tos šypsenos slepiasi skaudi tema.

Turėjau danties operaciją, po kuriuos netekau danties, vos nesusirgau sepsiu – kraujo užkrėtimu, bet po šios operacijos turiu didelių pasekmių: man liko randas, dantis traukia vieną po kito, jie bijo karščio ir šalčio, jų spalva geltona, o paviršius sutrūkinėjęs, galiu valgyti tik trintą maistą. Deja, šiuo metu dirbdama barmene nesu patenkinta, nes turiu šypsotis klientams nerodydama dantų. Pavargau eiti pas gydytojus, kentėti skausmus ir, beje, norint gražios šypsenos, reikia turėti lėšų.

Jei patekčiau į šį konkursą, manau, būčiau laimingiausias žmogus ir nebereiktų su pavydu žiūrėti į kitų šypsenas. Jei taip pasisektų, mesčiau net rūkymą. Viskas pasikeistų, būčiau laiminga, drąsiau jausčiausi, ir pagaliau turėčiau SVAJONIŲ ŠYPSENA.

Gydytojos komentaras:

Dalyvė užsiminė apie rūkymą. Jis iš tiesų kenkia dantims, jie pagelsta, atsiranda tamsus apnašas. Rūkantiems žmonėms labai dažnai  blogai gyja žaizdos išrovus dantis ar po kitų operacijų, nes cigaretėse esantis nikotinas pablogina  kraujotaką (geras aprūpinimas krauju yra labai svarbus greitam žaizdų gijimui), taip pat dėl šios priežasties sunkiai prigyja arba visai neprigyja dantų implantai. Rūkymas gali sukelti ir kitų dantų bei dantenų problemų, nors aišku jis nėra vienintelė priežastis.

***************

Vaigos R. istorija

Galbūt daugelis pažvelgęs  į mano lengvą šypseną taip ir nesupras, kokio velnio aš dalyvauju šiame konkurse. Tačiau viskas nėra taip gražu ir tobula kaip atrodo.

Nuo vaikystės norėjau šypsotis plačia šypsena, tačiau, matyt, man nebuvo lemta. Viskas prasidėjo nuo vieno priekinio danties, kuris niekaip nesiruošė kristi. Visi juokavo, kad būdama sena bobute tik jį ir beturėsiu. Man, kaip 11 metų vaikui,  tai visai nebuvo juokinga. Galiausiai  medikai neapsikentę tą dantį išlupo jėga. O ir jiems teko nemažai pavargti – dantis nesiruošė pasiduoti. Po sudėtingo danties rovimo sekė dar bjauresnė operacija –  papildomo neišdygusio danties šalinimas iš viršutinio žandikaulio kaulo – jis ten buvo isitaisęs horizontalioje padėtyje.

Tai štai aš, paauglė, be priekinio kaplio ir be vilties jį turėti. Kauno klinikų profesoriai sprendė, ką daryti su ta „bedante“ paaugle. 13 metų amžiaus mergaitė be priekinio danties – ne pats maloniausias gyvenimo prisiminimas. Buvo nuspręsta laukti – gal vis dėlto tas dantis greitu laiku išdygs. Buvo padaryta plokštelė su dirbtiniu dantimi (protezas) ir ją aš nešiojau beveik 4 metus. Tai ne patys maloniausi prisiminimai: ištinusios dantenos, iki kraujo nutrintas gomurys ir spalvos neatitinkantis dantis. Laikas ėjo ir aš su tuo protezu susigyvenau. Tik šypsotis jau buvau visai užmiršusi.

Ir štai išaušo pasikeitimų diena, kuri man atnešė ne džiaugsmą, o dar didesnę baimę. Daktarai pareiškė, kad  kažkur, neįprastoje  žandikaulio vietoje, DYGSTA dantis, kurio laukėm tiek daug metų. Daktarai šaukdami „valio“ išmetė mano protezą į šiukslių dėžę, kad jis netrukdytų dantukui augti. Tik viena bėda – man jau 17 metų – ir štai aš pačiame gražume ir vėl be priekinio danties…

Mokykla... Draugai, artimieji guodė, kad tai laikina. Taip, bet ir paauglystė taip pat laikina. Mokyklos baigimo proga gauvau naują dovanėlę – uždėjo breketus 4 metams. Tada jų dar praktiškai niekas nenešiojo. Ir štai iš bedantės staiga pavirsčiau į „metalinę burną“, „šmirgelį“ ir t.t. Ir štai, man būnant 22 metų, atėjo ta diena, kai man pagaliau nuėmė metalus ir tarė „Dabar gali nusišypsoti.“ Ir ką jūs manot? Nesigavo. Nemokėjau. Praėjo keleri metai, kol išdrįsau, o gal išmokau šypsotis bent kažkiek parodydama dantis.

Deja, džiaugtis neteko ilgai. Vienas po kito sekantys nėštumai „suėdė“ mano dantis galutinai. Negana to, kad juos suvarpė kariesas ir jie subyrėjo į gabalus, daktarų išrašyta geležis juos nudažė tragiška spalva. Štai aš dabar esu laiminga mama, kuri vėl negali šypsotis. Dabartinė dantų būklė ir jų spalva varo į neviltį. O taip norisi, kad vaikai, žiūrėdami į mamą, matytų ją besišypsančią.

Gydytojos komentaras:

Nėštumas ir kūdikio maitinimas bei vaikelio auginimas išties pareikalauja iš moters labai daug pastangų, laiko ir sveikatos. Labai svarbu tuo metu tinkamai prižiūrėti savo dantis, maitintis maistu, kuriame gausu kalcio arba naudoti gydytojo paskirtus maisto papildus. Tačiau net šios išvardintos priemonės ne visada padeda, kaip nutiko ir šiuo atveju. Ką patarti šiai žaviai jaunai mamai?

Pirmiausia susirasti gydytoją, kuriuo ji pasitikėtų ir kuris sudarytų išsamų dantų gydymo planą bei dantų priežiūros programą, padedančią stabilizuoti esamą būklę. Tuomet jau nuosekliai laikantis  plano  pradėti gydyti dantis, nors po vieną per mėnesį. Kitas dalykas – rūpestingai prižiūrėti savo vaikučių dantis, valyti vos išdygus pirmajam dantukui iki pat mokyklinio amžiaus, nes tik tada vaikas po truputį išmoksta kokybiškai išsivalyti dantis.

************

Vilijos P. istorija

Kai pamačiau konkursą, iškart nusprendžiau dalyvauti. Tobula šypsena man yra gražiau už viską. Per daugelį metų mano šypsena tapo mano vizitine kortele, žmonės įprato tokią mane matyti. Esu sulaukusi  tikrai nemažai komplimentų, kad man labai tinka šypsotis, taip pat visose nuotraukose nepamatysite manęs kitokios, nei neišsisiepusios. Anksčiau turėjau tokią gražią pravardę – šypsenėlė.

Jei tik kolegos nemato manęs besisypsančios iškart sulaukiu klausimo, netgi sakyčiau priekaišto formoje: „Vilija, kas nutiko? Kur dingo tavo šypsena?“ Todėl noriu dar labiau visus džiuginti savo šypsena ir toliau vadovautis posakiu, kad šypsena nugali viską :)

Tačiau iki tobulos šypsenos man trūksta baltų dantukų, kad išsipildytų mano svajonė pasidažyti ryškiai raudonu lupdažiu. Man nėra nieko gražiau už baltus kaip sniegas dantukus ir raudoną lūpdažį! Jau senokai galvoju apie estetinį plombavimą, kad sulygintų visus dantukus, todėl labai tikiuosi, kad projektas padės man įgyvendinti didelę  svajonę visus džiuginti dar gražesne šypsena ir nugalėti viską!

Gydytojos komentaras:

Šypsena iš tiesų daili ir harmoninga. Norint dar labiau ją pagražinti galima atlikti dantų balinimą, jeigu dantys yra sveiki, bent jau taip atrodo iš nuotraukos. Dalyvė paminėjo estetinį plombavimą, tačiau jos atveju tai nėra geras pasirinkimas norint turėti lygius dantis, nes dantys yra gražūs, proporcingi ir sveiki. Geriau rinktis dantų teisinimą breketais ar specialiomis kapomis.

***************

Renatos A. istorija

Šypsena – gyvenimo veidrodis, jei jos neturėtume, visada liūdėtume.

Aš nesu išimtis. Kiekvienas norime turėti tobulą šypseną, bet ją turi tik nedaugelis. Mano šypsenai iki tobulumo dar daug trūksta, tenka daug ko atsisakyt ir tai labai varžo. Žinant, kad negaliu normaliai valgyti, nes gali iškristi koks dantukas, nesvarbu, kad jis ne mano… Teko ir visai be šypsenos gyventi, neturėjau kaip ją parodyti, nes neturėjau priekinių dantukų. Ir dabar priekiniai dantys ne mano, apie apatinius dantukus neturiu ką pasakyti, belieka laukti kol ištrupės, nes niekas neapsiima tvarkyti. Visa laimė, kad kai šypsausi apatinių dantukų nesimato (nors maža paguoda).

Kartais pagalvoju, kaip žmogui yra sunku gyventi, kai negali normaliai šypsotis, tarp tų žmonių esu ir aš. Teko iškęsti daug visokių procedūrų ir dabar dažnai tenka bijoti dėl savo šypsenos, kad ji vėl dings, vėl negalėsiu nusišypsoti visam pasauliui. Šypsena, galima sakyti, mano gyvenimo devizas, aš be jos kaip be oro.
Šypsena sukuria laimės pojūtį, tad aš VISADA noriu būti laiminga.

Gydytojos komentaras:

Matosi, kad yra problemų su dantenomis, taip pat centriniai dantukai atrodo didoki, palyginti su kitais. Šiuolaikiniai protezavimo ir implantavimo būdai išsprendžia problemas dėl dantų protezų nesilaikymo valgant, kalbant ar juokiantis.

Net ir išimami dantų protezai gali būti estetiški, propocingi ir tvirtai laikytis, būti nepastebimi aplinkiniams ir komfortiški pačiam pacientui, pavyzdžiui, elastinės dantų plokštelės arba lanko atraminiai protezai. Jeigu nesinori išimamų dantų galima rinktis implantus, kurie įsriegiami tiesiai į kaulą netekto danties vietoje.

***************

Ingos M. istorija

Aš vardu Inga, man 28 metai. Kai rašau jums širdies dūžiai padidėję kelis kartus. Labai jaudinuosi. Niekada nemaniau, kad išdrįsiu, bet nebėra kur trauktis. Aš verta tobulos šypsenos!

Mano pažintis su odontologais prasidėjo dar seniai vaikystėje, tai buvo ir yra bėdos dėl karieso, ėduonies, nekokybiškų plombų, dantų akmenų ir pageltusios dantų spalvos, pati dar pamenu sovietinių kabinetų įrangą bei kvapą – taip atsirado dantų gydytojų baimė. Aš esu pasiryžusi jos atsikratyti vardan gyvenimo pinatvės – šypsenos.

Mano dantys visą gyvenimą buvo problematiški, turbūt dėl genetiškai silpnų dantų, dėl to, kad jau vaikystėje, paauglystėje teko labiau rūpintis kitais nei savimi. Net dabar esu vienintelė stipriausia grandis šeimoje kuri visus suriša, nes jei atsipalaiduočiau viskas nueitų perniek. Niekada negyvenau pertekliuje, nes mama mane ir brolį augino viena. Dėl to teko anksti suaugti ir būti pavyzdžiu. Aš stengiuosi visiems padėti, dirbu ne vieną darbą kuris mano vidų pripildo gerumo kitiems ir skatina dar labiau padėti, užjausti, paduoti ranką kai sunku, gal kažkas iš išdalinto gerumo sugrįš man atgal, kaip svajonės išsipildymas... 

Dabar, kai jau užaugau, ketinu kurti savo šeimą, bei dirbu savo mėgstamą darbą, norisi visiems aplink šypsotis, o negaliu. Aš net neabejoju, kad yra žmonių kuriems gal dar blogiau… Bet dabar padėti sau negaliu ir vargu ar kada išgalėsiu… Todėl man reikia pagalbos. Aš nesu uždara intravertė, priešingai – mėgstu būti dėmesio centre, neieškau žodžio kišenėje, išmanau savo darbą,  kasdien bendrauju su žmonėmis, bet dėl savo šypsenos netobulumo negaliu 100% atiduoti savęs žmonėms. Kartais į galvą lenda niūrios mintys: kaip šypsosiuosi vestuvių nuotraukose, kokia šypsena pirmą kartą apdovanosiu savo pirmagimį(-ę) kaip ir toliau slėpsiu savo šypseną nuo mylimo žmogaus…?

Aš ilgai laukiau progos, kurios negaliu praleisti, konkursas mano gyvenimą pakeistų 180 laipsnių. Mano didžiausia svajonė – sveika, tvarkinga šypsena!

Gydytojos komentaras:

Sudėtingas atvejis. Panašu, kad gali būti sąkandžio problemų, taip pat dantys yra stipriai pažeisti ir daug senų plombų, pakeitusių spalvą. Šiuo atveju reikalingas išsamus ištyrimas ir gydymo plano sudarymas. Pradėti reikėtų nuo profesionalios burnos higienos procedūros, kurią rekomenduojama atlikti kas pusę metų kiekvienam pacientui.

*******************

Natalijos istorija

Peržiūrėjau savo visus nuotraukų albumus ir nusiminiau. Deja, neradau nei vienos nuotraukos, kurioje šypsočiausi plačiai. 

Nuo vaikystės turiu ilčiuką, kurio labai gėdijuosi. Kiekvieną dieną man tenka daug bendrauti su žmonėmis, nes tai neatsiejama mano darbo ir gyvenimo dalis. Tačiau kartais atrodo, kad mano netobula šypsena kelia žmonėms nepasitikėjimą, o gal net ir pasibjaurėjimą. Sulaukusi klausimų „kodėl“ - aš labai pasimetu ir nežinau ką atsakyti. 

Labiausiai už viską norėčiau nusišypsoti mylimajam, padovanoti jam tobulą bučinį ir  padaryti savo pirmą nuotrauką, kurią puoštų plati ir nuostabi šypsena :)

Gydytojos komentaras:

Jeigu iltinis dantis yra atsikišęs ar ne savo vietoje, tai galima sutvarkyti atliekant ortodontinį gydymą – dantų tiesinimą breketais. Šis gydymas išsprendžia net tik estetines problemas, bet ir funkcines, kuriomis pacientai dar nesiskundžia, tačiau jos išryškėja po daugelio metų. Iltinis dantis yra ypatingai svarbus sąkandyje, jis vadovauja atliekant daugumą žandikaulio judesių ir yra pritaikytas atlaikyti didžiules apkrovas.

Jeigu tą vaidmenį perima gretimi dantys, kurie gamtos nesukurti šiam darbui, po kelių ar keliolikos metų netaisyklingai ir per daug nudyla dantys, kartais priekiniai dantys pasislenka ar atsiranda tarpai, kurių anksčiau nebuvo. Kuo anksčiau pradedamas dantų tiesinimas, tuo daugiau problemų išvengiama ateityje.

****************

Nuo balandžio 10 d. iki balandžio 16 d. portale prasidės viešas balsavimas. Pasibaigus balsavimui iš 5 daugiausiai portalo lankytojų balsų sulaukusių istorijų komisija išrinks vieną laimėtoją, kuris apsilankęs „Grožio chirurgijos“ klinikoje galės džiaugtis tobula šypsena.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)