Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, prof. habil. dr. Jonas Valantinas:
- Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų. Jas dar galima vadinti didžiuoju organizmo filtru, atliekančiu daugybę funkcijų. Iš virškinimo trakto į kepenis patekęs kraujas čia yra išvalomas nuo toksinų, įvairių cheminių medžiagų, nukenksminami kraujyje esantys pavojingi medžiagų apykaitos produktai. Tik tuomet kraujas patenka į sisteminę kraujotaką.
Jei įvyksta taip, kad jis dėl kokių nors priežasčių aplenkia kepenis (taip dažniausiai nutinka dėl kepenų cirozės, kitų kepenų ligų), žmogaus organizmas yra apnuodijamas. formuojasi vadinamoji hepatinė encefalopatija – ligonis tampa dezorientuotas. Iš pradžių jis darosi mieguistas, vėliau plepus, dar vėliau - agresyvus, galiausiai pastarąjį ištinka koma.
Kepenų ligas galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: virusinius ir alkoholinius pažeidimus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje virusiniais hepatitais B ir C serga maždaug 3 procentai žmonių. Daugiausia sergančiųjų yra tarp narkomanų.
Nuolat vartojant alkoholį kepenų ląstelės pažeidžiamos, jose daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio. Iš pradžių kepenys suriebėja, bet jų funkcija nenukenčia. Ilgainiui formuojasi alkoholinis hepatitas – kepenų uždegimas, kai sutrinka šio organo funkcija. Galiausiai susiformuoja alkoholinė kepenų cirozė.
Taip pat gana dažna kepenų liga, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – kepenų suriebėjimas. Pastarajai progresuojant galimas nealkoholinis steatohepatitas ir galiausiai kepenų cirozė. Kepenų suriebėjimas gresia tiems, kurie serga metaboliniu sindromu. Rizikos grupei priklauso nutukę asmenys (nutukimas – pilvinio tipo), taip pat tie, kuriems padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, tie, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, serga podagra, cukriniu diabetu.
Blogiausia yra tai, kad pačiose kepenyse nėra jokių skausmo receptorių. Pastarųjų yra tik kepenų kapsulėje, kuri supa kepenis. Bet jei kepenys nedidėja, žmogus pradinėse kepenų ligų stadijose paprastai nieko nejaučia. Ilgainiui atsiranda silpnumas, bendras nuovargis, noras pavalgius pagulėti. Dažniausiai liga apie save „praneša“ komplikacijomis: pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios. Itin grėsmingos kepenų ligų komplikacijos – pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, kraujuoja iš virškinimo trakto. Norint išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, sveikatą reikėtų tikrinti profilaktiškai – bent kartą per metus, dvejus. Daugumą kepenų ligų galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Beje, kai kurias kepenų ligas jau galima „pagauti“ ir patiems, namuose atlikus specialų testą.
Verta žinoti:
Vaistinėse galima įsigyti testą, leidžiantį savarankiškai išsitirti kepenų veiklą. Šių dienų situacija byloja, kad sergančiųjų įvairiomis kepenų ligomis skaičius yra gerokai didesnis nei prieš 10 ar 15 metų, bet gera žinia yra ta, jog vis daugiau žmonių imasi profilaktikos priemonių, konsultuojasi, gilina savo turimas žinias apie kepenis. Testas – puiki galimybė pasitikrinti, ar šis organas sveikas, ar nėra sutrikusios jo funkcijos.
