Kas yra navikas?

Navikas – nenormalaus ląstelių dauginimosi rezultatas. Paprastai ląstelės dalijasi tik tuomet, kai reikia, pavyzdžiui, gyjant žaizdoms. Tačiau kartais jos ima daugintis ir sudaro perteklinę audinio masę, kuri gali būti kieta arba pilna skysčio. Susiformavęs navikas nebūtinai gali reikšti onkologinę ligą. Kartais įvairių formų ir dydžių navikai yra gerybiniai.

Nepiktybiniai navikai neplinta į kitas kūno dalis ir dažniausiai nekelia pavojaus žmogaus gyvybei. Pašalinti gerybiniai navikai neatsinaujina. Būtina žinoti, kad jie gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau tik tais atvejais, kai navikas įsitvirtina ant gyvybiškai svarbių organų ar kūno sistemų, pavyzdžiui, kraujagyslių, nervų, juos patariama gydyti arba šalinti.


Pagrindiniai gerybinio naviko simptomai:

Diskomforto pojūtis
Nuovargis
Karščiavimas
Apetito praradimas
Padidėjęs prakaitavimas naktį
Svorio netekimas
Kiti nepaaiškinami įprastomis sąlygomis simptomai

Dažniausiai pasitaikančios navikų rūšys:

Adenoma 

Tai gerybinis navikas, kuris susiformuoja iš liaukų epitelio. Todėl jis atsiranda tuose organuose, kurių gleivinės liaukos išskiria sekretą, pavyzdžiui, krūtyje, prostatoje arba skrandyje.

Fibroma
Tai skaidulinio jungiamojo audinio navikas. Dažniausiai fibroma susiformuoja gimdoje. Paprastai dailiosios lyties atstovės nepastebi jokių simptomų, tačiau kartais gali prasidėti kraujavimas iš makšties, kankinti skausmingos menstruacijos ar šlapimo nelaikymas. 

Hemangioma

Tai kraujagyslių navikas. Hemangiomą galima pastebėti vos gimus mažyliui. Retesniais atvejais ši liga išsivysto vėliau. Dažniausiai jos pasitaiko galvos, veido, kaklo ir liemens srityse.

Lipoma

Tai minkštųjų audinių navikas. Dažniausiai lipomos susiformuoja iš riebalinių ląstelių. Ši naviko forma vystosi kaklo, pečių, nugaros srityse. Paprastai lipomos auga lėtai, yra vos prisitvirtinusios prie odos ir minkštos. Jas šalinti derėtų tik tuomet, jei kelia skausmą ir ima augti itin greitai.

Mioma

Tai raumeninio audinio navikas, kuris formuojasi iš lygiųjų arba skersaruožių raumenų. Manoma, kad mioma išsivysto sutrikus hormonų pusiausvyrai. Todėl šie navikai dažnai atsiranda gimdoje. Į rizikos grupę patenka tos dailiosios lyties atstovės, kurios yra negimdžiusios arba negali pastoti.

Osteochondroma 

Tai kaulų navikas, kuris dažnai įsitvirtina šalia sąnarių, pavyzdžiui, kelio arba peties srityse. Dažniausiai jie nėra skausmingi. Ant kurios nors kūno dalies atsiradęs guzas gali būti operuojamas, jeigu kelia diskomfortą.

Nustatyti, ar susiformavęs navikas yra piktybinis ar gerybinis, gali tik gydytojai, kurie remiasi laboratoriniais tyrimais. Atlikus apžiūrą ir atsižvelgus į naviko vietą bei formą skiriami tolimesni tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas, kompiuterinė tomografija, rentgenas, biopsija arba magnetinio rezonanso introskopija. 

Ne visus nepiktybinius navikus reikia gydyti. Jeigu jie yra maži, nekelia nemalonių pojūčių, dažniausiai nusprendžiama juos palikti. Kartais navikai šalinami dėl kosmetinių arba psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, kai jie susiformuoja veido, kaklo srityse. Rimtą grėsmę kelia tie gerybiniai navikai, kurie išsivysto ant svarbių organų ar gyvybiškai pavojingose vietose. Tuomet jie šalinami chirurginiu būdu. Retais atvejais, kai naviko neįmanoma pašalinti, taikoma ir radioterapija.

Įdomu

Apie 50 % smegenų navikų yra gerybiniai.
Kasmet maždaug 200 tūkst. JAV gyventojų diagnozuojamas pirminis smegenų navikas.
Vienam kinui ant veido susiformavusį naviką bandyta pašalinti operuojant kelis kartus. Per pirmąsias operacijas buvo pašalinta apie 5 kg. Tačiau kino laukia dar nemažai išbandymų, nes veidą dengia apie 17 kg sveriantis navikas.
Labiausiai paplitusi onkologinės ligos forma tarp moterų – krūties vėžys.
Visiems stuburiniams gyvūnams gali susiformuoti navikai.
Ant Šantal Sebir veido 2000 m. susiformavo navikas, kuris pakeitė moters bruožus. Ji po kelių metų pasirinko mirtį. Jai buvo atlikta eutanazija.
Išskiriama apie 100 onkologinių ligų rūšių.

Onkologo Lino Pociaus kometaras:

Kas paskatina navikų atsiradimą?

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tačiau teorijų, kurios aiškina tiek gerybinių, tiek piktybinių navikų atsiradimą, yra daug. Navikų formavimąsi skatina išoriniai ir vidiniai veiksniai. Pastarieji susiję su žmogaus organizmu ir visiškai nepriklauso nuo aplinkos poveikio.
Remiantis viena išorinių veiksnių teorija, navikų atsiradimą skatina virusai, žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, svaigiųjų gėrimų vartojimas. Pagal mutacijų teoriją, organizmui senstant keičiasi organai, atsakingi už ląstelių dauginimąsi. Dėl šių pakitimų atsinaujina ne normalūs audiniai, o atsiranda navikai. Taip pat didelę įtaką daro ir cheminiai veiksniai. Didžiausias pavojus kyla tiems žmonėms, kurie dirba su nuodingomis medžiagomis, pavyzdžiui, dažais arba lakais.

Tie patys veiksniai lemia ir gerybinių navikų susiformavimą?

Nepiktybinių navikų atsiradimą lemia šiek tiek kitokie veiksniai. Žmogaus amžius arba gyvenimo būdas neturi didelės įtakos, nes kai kurių gerybinių navikų atsiradimas yra tarsi nulemtas genų. Jų struktūra panaši į normalius audinius. Pavyzdžiui, gimdos mioma atsiranda dėl hormonų pakitimų. Tai normalus audinys, kuris bėgant metams tampa naviku arba lipoma, kuri primena įprastą riebalinį audinį, tačiau pamažu didėja, aplinkui susiformuoja kapsulė ir per ilgą laiką ji tampa matomu nepiktybiniu naviku.

Gerybiniai navikai gali atsirasti bet kada. Tiesa, kai kurie susiformuoja senstant odai. Papiloma, keratoma, pigmentinės dėmės – odos senėjimo procesų rezultatas. Fibroma, ateroma – gerybiniai navikai. Jie gali formuotis labai ilgai, dažnai rando srityje po traumų ar persirgtų odos infekcijų. Ateroma dažniausiai atsiranda ant galvos odos. Žmogus jas apčiuopia, kai šios užkliūva šukuojantis plaukus.

Kada reikėtų sunerimti dėl gerybinio naviko?

Gerybinių navikų yra labai daug. Dėl kai kurių ilgą laiką nesikreipiant į gydytojus nieko neatsitiks. Jie tiesiog gali atrodyti neestetiškai arba trukdyti, pavyzdžiui, užsisegti apykaklę. Tačiau dėl kitų navikų, ypač kurie susiformuoja gleivinės, odos srityse, sunerimti reikėtų tuomet, kai jie pradeda keisti formą, struktūrą, iškrinta plaukai, arba atvirkščiai, jie kaip tik išauga, pavyzdžiui, ant apgamo, pasikeičia spalva, ima šlapiuoti, kraujuoti, didėti. Tuomet reikėtų kreiptis į gydytojus. Vis dėlto pastebėjus įtartiną guzelį, pavyzdžiui, krūtų, kaklo srityse, burnos ertmėje, geriausia išsitirti nepriklausomai nuo to, koks asmens amžius.

Jeigu atlikus tyrimus paaiškėja, kad navikas nepiktybinis, ar patariama jį gydyti?

Tai priklauso nuo naviko rūšies ir jo vietos. Kartais po tyrimų paaiškėja, kad navikas yra ribinis. Pavyzdžiui, seilių liaukų, skydliaukės arba krūtų auglys nerodo piktybinio naviko požymių, tačiau pirminiai tyrimai neužtikrina, kad bėgant laikui rezultatai nepasikeis. Žinoma, nederėtų dėl to labai jaudintis, tiesiog būtina atidžiai stebėti, ar navikas nesivysto, o pastebėjus pokyčius nebijoti kreiptis į gydytojus.

Ar yra kokių nors prevencinių priemonių, kurios padeda išvengti navikų atsiradimo?

Įrodyta, kad žalingi įpročiai turi nemažai įtakos. Pavyzdžiui, nuolatinis rūkymas ir svaigiųjų gėrimų vartojimas itin padidina navikų atsiradimo riziką. Taip pat reikėtų vengti ultravioletinių spindulių, saulės vonių, soliariumo. Žinoma, būtina nepamiršti ir sveikos mitybos, todėl derėtų atkreipti dėmesį į šiuolaikinės pramonės plačiai vartojamus priedus produktų savybėms „gerinti“ ir galiojimo laikui pratęsti. Laimei, yra tyrimų, kurie atskleidžia, kuriuos konservantus arba papildus galima vartoti ir kurių vertėtų vengti.