Mano meilės spalva
2012 m. žurnale „Psychological Studies“ buvo publikuoti tyrimai, kurie sulaukė didelio atgarsio ir plačiai nuskambėjo kaip „blogos žinios raudonplaukiams“.
Tyrėjas Nicolas Guéguen aiškinosi, kokios įtakos plaukų spalva turi siekiant „pakabinti“ vaikiną ar merginą naktiniame klube. Trys moterys buvo paprašytos užsimauti skirtingų spalvų perukus ir skaičiuoti, kiek kartų jas užkalbino vyriškiai. Trys vyrai taip pat mūvėjo skirtingus perukus ir skaičiavo, kiek kartų jų meilinimaisi buvo priimti ir atmesti.
Eksperimente keičiant perukus dalyvavo tie patys trys vyrai ir moterys, todėl jų patrauklumui įtakos galėjo turėti tik plaukų spalva, o ne fizinė išvaizda, pavyzdžiui, veido bruožai, odos atspalvis, ūgis ir kūno proporcijos.
Kaip tikriausiai ir tikėjotės remdamiesi paplitusia nuomone ir stereotipais, moterys daugiausiai dėmesio sulaukė mūvėdamos šviesių plaukų perukus, o labiausiai nesisekė rausvaplaukiams vyrams. Tai blogos žinios raudonplaukiams.
O gal visai ne? Tyrimai jau ne kartą įrodė, kad pirmą įspūdį apie žmogaus patrauklumą lemia veido simetrija, ūgis ir kūno proporcijos. Pakeisti šiuos dalykus daug sunkiau nei plaukų spalvą. Jei vienintelis dalykas, į kurį žmonės reaguoja, yra plaukų spalva – tai puikios naujienos raudonplaukiams. Tai reiškia, kad vienintelis dalykas, kuris atstumia žmones, gali būti nesunkiai pakeistas.
Deja, tai taip pat padeda patvirtinti stereotipą, kad raudonplaukiai yra mažiau patrauklūs iš prigimties. Kai šitokia daugybė rausvaplaukių garsenybių nuolat dažais slepia tikrąją savo plaukų spalvą, žmonėms tampa dar sunkiau patikėti, kad raudonplaukiai gali būti patrauklūs.
Tai tik dar kartą įrodo žmonėms, kad raudonų plaukų savininkai „paprastai nebūna gražūs“, nes jie tiesiog nežino, kiek daug gražių žmonių iš prigimties yra ugniaplaukiai.
O strazdanos?
Nėra jokių įrodymų, kad raudonplaukiai rečiau nei kiti žmonės turi „genetiškai patraukliais“ laikomus ypatumus, tokius kaip aukšti skruostikauliai, simetriški veidai ir proporcingi kūnai, tačiau jų oda dažniau būna strazdanota.
Odos atspalvis, kaip ne kartą patvirtinta tyrimais, turi didelės įtakos žmonių suvokimui apie fizinį grožį: žmonės, kurių oda skaisti ir vienodo atspalvio, yra laikomi patrauklesniais už tuos, kurių oda dėmėta, šlakuota.
Egzistuoja įtikinama teorija, aiškinanti, kodėl nusistatymas prieš strazdanas gali būti daugiau nei kultūrinis prietaras. Strazdanos yra vėžio rizikos veiksniai.
Žinoma, kai kuriems žmonėms strazdanos labai patinka, ir tai puiku. Be to, ne visi strazdanoti žmonės suserga odos vėžiu. Tačiau strazdanas sukelianti melanino rūšis gali padidinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, dėl to žmogus gali būti labiau linkęs juo susirgti.
Raudonplaukių yra ir pietų, ir šiaurės Europoje, bet šiaurėje jų daugiau. Iš dalies taip yra todėl, kad pietuose „raudonplaukių genai“ yra susimaišę su dominuojančiais tamsesnės odos genais, tad genai, atsakingi už raudonus plaukus, neturi progos būti matomi.
Gali būti, kad faktą, jog strazdanoti žmonės mums yra ne tokie patrauklūs, galima paaiškinti evoliuciškai (esą jie dažniau serga odos vėžiu). Bet tuomet vis tiek neaišku, kuo neįtinka raudonplaukiai (strazdanoti ar ne), ypač gyvenantys šiaurinėse platumose?
Patrauklumas ir genų maišymasis
Gali būti, kad raudoni plaukai ir šlakuota oda yra laikomi mažiau patraukliais dėl to, kad yra recesyviniai ypatumai. Tai reiškia, kad juos dažnai užgožia kiti genai. Pavyzdžiui, jei iš vieno tėvų gavote raudonų plaukų genus, o iš kito – rudų, tikėtina, kad pats nesate raudonplaukis.
Tą patį galima pasakyti apie šviesią, šlakuotą raudonplaukių odą: jei vieno tėvų oda tamsesnė, jūsų „strazdanų genas“ gali niekada neišlįsti į paviršių.
Tai gali būti susiję su patrauklumu, nes maišytis skirtingų grupių genams yra sveika. Kuo labiau žmogus „maišytas“, tuo mažesnė tikimybė, kad išryškės kenksmingas recesyvinis genas.
Šią idėją pateikė Čarlzas Darvinas. Jia ją vadino „heteroze“. Pasak teorijos, populiacijų maišymasis lemtų tai, jog vaikai būtų genetiškai stipresni už tėvus.
Šią teoriją patvirtino Michael Lewis. 2010 m. publikuotas jo tyrimas atskleidė, kad mišrios etninės kilmės žmonės pateiktose nuotraukose buvo įvertinti kaip „labai patrauklūs“ daugiau nei dvigubai dažniau už žmones iš vienos etninės grupės.
Ką tai reiškia raudonplaukiams? Gali būti, kad raudoni plaukai yra biologinė užuomina į genetinio maišymosi trūkumą, kurį evoliucijos eigoje mes ėmėme vertinti nepalankiai. Bet ir vėlgi, į šią biologinę teoriją reikia žiūrėti atsargiai.
Tai nereiškia, kad visiems raudonplaukiams genetiškai nepasisekė ir jie yra nepatrauklūs. Bet tai reiškia, kad patrauklūs raudonplaukiai praeityje tikriausiai patyrė daugiau genetinio maišymosi nei kiti.
Daug patrauklių garsenybių yra mišrios kilmės, nors į juos pažiūrėjus to nepasakytum. Chad Michael Murray yra ketvirtadaliu japonas, o Sara Paxton – pusiau meksikietė.
Neapykanta raudonplaukiams
Nesvarbu, kiek gerų, įtikinamų teorijų aiškina patrauklumo biologiją, ir kaip ar kodėl jos nėra palankios raudonplaukiams, tai nekeičia fakto, kad biologija negali pateisinti įžeidinėjimų, pašaipų ir neapykantos demonstravimo, su kuriais raudonplaukiai susiduria visą gyvenimą.
Ji taip pat nepaaiškina milžiniškos kultūros įtakos mūsų teigiamai ar neigiamai nuomonei apie raudonplaukius. Pavyzdžiui, raudonplaukių labiau nemėgsta Jungtinėje Karalystėje nei JAV. Tai galima paaiškinti tik įsišaknijusia kultūrine įtaka.
Be to, dabar gana madinga pabrėžti savo, kaip raudonplaukio įvaizdį, kaip daro jau seniai populiariomis ir gražiomis laikomos Julia Roberts, Rose McGowan, Cynthia Nixon, Debra Messing. Tai tik keletas žvaigždžių, kurių raudoni plaukai kelia tik susižavėjimo šūksnius.
Tad mokslinis atsakymas į klausimą „ar stereotipas, kad raudonplaukiai yra nepatrauklūs, yra pagrįstas?“ visiems, kas domisi mokslu, yra aiškus. Atsakymas yra toks: iš dalies, bet ne visai.
Tyrimai rodo, kad žmonės yra mažiau linkę meilintis raudonplaukei merginai ar susižavėti raudonplaukiu vyru. Kita vertus, jei jūsų veidas nėra itin šlakuotas, nesunkiai galite tapti blondinu ar brunete. Šis ypatumas yra tik išorinis.
Be to, jei esate ir taip gražus, galite nusidažyti plaukus rausvai ir atrodyti drąsus ir madingas, o ne nepatrauklus. Ir nors egzistuoja įtikinama teorija, kodėl raudonplaukiai galbūt yra truputį mažiau patrauklūs, ypač pietinėse platumose, tie, kas jų nekenčia, pateisinimo savo blogam požiūriui gali ieškoti kitur.
