Sergantiesiems sunkiau
Meteopatija – tai ne liga, o individuali organizmo reakcija į besikeičiančias klimato sąlygas: besikeičiančią temperatūrą, vėjo stiprumą, geomagnetinę situaciją. Dažniausiai į gamtos kaprizus jautriausiai reaguoja žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip astma, hipertenzija, opalige, vegetatyvine kraujagyslių distonija.
Labiausiai žmogus reaguoja į atmosferos slėgio kaitą. Jeigu slėgis pasikeičia bent 10–15 milibarų, jautrūs žmonės netrunka tai pajusti, pavyzdžiui, slėgiui kylant, kraujagyslės traukiasi, todėl padidėja rizika susirgti insultu, infarktu. Atslinkus darganotiems orams taip pat išauga reumato, sąnarių skausmų, migrenų, depresijų tikimybė, o jeigu oras gražus, karšta, gali ištikti širdies smūgis, sustreikuoti kraujotakos sistema.
Šalčio ir drėgmės „nemėgsta“ patyrusieji lūžius, traumas, sergantieji kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Oro temperatūros kaitai žmogus nėra toks jautrus. Mažai kas pajustų 2 laipsnių pokyčius, tačiau jeigu vidutinė paros oro temperatūra staiga pasikeičia 5 laipsniais, pavyzdžiui, nukrenta, ima kankinti įvairūs skausmai – sąnarių, raumenų.
Neigiamai metolabilius o būtent taip vadinami oro permainoms jautrūs žmonės - veikia ir magnetinės audros. Jos metu organizme lėtėja kraujo apytaka. Tuomet gali paūmėti lėtinės ligos, kamuoja nemiga, nervingumas, padažnėjęs širdies ritmas.
Kaip sau pagelbėti
Pagerinti savijautą esant temperatūrų svyravimams galima šiuolaikinėmis profilaktikos priemonėmis. Svarbu rūpintis sveikata, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais gali padėti sedatyvinės, nervų sistemą raminančios priemonės: tai silpni raminamieji valerijono ar sukatžolės pagrindu.
Hipotonikams, besiskundžiantiems mažu spaudimu, reikalingi tonusą keliantys preparatai. Tiks ženšenio, eleuterokoko ir kt. užpilai.
Jeigu jus kamuoja vegetatyvinė kraujagyslių distonija, galite, pasitarę su šeimos gydytoju, išgerti vitamino B kursą. Profilaktikai tiks ir fizioterapija bei kitos panašaus pobūdžio procedūros.
Savijautą pagerins ir vandens procedūros. Gydomosios vonios gali būti ir raminamos ir tonizuojamos (10-15 procedūrų). Į vonią galima pridėti gydomųjų žolelių: valerijono, levandos ir kt.
Jeigu esate meteolabilus, svarbu reguliuoti dienos ir mitybos režimą, gerai išsimiegoti.
Į dienos meniu įtraukite produktų, kurių sudėtyje yra gausu kalio, kalcio, magnio (bulvės, bananai, baklažanai, kopūstai, džiovinti vaisiai, grikiai, sūris, varškė, žuvis).
Pavasarį ir rudenį, pasitarę su gydytoju vartokite vitaminų. Gerai savijautai ypač svarbūs B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C ir E.
Įdomūs faktai apie šaltį
Pati šalčiausia planetos vieta, kur nuolatos gyvena žmonės – Oimiakonas, Jakutijoje. Vidutinė sausio temperatūra šioje gyvenvietėje- -46,4 °C, žemiausia čia užregistruota temperatūra – 67,7 °C.
Ant mūsų kūno yra 250 tūkst. taškų, kurie signalizuoja smegenims apie patiriamą šaltį.
Pirmiausia nušąla rankų pirštai.
Moterys lengviau „pakelia“ šaltį nei vyrai.
Jei norite nustoti drebėti iš šalčio, dvi minutes intensyviai tarp delnų ridenkite pieštuką. Šio metodo pagrindą sudaro delnų akupunktūra su-džok.
