Žmogaus papilomos virusas – vėžio sukėlėjas
Žmogaus papilomos viruso rūšių yra apie 100. Vienos iš jų paskatina karpų atsiradimą įvairiose kūno vietose. Kitos – apie 40 – pažeidžia lytinius organus. Iš šių 40 viruso atmainų dauguma taip pat sukelia lytinių organų karpas (smailiagales kondilomas), o likusios – gali tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi.
Moteris paprastai nežino, kad yra užsikrėtusi. Nuo viruso patekimo į organizmą iki vėžio išsivystymo gali praeiti 10–12 metų. Norint užkirsti ligai kelią, būtina periodiškai (kas kelerius metus) pasitikrinti ir atlikti tyrimą.
Net apie 80 % moterų turi šį virusą. Jis gali būti perduodamas ne tik lytiniu keliu, bet ir per cigaretę, kurią prieš tai rūkė kitas asmuo. Jaunoms merginoms ir žmogaus papilomos virusu dar neužsikrėtusioms moterims yra sukurta vakcina, apsauganti nuo pavojingiausių vėžį sukeliančių viruso tipų.
Sutrikusi makšties mikroflora
Bakterinė vaginozė – tai normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Teigiama, kad makšties mikrofloros pokyčiams įtakos turi dažna lytinių partnerių kaita, įvairios lėtinės ligos, kontraceptinių tablečių vartojimas ir netinkama higiena.
Šis susirgimas vargina maždaug 15–20 % moterų. Reikėtų žinoti, kad bakterinė vaginozė gali pasireikšti ir niekada lytinių santykių neturėjusioms merginoms. Liga pasižymi išorinių lytinių organų perštėjimu, niežuliu arba deginimu, aštrų kvapą turinčiomis skystomis, balkšvos spalvos išskyromis. Sergant bakterine vaginoze, tampa skausminga šlapintis ir mylėtis.
Nemaloni kandidozė (pienligė)
Nors pienlige vadinama kandidozė ir nepriskiriama lytiškai plintančioms ligoms, tačiau seksas – vienas iš būdų užsikrėsti šiuo grybelio sukeliamu susirgimu. Todėl, tais atvejais, kai kandidozė vis atsinaujina, reikia gydyti abu partnerius. Pienlige bent kartą suserga apie 75 % moterų.
Liga pasireiškia bekvapėmis, varškę primenančiomis išskyromis. Būdingas išorinių lytinių organų niežulys, kuris sustiprėja naktį arba sukaitus. Makšties gleivinė parausta, paburksta, o lytiniai santykiai tampa skausmingi. Kur kas rečiau kandidoze suserga vyrai. Tokiais atvejais jiems pasireiškia perštėjimas varpos galvutės srityje, o nemalonūs pojūčiai itin paaštrėja po lytinių santykių.
„Tylioji“ chlamidiozė
Specialistai teigia, kad ši lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija – bene dažniausia. Negana to, ji itin klastinga. Sergant chlamidioze gali nepasireikšti jokie simptomai. Todėl dažnai ji vadinama „tyliąja“ infekcija. Kai liga negydoma, ji pažeidžia šlaplę ir gimdos kaklelį, o išplitusi, sukelia gimdos gleivinės, kiaušintakių ir mažojo dubens uždegimą. Tokiais atvejais gresia nevaisingumas. Ši bakterinė infekcija itin pavojinga nėščiosioms.
Vyrams chlamidiozė sukelia šlaplės uždegimą. Ryškiausi simptomai: skausmas ir išskyros šlapinantis. Delsiant ir nesiimant priemonių infekcija gali peraugti į sėklidžių ir prostatos uždegimą.
Trichomonozė – gydyti, mikoplazmozė, ureaplazmozė – ne?
Mikoplazmos, ureaplazmos – tai mikroorganizmai, apie kuriuos medikai vis dar diskutuoja. Šių bakterijų sukeltos ligos gydomos ne visada, nes kartais, laikui bėgant, pats organizmas pašalina infekcijų sukėlėjus arba jų kiekis sumažėja ir neskatina susirgimų. Tačiau kitais atvejais mikroorganizmai veikia aktyviai.
Mikoplazmos infekcija paprastai neturi aiškių simptomų. Tik retkarčiais gali atsirasti perštėjimas ar pūlingos išskyros iš lytinių organų. Ureaplazmozei būdingas skausmingas šlapinimasis ir gausios išskyros iš lytinių organų.
Vyrams infekcijos sukelia nemalonų šlapinimąsi, išskyras iš šlapimtakių, lytinių organų ir pan., o moterims – gimdos, ypač gimdos kaklelio, uždegimus. Negydomos ligos gali baigtis ir nevaisingumu.
Dar vieną ligą, trichomonozę, sukeliantys parazitai gali ilgai tūnoti žmogaus organizme, nesukeldami jokių negalavimų.
Tačiau kai kuriais atvejais apie infekciją praneša atsiradusios išskyros: vyrams – baltos, o moterims – žalsvos putojančios ir specifinio kvapo. Susirgus, moterims dažnai parausta ir lytiniai organai, atsiranda niežtėjimas. Vyrams ši liga pavojinga, nes gali sukelti nevaisingumą.
Pavojingasis AIDS
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Ši liga – tai paskutinė infekcijos stadija. ŽIV puola leukocitus, juos silpnina ir todėl organizmas nekovoja su kitais pavojingais virusais ir bakterijomis.
Žmogaus imunodeficito virusu užsikrėtęs asmuo iš pradžių nepastebi jokių simptomų. Tačiau galiausiai, organizmą pradėjus atakuoti įvairioms infekcijoms, pažeidžiama centrinė nervų sistema, virškinimo traktas, plaučiai ir kiti organai.
Svarbu žinoti
Dažnai lytiškai plintančios ligos neturi simptomų, todėl jas diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. Gydymo metu lytinių santykių reikia vengti.
Infekciją nešiojantis žmogus kitus gali užkrėsti net ir tuo atveju, jeigu jam ligos požymiai dar nepasireiškė.
Nuo lytiškai plintančių ligų gydomi abu partneriai. Jeigu bus gydomas tik vienas, greičiausiai infekcija atsinaujins.
Gaji nuomonė, kad lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis galima užsikrėsti viešose pirtyse ar baseinuose. Tai – netiesa. Tam, kad infekcijos sukėlėjai įsitvirtintų organizme, į jį turėtų patekti labai didelis bakterijų kiekis.
Beveik visomis lytines ligas sukeliančiomis infekcijomis galima užsikrėsti ne tik vaginalinio, bet ir oralinio, analinio sekso metu.
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikyti nuo sekso partnerių kaitos, o mylintis visuomet naudoti prezervatyvą.
Kartą susirgus lytiniu keliu plintančia infekcija ir pasveikus, rizika vėl užsikrėsti išlieka.
Specialisto komentaras
Dermatovenerologė Violeta Medvedeva
„Dažniausiai pasitaikančios lytiniu keliu plintančios ligos – chlamidiozė, gonorėja, kandidozė ir kiti bakteriologiniai uždegimai. Pavojingiausi susirgimai – ŽIV, sifilis, chlamidiozė, gonorėja.
Gydytojų nuomonės dėl mikoplazmozės, ureaplazmozės, trichomonozės gydymo – nevienareikšmiškos. Vieni teigia, kad šias infekcijas reikėtų gydyti, kiti – kad ne. Trichomonozė gydoma tuomet, kai pasireiškia jos požymiai. Vyrai šią bakteriją gali nešioti labai daug metų ir nežinia dėl kokių priežasčių (įtakos gali turėti stresas), prieš tai tūnojusi tam tikrose lytinių organų liaukose, ji persikelia į gleivinę.
Tikėtina, kad tuomet infekcija užsikrės ir partnerė. Taigi nuo trichomonozės pacientai gydomi, kai nustatomas susirgimas. Ureaplazmos bakterijos randamos normalioje moters makšties mikrofloroje. Kai kurios mikoplazmos bakterijos rūšys – taip pat priklauso sveikai moters makšties mikroflorai, tačiau kitos plinta lytiniu keliu kaip infekcijos sukėlėjos.
Pagal užsienio literatūrą, naikinti šių bakterijų nereikia. Jos gydomos tiktai tais atvejais, jeigu sukelia uždegiminį procesą – kai atsiranda diskomforto jausmas, išskyros, kurių neturėtų būti. Uždegimą paskatinti gali nusilpusi imuninė sistema.
Kartais manoma, kad žmogus, bet kurioje kūno vietoje turintis karpų, yra papilomos viruso nešiotojas. Taip tikrai nėra. Įvairiose kūno vietose iškylančias karpas sukelia vienoks virusas, o tas karpas, kurios atsiranda ant lytinių organų, kitoks. Lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas gali sukelti karpas ir burnos gleivinėje, jeigu žmogus turėjo oralinių santykių su šio viruso nešiotoju.
Profilaktiškai atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų reikėtų tuomet, jeigu žmogus turi nemažai seksualinių partnerių. Manau, turint vieną pastovų partnerį dėl šių infekcijų nebūtina tirtis. Kartą per metus vertėtų išsitirti tik dėl tokių ligų kaip chlamidiozė, mikoplazmozė, sifilis. Šių ligų eiga kartais būna be jokių simptomų, todėl jos ypač pavojingos.
Turbūt tenka girdėti, kad prezervatyvai 100 % neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Įdomu, ką tai reiškia? Pavyzdžiui, sergant antrąja sifilio stadija, ant kūno atsiranda išbėrimai. Kitam asmeniui prisilietus prie jų, galima užsikrėsti. Nuo chlamidiozės prezervatyvai neapsaugo dėl to, kad šia liga užsikrečiama ir užsiimant oraliniu seksu.
Kartais galvojama, kad susirgti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis įmanoma naudojantis ir viešaisiais tualetais. Tačiau tiesa ta, kad visos lytiškai plintančios bakterijos aplinkoje greitai žūsta. Todėl užsikrėsti naudojantis viešaisiais tualetais neįmanoma.“
