Ši naujovė suteikė daugiau galimybių žmonėms, apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu, gauti kitos šalies medicinos specialistų paslaugas, tačiau yra ir kita medalio pusė.
Kainų skirtumas
Nors už gydymą kitoje ES šalyje bus kompensuojama iš teritorinių ligonių kasų, tačiau vis vien ligoniams teks primokėti ir iš savo kišenės.
„Mūsų šalies pacientams svarbu žinoti, kad už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau, – teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas. – Gydymas užsienio šalyse Lietuvos piliečiams bus kompensuojamas tik tokiomis pat kainomis, kaip jis būtų kompensuojamas mūsų šalyje.“
Sergantys Lietuvos gyventojai, panorę važiuoti gydytis į užsienį, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kiek jiems tai kainuos. Daugelyje ES šalių kainos už medicinos paslaugas yra nuo 5 iki 10 kartų didesnės negu Lietuvoje.
Dėl didelio medicinos paslaugų kainų skirtumo lietuviai tikrai neužplūs užsienio ligoninių. Manoma, kad dėl tokio kainų skirtumo galimybe gydytis užsienyje gali pasinaudoti vos keli procentai Lietuvos gyventojų.
Tie, kurie planuoja gydytis svetur, ES šalyse teikiamų medicinos paslaugų įkainius gali rasti naujai sukurtame tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinių centrų tinkle. Lietuvoje veikiančio centro svetainės adresas – www.lncp.lt.
Teks primokėti
„Žmonės turi žinoti, kad už gydymą kitoje šalyje pirmiausia reikės susimokėti patiems. Tik grįžus į Lietuvą ir pateikus teritorinei ligonių kasai sąskaitą apie gautas medicinos paslaugas, kitus dokumentus, per tam tikrą laikotarpį bus kompensuota dalis gydymo išlaidų, – tvirtina Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė. – Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad bus grąžinta tik tiek pinigų, kiek ta paslauga kainuoja Lietuvoje. Jei, pavyzdžiui, buvo atlikta operacija Vokietijoje už dešimt tūkstančių litų, o Lietuvoje jos įkainis – du tūkstančiai litų, tai žmogus ir atgaus tik tuos du tūkstančius litų, aštuoni tūkstančiai – iš jo kišenės.“
Be to, į kitą šalį gydytis pacientai turės nuvykti už savo lėšas, patys susirasti gyvenamąją vietą, susimokėti už nakvynę, maitinimą. Šių lėšų niekas nekompensuos.
„Kartais žmonės klaidingai supranta. Visko iki galo neišsiaiškinę, jie vėliau iš savo šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo reikalauja apmokėti dideles pinigų sumas ir pyksta, kad apmoka tik tiek, kiek valstybė yra numačiusi“, – sako V. Augustinienė.
Gydęsi ES šalyse Lietuvos gyventojai turi ne vėliau kaip per vienus metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Tokius prašymus priima penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Ligonių kasai priėmus sprendimą gydymo išlaidas kompensuoti, pinigai žmogui turi būti pervedami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Kompensuojamos tik gydymo paslaugos. Estetinės chirurgijos, pavyzdžiui, raukšlių lyginimas, dantų balinimas ir kitos grožio korekcijos nebus kompensuojamos.
„Raginame mūsų kraštiečius, planuojančius vykti į užsienį, pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kokios paslaugos bus kompensuojamos, kiek jos kainuos svetur, kokį skirtumą žmogus pats turės padengti, kokių dokumentų ir siuntimų jam reikės“, – aiškina VLK direktorius A. Sasnauskas.
Užsieniečiai neužplūs?
Panorusieji vykti gydytis į užsienį pirmiausia turi gauti gydytojų siuntimą, pavyzdžiui, kardiologo, onkologo ar kito specialisto konsultacijai, klubo sąnario operacijai ar pan. Siuntime nereikia iš anksto nurodyti į kokią šalį ligonis vyks medicinos paslaugos, nes siuntimas galioja visose ES valstybėse, ir pacientas gali rinktis bet kurią iš jų.
Atvykus gydytis svetur, paslaugų (konsultacijos, operacijos) reikės laukti bendroje eilėje su tos šalies ligoniais, jokios išimtys užsieniečiams netaikomos.
„Gydytis užsienyje labiau svarbu tiems žmonėms, kurie serga retomis ligomis. Jei kokia nors reta liga serga vos vienas ar keli ligoniai, gal net diagnozuoti jos galimybių Lietuvoje nėra, trūksta specialistų“, – mano LPOAT pirmininkė V. Augustinienė.
Ji įsitikinusi, kad naujos ES direktyvos nuostatos naudingos mūsų tautiečiams, ilgiau ar trumpiau dirbantiems užsienyje. Jei dirbant svetur prireikia pasinaudoti medicinos paslaugomis, jie, grįžę į gimtinę, gali atgauti dalį už gydymą sumokėtų pinigų. Žinoma, jei yra Lietuvos piliečiai ir mūsų šalyje moka mokesčius.
„Jei Lietuvos piliečiui atrodo, kad jam bus suteiktas geresnis gydymas kitoje šalyje, jis gali pasinaudoti tokia galimybe. Bet mūsų šalyje medicina yra tikrai gerai išvystyta, čia atliekamos pasaulinio lygio operacijos ir kainuoja smarkiai mažiau“, – teigia V. Augustinienė.
Į Lietuvą, kaip į aukštos medikų kvalifikacijos, bet nebrangių medicinos paslaugų šalį, jau atvykdavo gydytis užsieniečių. Baiminamasi, kad dabar, kai už gydymą bus kompensuojama, sulauksime daug daugiau užsieniečių. Tačiau specialistai tvirtina, kad tai nepailgintų eilių Lietuvos pacientams, nes eilės susidaro dėl lėšų trūkumo, o ne dėl medikų stokos.
„Abejoju, kad užsieniečiai užplūs mūsų gydymo įstaigas. Dažniausiai iki šiol užsieniečiai važiuodavo atlikti įvairių operacijų. Manau, kad padėtis labai kardinaliai neturėtų pasikeisti“, – sako V. Augustinienė.
Tai ĮDOMU
Pagal vienam asmeniui tenkančias išlaidas skirtingose šalyse galima spręsti, kiek Lietuvos pacientams tektų primokėti gydantis užsienyje.
Vieno asmens sveikatai tenka išlaidų: Olandijoje – 5038 doleriai, Vokietijoje – 4332 doleriai, Belgijoje – 4025 doleriai, Švedijoje – 3757 doleriai, Ispanijoje – 3027 doleriai, Čekijoje – 2051 doleris, Lenkijoje – 1476 doleriai, Lietuvoje – 1299 doleriai, Latvijoje – 1093 doleriai, Estijoje – 1226 doleriai.
Verta žinoti
Prieš važiuojant gydytis į užsienį reikėtų išsiaiškinti, kiek kainuos medicinos paslaugos pasirinktoje ES šalyje ir kokią jų dalį kompensuos Valstybinė ligonių kasa.
Vykstant gydytis į užsienį būtinas gydytojo siuntimas.
Iš užsienio grįžęs pacientas turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti gydytojo siuntimo kopiją, gautos paslaugos medicininius išrašus, finansinių dokumentų kopijas.
Kompensacijos už gydymąsi užsienyje į TLK reikia kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus.
Kai kurioms planinėms paslaugoms, pavyzdžiui, klubo sąnario operacijoms, Lietuvoje yra didesnės eilės negu užsienio šalyse. Jei pacientas užsienyje paslaugą gaus greičiau negu Lietuvoje, kompensacijos vis tiek teks laukti bendra tvarka – pagal tą eilę, kada paslaugą pacientas būtų gavęs mūsų šalyje.
