Apie tai kalbamės su Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ direktoriaus pavaduotoja medicinai, gydytoja endokrinologe dr. Jūrate Butnoriene.

- Kokios skydliaukės mazgų atsiradimo priežastys? Kokia tai patologija?

- Jodo trūkumas yra svarbiausias rizikos veiksnys skydliaukės mazgams atsirasti. Didelę įtaką turi ir paveldimas genetinis polinkis. Didesnė tikimybė, kad atsiras skydliaukės mazgų, yra žmonėms, patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį.

Skydliaukės mazgas – tai skydliaukėje esantis darinys, apčiuopiamas ir (ar) ultragarsu matomas, ribotas, kitokio nei skyd­liaukės audinys, audinio plotas. Nedidelio mazgo paprastai žmogus nejaučia. Dideli ar daugybiniai skydliaukės mazgai gali būti matomi per atstumą kaip kaklo deformacija – kosmetinis defektas, gali sukelti gretimų kak­lo organų spaudimo požymius – sutrikdyti kvėpavimą, rijimą.

- Ką dažniau – moteris ar vyrus užklumpa šis sutrikimas? Kokio amžiaus žmonėms jis būdingas?

- Skydliaukės mazgai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus asmenims, moterims, jodo deficito regionų gyventojams ar patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį žmonėms.

- Kokie simptomai pasireiškia atsiradus skydliaukės mazgų?

- Dažniausiai žmogus, turintis nedidelių skydliaukės mazgų, nejaučia jokių simptomų. Jei skyd­liaukėje esantis mazgas yra aktyvus – pasireiškia tirotoksikozei (hiperaktyviai skydliaukei) būdingais simptomais, t. y. krinta svoris, atsiranda dažno širdies plakimo ar permušimų epizodų, padidėja prakaitavimas, nerimas, dirglumas ir pan.

Esant dideliam mazgui skydliaukėje gali atsirasti guzas, skausmas kakle, kilti vadinamųjų spaudimo reiškinių į kaklo organus, t. y. pasunkėja kvėpavimas, sutrinka rijimas, prikimsta balsas, paryškėja kaklo venos, atsiranda sausas kosulys, žmogus gali apčiuopti kakle padidėjusius limfmazgius.

- Ar dažnai šie dariniai tampa piktybiniai? Kodėl taip vyksta?

- Tiriant ultragarsu vyresnio amžiaus žmones, skydliaukės mazgai aptinkami 50–70 proc. pacientų. Nors skydliaukės mazgai labai paplitę, 90–95 proc. jų yra gerybiniai. Skydliaukės vėžys retas – 1–2 proc. iš visų piktybinių navikų.

Piktybinio proceso tikimybė didesnė žmonėms iki 14 ar per 70 metų amžiaus, jei šeimoje buvę medulinės skydliaukės karcinomos ar dauginės endokrininės neoplazijos atvejų, jei žmogus yra patyręs galvos ir (ar) kaklo radia­cinę apšvitą. Vėžio tikimybę didinantys veiksniai yra ir didėjantis mazgas, kieta mazgo konsistencija čiuopiant, nepaslankumas, kaklo limfmazgių padidėjimas, taip pat lytis – vyrų skydliaukės mazgai dažniau būna piktybiniai.

- Kam vertėtų, net ir nejaučiant jokių simptomų, išsitirti, ar nėra skydliaukės mazgų?

- Net ir nejaučiant jokių simptomų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti dėl galimų skydliaukės mazgų žmonėms, kurių šeimos nariai turi skydliaukės problemų; moterims; vyresnio amžiaus asmenims; jodo trūkumo regionų gyventojams; patyrusiesiems radiacinę apšvitą.

- Kokiu būdu tiriama?

- Skydliaukės mazgai diagnozuojami apžiūrint ir apčiuopiant kaklą: jei mazgas kietas, nejudrus, padidėję kaklo limfmazgiai, galima įtarti piktybinį procesą. Minkštas, paslankus mazgas, skausminga skydliaukė būdingi esant gerybinių pakitimų.

Ultragarsinis skydliaukės tyrimas – vaizdo metodas, suteikiantis daugiausia informacijos apie skydliaukės padėtį, audinio kokybę. Be to, galima nustatyti mazgus, įvertinti jų lokalizaciją, dydį, struktūrą, santykį su aplinkiniais audiniais.

Atliekant šį tyrimą neįmanoma diagnozuoti piktybinio proceso, tačiau galima pagal netiesioginius mazgų piktybiškumo požymius įtarti galimą piktybinį procesą ir laiku rekomenduoti išsamesnius tyrimus, tokius kaip skydliaukės scintigrafija ar skyd­liaukės mazgo aspiracinė punkcija plona adata ištiriant citologinį aspiratą.

- Koks taikomas gydymas?

- Gerybiniai skydliaukės mazgai paprastai stebimi kas 6 ar 12 mėnesių vertinant hormono TTH koncentraciją kraujyje ir atliekant ultragarsinį skydliaukės tyrimą. Jei mazgas keičiasi, gerokai padidėja ar atsiranda įtartinų klinikinių ar ultragarsinių pokyčių, kartojama mazgo aspiracinė punkcija plona adata ištiriant citologinį aspiratą.

Konservatyvus gydymas levotiroksinu rekomenduojamas siekiant sustabdyti mazgo didėjimą arba sumažinti esamo mazgo skersmenį. Vaistas skiriamas esant gerybinių mazgų kelių mėnesių kursais.

Aktyvūs mazgai (funkcionuojantys autonomiškai) gydomi radio­aktyviuoju jodu. Pabaigus gydymą pats mazgas neišnyksta, tačiau nebelieka jo hormoninio aktyvumo.

Operacinis mazgų gydymas taikomas tada, kai diagnozuojami gerybiniai mazgai, sukeliantys spaudimo reiškinius į kaklo organus, kai įtariami ar nustatomi piktybiniai skydliaukės mazgai.

Operuojant pavienius skyd­liaukės mazgus paprastai šalinama skiltis, kurioje yra mazgas ir centrinė skydliaukės dalis, vadinamoji sąsmauka, o operuojant abiejų pusių mazgus – šalinama visa skydliaukė.

Po operacijos individualiai pagal organizmo poreikius skiriama pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu.

Tai įdomu

Skydliaukė yra gyvybiškai svarbi drugelio formos ir dydžio, sverianti vos 15–30 gramų endokrininė liauka, sudaryta iš dviejų tarpusavyje sujungtų skilčių. Ji yra kaklo priekinėje dalyje, žemiau gerklų (Adomo obuolio).

Skydliaukė dar vadinama intelekto liauka, nes jos gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, veikia centrinę nervų sistemą, psichikos raidą, atmintį, augimo, adaptacijos procesus ir kt.

Radiacija – viena iš skydliaukės ligų kaltininkių. Kadangi skyd­liaukė kaupia jodą, sukaupia ir jodo turinčius radionuklidus, jeigu jų yra aplinkoje. Taip jie patenka į organizmą. Padidėjusi apšvita naikina skydliaukę. Baltarusijoje užfiksuota ir dabar fiksuojama nepaprastai daug skydliaukės vėžio atvejų. Manoma, kad dauguma jų – vis dar Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniai.

Naudinga informacija

Lietuva yra nedidelio jodo deficito regionas. Jodo profilaktika labai svarbi visą žmogaus gyvenimą, bet ypač vaikystėje ir paauglystėje. Jei nuo vaikystės žmogus gaus pakankamai jodo, tikimybė susirgti skydliaukės ligomis bus mažesnė.

Daugiausia jodo yra jūrų žuvyse, menkių kepenyse, jūriniuose dumbliuose. Ilgai laikomi arba termiškai apdorojami maisto produktai netenka maždaug 20–60 proc. jodo.