1. Valgykite mažiau mėsos, daugiau vartokite naudingų prieskonių.

Mūsų budrumas, aktyvumas ir gera savijauta priklauso nuo metabolizmo, tai yra, medžiagų apykaitos. Iki maždaug 25 metų amžiaus procesai vyksta sparčiai, organizmas puikiai susitvarko su papildomomis kalorijomis.

Gydytojai endokrinologai teigia, kad po trisdešimties medžiagų apykaita silpnėja, tačiau mes galime ją pergudrauti ir priversti dirbti kaip jaunystėje. Įrodyta, kad senstant mūsų organizmas pradeda blogiau įsisavinti gyvūninius baltymus. Ir medžiagos, esančios raudonoje mėsoje (jautienoje, kiaulienoje, avienoje ir t.t), jau ne vien teikia mums energijos, bet ir rūgština organizmą.

O užrūgštėjimas - tiesioginis kelias į ligas, pradedant širdies ir kraujagyslių ligomis ir baigiant vėžiniais susirgimais. Dėl to specialistai, ekspertai pataria vyresniems nei 35-40 metų žmonėms raudoną mėsą valgyti ne dažniau nei kartą per savaitę, geriau virtą, kad nebūtų apskrudusios plutelės. Juk būtent joje kaupiasi kancerogenai.

Tačiau ląsteliena, priešingai, spartina metabolizmą ir padeda pašalinti iš organizmo šlakus, alkoholio, vaistų ir kitų kenksmingų medžiagų skilimo likučius, kitus toksinus. Produktai, kuriuose gausu ląstelienos (avižinės kruopos, dribsniai, nešlifuoti ryžiai, pupelės, šparagai), itin naudingi norint atitolinti senatvę.

Senstant taip pat prastėja gebėjimas įsisavinti pieną, nes nebegaminamas fermentas, galintis skaidyti pieno cukrų. Surauginus pieną baltymai įsisavinami žymiai geriau, todėl naudingiau vartoti rūgusio pieno produktus, saldaus pieno sūrį keiskite rauginto pieno varškės sūriu.

Taip pat labai svarbu valgyti daugiau žalumynų – petražolių, krapų, lapinių salotų, kalendrų. Juose gausu vitamino K – jaunystės garanto. Daugelis ilgaamžių gyvena tose vietose, kur paplitęs paprotys vartoti daug prieskonių. Pačiais naudingiausiais imunitetui laikomi juodieji pipirai, ciberžolės, cinamonas, imbieras.

2. Kiekvienam amžiaus tarpsniui – savi vitaminai.

Bėgant metams mažėja vitamino A poreikis (jis kaupiasi organizme ir po 40 metų jo papildomai vartoti nereikėtų. Tačiau išauga B grupės vitaminų poreikis. Taigi rinkitės tuos vitaminų kompleksus, kurie jums tinka pagal amžių. Moterims po 40 metų reikėtų:

- Vitamino B 6, C, bioflovanoidų, kurie gerina imuninės sistemos darbą stresinėmis ir didelių krūvių sąlygomis.

- Vitamino D, kuris padeda organizmui įsisavinti kalcį. Magnio, saugančio nuo širdies ligų, diabeto ir storosios žarnos vėžio.

- Esama vitaminų, pagerinančių ir prailginančių moters seksualinę funkciją. Moteriškų lytinių hormonų gamybai reikalingas vitaminas K (špinatai, moliūgai, žalieji žirneliai, jautienos kepenys) ir folio rūgštis (petražolės, spalvotieji ir baltieji kopūstai).

Fitoestrogenų gausu pupelėse, figose, granatuose, grikių kruopose, lęšiuose. Taip pat stimuliuoja vyšniose, obuoliuose, neapdorotuose ryžiuose esančios naudingosios medžiagos.

Ko reikia vyrams?

Vitaminai – antioksidantai (vitaminai K, C ir B6) saugo vyrų organizmą nuo neigiamos aplinkos įtakos, lėtina senėjimo procesus.

B grupės vitaminai (B6, B 12 ir folio rūgštis) vaidina svarbų vaidmenį homocisteino metabolizme. Šios amino rūgštys veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, saugo nuo infarktų.

Cinkas stiprina vyrų imunitetą, gerina spermos kokybę ir padeda išsaugoti potenciją.

3. Prižiūrėkite dantis.

Bristolio universiteto mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kaip kasdienė higiena veikia gyvenimo trukmę. Pasirodo, banalus kasdienis dviejų kartų dantų valymas ir reguliarus lankymasis pas stomatologą gali prailginti gyvenimą dešimt ir daugiau metų.

Ekspertai mano, kad taip yra todėl, kad burnos ertmėje yra daugybė bakterijų, jų daugiau kaip 350 rūšių. Atidžiai neprižiūrint dantų, prasideda dantenų kraujavimas. Per pažeistus kapiliarus mikrobai gali patekti į kraują, netgi tapti trombų susidarymo priežastimi (įrodyta, kad bakterijos, sukeliančios gingivitą, veikia ir kraujo krešėjimą). Susidarę trombai gali užkimšti kraujagyslę ir netgi sukelti miokardo infarktą ar plaučių emboliją.

4. Stenkitės išvengti ligų.

Ilgai gyvenama ten, kur aukštas medicinos lygis, tai yra, gerai išvystyta profilaktinė medicina. Dauguma žmonių, sulaukusių šimto metų ir daugiau, dabar gyvena Japonijoje. Ten po Antrojo pasaulinio karo, po Hirosimos tragedijos, buvo sukurta puiki aptarnavimo sistema poliklinikose, žmonės įprato rūpintis sveikata ir nuolat tikrintis. Pas mus žmonės eina pas gydytojus ne kad įsitikintų, kad yra sveiki, o tik rimtai susirgę. Tuo tarpu šiuolaikinė medicinos technika sugeba aptikti auglius vos 0,5 cm dydžio – pačios ankstyviausios stadijos.

Gydytojai kardiologai taip pat ragina dažniau tikrintis, atsigulti į ligoninę tyrimams.

5. Mokykitės.

Vokiečių neurofiziologas H. Dinke atliko įdomų eksperimentą. Priimta manyti, kad gebėjimas įsiminti informaciją pradeda silpnėti po 40 metų. Tačiau gydytojas įrodė, kad šį procesą galima sustabdyti. Trims šimtams savanorių nuo 60 iki 75 metų amžiaus, kuriems jau buvo pasireiškę Alzhaimerio ligos požymiai, buvo pasiūlyta pasirinkti - arba mokytis užsienio kalbų, arba žaisti nesudėtingus kompiuterinius žaidimus. Praėjus pusmečiui testai parodė, kad tie, kurie mokėsi kalbų, savo ilgalaikę atmintį pagerino keletą kartų!

Psichoterapeutas A. Germanas taip pat mano, kad daugelis iš mūsų susensta anksčiau laiko dėl „proto tingumo“. Sudėtingų užduočių sprendimas, mokymasis naudotis naujais prietaisais, gebėjimas orientuotis internete iš tikrųjų padeda atjaunėti. Ir psichologiškai, ir fiziškai – nes protinė veikla skatina smegenų veiklą, gerina jų kraujotaką.