Viskas dėl deguonies

Noras pasnausti dieną dažnai kyla būnant tvankioje patalpoje arba kai už lango lyja. Natūralu: tokiomis sąlygomis mažėja atmosferos slėgis ir deguonies kiekis, o dėl to lėtėja smegenų veikla. Miegas suima ir po sočių pietų: kraujas plūsta į skrandį ir smegenys gauna mažiau energijos.

Įveikti tokią būseną nesunku – pakanka išeiti į lauką, po pietų šiek tiek pajudėti ir vėl būsite žvalus.

Kiek aš ilsiuosi?

Šį klausimą turite sau užduoti pirmiausia, jei nuolat jaučiatės mieguisti. Dauguma žmonių miega mažiau valandų, nei rekomenduojama (7-8 val. suaugusiam žmogui). Pakanka sureguliuoti miego režimą (gultis ir keltis nustatytu laiku), vengti emocinių krūvių prieš miegą ir dieną kamuojančio mieguistumo būsena turėtų išnykti.

Kreipkitės į gydytoją

Jeigu net ir gerai išsimiegoję naktį, dieną nuolat knapsite nosimi, gali būti, kad mieguistumo priežastis yra liga.

Apnėja

Apnėja – kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas (10 ir daugiau sekundžių). Miego apnėja – miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.

Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę bei sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja gali turėti įtakos arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne autoįvykių rizika.

Gydytojas miego apnėją diagnozuoja remdamasis paciento išsakytais simptomais, nusiųsdamas į miego sutrikimų centrą.

Hipotireozė

Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda būti energingiems. Jeigu hormonų sumažėja (hipotireozė) apykaitos procesai sulėtėja. Be mieguistumo, tokiu atveju dar gali augti svoris, nors apetitas ir prastėja, sutrikti menstruacijų ciklas, kamuoti odos sausumas. Ligą išaiškinti galima atlikus kraujo tyrimą. Gali prireikti ir gydytojo endokrinologo konsultacijos.

Cukrinis diabetas

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad žmogui, kurį kamuoja nuolatinis mieguistumas, būtina pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje. Tokia būsena gali būti tiek sumažėjusio, tiek ir padidėjusio cukraus kiekio požymis. Be apatijos, sergant diabetu gali kamuoti nuolatinis troškulys, odos niežėjimas, galvos svaigulys.

Hipotenzija

Stipriai sumažėjus kraujo spaudimui, smegenys prastai aprūpinamos deguonimi. Jūs jaučiatės taip tarsi sėdėtumėte tvankioje patalpoje, nors iš tikrųjų joje gaivaus oro sočiai. matuokite kraujo spaudimą. Jeigu jis žemesnis nei normalus, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Anemija

Dėl geležies trūkumo kraujyje mažėja hemoglobino. Būtent hemoglobinas perneša deguonį į visų, įskaitant ir smegenis, organų ląsteles. Todėl mieguistumas - vienas pagrindinių anemijos simptomų. Be jo, dar gali kamuoti silpnumas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas. Apsilankykite pas šeimos gydytoją, kuris atliks kraujo tyrimus, ir jei reikia, skirs gydymą geležies preparatais.

Depresija

Mieguistumas gali būti savotiškas atsakas į susiklosčiusias sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Smegenys, nesugebėdamos susidoroti su problemomis bei išgyvenimais, pradeda veikti lėčiau, sukeldamos apatiją. Pasistenkite įveikti problemas, jei nepavyksta – kreipkitės pagalbos į psichologus.

Verta žinoti:

Kai kurie vaistai pasižymi sedatyviniu poveikiu, tai yra sukelia mieguistumą. Pirmiausia tai raminamieji, antihistamininiai bei migdomieji vaistai. Jeigu tokie vaistai kenkia jūsų gyvenimo kokybei, pasitarkite su gydytoju, galbūt jis skirs vaistų, kurių sedatyvinis poveikis mažesnis.