Ką dažniausiai iš atostogų atsiveža merginos, ieškančios meilės ir romantiškų nuotykių? Taip, būtent LPL. Taigi, ką daryti ir kur kreiptis, norint sužinoti, kad niekuo nesergate?
Ne tik atsitiktiniai santykiai
Lytiniu keliu plintančių infekcijų paplitimas kurortuose prie jūros nėra didesnis negu kiek toliau esančiuose regionuose. Tiesiog šiltų naktų ant jūros kranto ar viešbučio su baseinu romantika apsuka galvą ir mes užmirštame blaiviai mąstyti, lengvai atsiduodami pagundomis.
Šį kartą nekalbėsime apie sunkias ligas, kuriomis taip pat galima apsikrėsti per lytinius santykius (ŽIV, sifilį, hepatitą). Aptarsime tik tą lytiniu būdu plintančių infekcijų grupę, kuriai priklauso herpesas, gonorėja, ureaplazmozė, mikroplazmos, chlamidiozė ir trichomonos.
Šių infekcijų inkubacinis periodas gali trukti tris savaites ir ilgiau. Jos nedaro jokios įtakos bendrai savijautai, todėl yra sunkiai pastebimos. Moterys jomis gali apsikrėsti jau pačio pirmo kontakto metu, o vyrai – kiek rečiau.
Galima ilgai diskutuoti apie atsitiktinių santykių prasmę, tačiau, pirma, tokiomis infekcijomis prieš daugelį metų galėjo būti apsikrėtęs ir jūsų pastovus partneris bei jūs pati, antra, tik jums pačiai spręsti, ar verta leistis į intymius santykius, ar ne.
Klaidinga manyti, kad tokios infekcijos aplenkia rimtus, tvarkingus ir padorius žmones. Tiesiog visuomet turėkite rankinėje pakelį prezervatyvų ir reikalaukite, kad partneris juos naudotų. Grįžusi iš atostogų apsilankykite pas gydytoją ir priduokite mėginius tyrimams.
Kuo pavojingos LPL?
Atrodo, nieko neskauda, tai kam gydytis? Tačiau gydytojai su tokia nuomone nesutiktų. Kas penktam apsikrėtusiajam liga pereina į lėtinę formą ir tuomet ją būna labai sudėtinga įveikti. Be to, panašios infekcijos būna linkusios nuslopti, o tuomet sugrįžti su nauja jėga.
Jei tokia infekcija iki galo neišgydoma arba visai negydoma, ji sukelia vaginos disbakteriozę, makšties gleivinės uždegimą (kolpitą), gimdos gleivinės uždegimą (endometritą), kiaušintakių nepraeinamumą.
Pastarųjų ligų pasekmės – sunkumai pastojant, padidėjusi persileidimo ir nesivystančio nėštumo tikimybė, priešlaikinio gimdymo rizika. Vyrams – erekcijos sutrikimai, nevaisingumas, sumažėjęs jautrumas sekso metu, prostatitas ir panašios problemos.
Kokie simptomai turėtų sukelti nerimą?
- Skausmas šlapinantis.
- Deginimas ir niežėjimas lytinių organų srityje.
- Neįprastos išskyros iš makšties (nemalonus kvapas, keista spalva, gausumas) arba tepliojimas krauju tarp menstruacijų.
- Skausmas pilvo apačioje.
- Nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu.
- Kai kuriais atvejais – paraudimas arba opelės ant lytinių organų.
Nebijokite apsilankyti pas gydytoją!
Nė vienas save gerbiantis gydytojas neleis sau šaipytis iš paciento ir komentuoti jo lytinį gyvenimą. Jeigu jūsų gydytojas elgiasi nekorektiškai, kreipkitės į kitą specialistą ir nemėginkite gydytis savarankiškai.
Ginekologas išklausys jūsų nusiskundimus, atliks įprastą apžiūrą ir kolposkopiją (gimdos kaklelio apžiūrą specialiu prietaisu – kolposkopu), paims tepinėlį. Jei kils įtarimų, skirs bakterioskopinį ir bakteriologinį tyrimą, ligos sukėlėjo DNR diagnostiką arba polimerazės grandininės reakcijos (PCR) diagnostiką, tiesioginės imunofliurescencijos tyrimus ir imunologinę kraujo analizę. Šie metodai padės nustatyti ligos sukėlėją maksimaliu tikslumu ir skirti reikalingą gydymą.
Paprastai LPL gydomos iš karto keliais „frontais“: stimuliuojant imunitetą, vartojant antibiotikus (nes daugumą šių ligų sukelia bakterijos) ir geriant vitaminus. Kartais specialiais medikamentiniais tirpalais praplaunami šlapimtakiai.
Dažnai skiriama ir fizioterapija, kuri padeda sunaikinti bakterijas ir sustiprinti imunitetą. Šiuolaikinius antibiotikus reikia gerti daugiausia savaitę, o visas gydymo kursas gali užtrukti nuo 2 iki 6 savaičių. Ir nepamirškite, kad gydytis turi abu partneriai!
