Per pastaruosius du dešimtmečius šios ligos atvejų skaičius išaugo tris kartus. Deja, onkologinės odos ligos nėra vienintelė opi problema.

- Ar įmanoma pastebėti pirmuosius odos vėžio ligos požymius? Kiek Lietuvoje žmonių serga šia liga?

Odos vėžys nėra toks klastingas. Žmonės patys neatkreipia dėmesio į pokyčius odoje. Jeigu jie pažinotų savo odą, kartkartėmis ją atidžiau apžiūrėtų, aptikus kokį nors naują darinį natūraliai kiltų klausimas, kas tai. Gal kiek sudėtingiau yra su odos melanoma, nes ji gali susiformuoti ne tik iš apgamo, kuris kinta, keičia spalvą, kontūrus, tolygumą, bet darinys gali imti formuotis ir sveikoje odoje.

Tai viena agresyviausių onkologinių odos ligų formų. Tačiau jeigu žmonės pastebi naują darinį saulės apšviestose vietose (veide, ausų kaušelių srityje, dėkoltė, rankų tiesiamuose paviršiuose, plaštakose, vyrams – liemens srityje, nugaroje, moterims – blauzdų, šlaunų srityse) ir jis šerpetoja, šlapiuoja, keičia spalvą, didėja, niežti, kraujuoja ar atsiranda mėlynės, tada reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Dažniausiai žmonės įtaria, kad yra kažkas blogai, bet neina pas gydytojus, dar keletą metų stebi. O juk efektyviausiai padėti pacientui galime, kai liga yra dar ankstyvos stadijos.

Moterys dažniau apžiūri savo kūną, tačiau vyrams tai nėra įprasta. Geriausiu atveju jie tai daro, kol skutasi. O rekomenduojama kartą per mėnesį atidžiau apžiūrėti savo odą, arba bent jau prieš išvykstant kur nors ir grįžus iš atostogų.

Nepaisant to, kad šiuolaikinė medicina turi daug gydymo, diagnostikos, technologinių galimybių, statistika rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius odos vėžio atvejų tik daugėja, ypač išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Sunku kontroliuoti šios ligos plitimą. Visada buvo manoma, kad tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau taip nėra. Pastebima, kad vis dažniau serga ir jaunesnio amžiaus pacientai. Lytis jokių skirtumų neturi.

- Kokie rizikos veiksniai lemia onkologinių odos ligų formavimąsi?

Vieni didžiausių kancerogenų yra ultravioletiniai spinduliai. Didesnė rizika odos vėžiu susirgti šviesiaplaukiams mėlynakiams, šlakuotiems, turintiems daugiau kaip penkiasdešimt apgamų, mat jų odos apsauga nuo ultravioletinių spindulių yra menkesnė.

Į rizikos grupę patenka vyresni nei penkiasdešimt metų pacientai, ir tie asmenys, kurių šeimoje, giminėje jau yra buvę vėžinių susirgimų atvejų arba patys sirgo kokia nors onkologine liga. Reikšmės turi ir organų transplantacijos, taip pat jeigu žmogus vartoja imunosupresuojamuosius vaistus, vaikystėje buvo stipriai nudegęs saulėje, daug metų dirbęs lauke. Beje, besilankantieji soliariumuose taip pat yra padidintoje rizikos grupėje.

Reikia atkreipti dėmesį ir į atviras kūno odos vietas, kurios buvo stipriai pažeistos saulės spindulių arba į atsiradusias karpines išaugas, žaizdeles. Ilgalaikis saulės poveikis į minėtas vietas gali sukelti ir piktybinį naviką.

- Šiuolaikinė aplinka yra agresyvi žmogui. O kas labiausiai kenkia mūsų odai? Ko turėtume saugotis?

Žmonės juokauja, kad pats gyvenimas yra kenksmingas. Iš tiesų kenksmingi temperatūriniai pokyčiai, šildytuvai, oro kondicionieriai ypač išsausina orą, tai atsiliepia mūsų odos sveikatai. Žiemos ir rudens sezonais mūsų oda būna ypač išsausėjusi ir būtent tada paūmėja visos lėtinės jos ligos. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą, atstatyti jos drėgmės pusiausvyrą, reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus, emolientus.

Vasarą svarbu saugoti odą nuo žalingų saulės spindulių, nudegimų. Dar senovėje visos aristokratės dengdavo kūną nuo saulės skėčiais, mūvėdavo pirštinaites. Tai buvo daroma tam, kad kuo ilgiau būtų išsaugota graži, lygi oda. Įdegusi nuo saulės oda buvo kaimiečių, darbininkų požymis. Jau tada žmonės žinojo, kad saugantis nuo saulės ant odos bus mažiau dėmių, ji mažiau raukšlėsis. Ir tai yra tiesa, šiuolaikiniai mokslininkai tai patvirtino.

Šiandieninis gyvenimo tempas, stresas taip pat gali būti visų odos sutrikimų, ligų priežastys. Dabar žmonės bėga, skuba, didžiąją dienos dalį praleidžia darbe, įtemptai dirba, vakare nesugeba atsipalaiduoti ir labai dažnai pacientai skundžiasi, kad jau ir savaitgalių nepakanka atgauti jėgas. Įtampa, nuolat galvoje dirbantis minčių malūnas, vidinio komforto trūkumas sukelia įvairias odos ligas.

- Neretai žmonės praradę viltį pasveikti, ieško neįprastų gydymo būdų. Pavyzdžiui, žvyneline sergantys pacientai tiki turkiškųjų žuvyčių galiomis. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Atlikome ne vieną pacientų apklausą ir paaiškėjo, kad du trečdaliai jų išbando alternatyviąją mediciną. Nematau nieko blogo, viskas, kas galėtų žmogui padėti ir kas jam nekenkia, yra gerai. Jeigu alternatyvi medicina leidžia jam atsipalaiduoti, pagerina odos būklę, kodėl gi ne? Tos pačios žuvelės atlieka kerotolitinę funkciją, tai yra nuvalgo žvynus.

Tačiau jos jokiu būdu negydo uždegiminio proceso. Tačiau bent jau akimirkai žmogus psichologiškai jaučiasi geriau. Tas pats sveikas, aktyvus gyvenimo būdas, subalansuotas darbo ir poilsio režimas, sveika mityba pagerina žmogaus sveikatą, savijautą, psichologinę būseną, o visa tai veikia bendrą sveikatą. Daugeliui odos ligų yra tiesiamos sąsajos su vidine žmogaus būsena. Stresas skatina jų paūmėjimą. Jeigu gydančios žolės, adatos, dėlės ir kiti dalykai padeda žmogui, mes tik džiaugiamės. Lėtinių odos ligų netradiciniai gydymo metodai neįveiks, gali tik prislopinti, sušvelninti simptomus, retinti ligos atkryčius, gali jų nesimatyti, bet to, deja, neišgydo.

- Moterys nuolat ieško jaunystės eliksyrų, grožį patiki senėjimą stabdančiai kosmetikai. Bet ar tikrai ji gali valdyti laiko antspaudus veide?

Moters grožis, jaunystė yra ir visada bus labai aktualūs. Tai vertina ir menininkai, ir pati visuomenė. Nors grožis yra ne tik skaisti, lygi, sveika oda, tačiau ji svarbi. Labai liūdna, tačiau laikas yra visagalis ir nori to ar ne, jis vis tiek palieka žymes, senėjimo procesas būdingas visiems be išimčių. Galbūt tie jaunystės eliksyrai gali šiek tiek sulėtinti senėjimo procesus, tačiau jeigu žmogus yra išsekęs, pavargęs, be nuotaikos, ligotas, tai net didžiausios pastangos neduos jokių rezultatų.

Žinoma, yra įvairių prevencinių būdų, tačiau bene didžiausią reikšmę turi genetika. Jeigu mamos, močiutės oda buvo skaisti, mažai raukšlių, tai yra didelė tikimybė, kad ir atžalos visa tai paveldės.

Tenka girdėti sakant „atjaunėjo dešimčia metų“. Tai šiuolaikinių priemonių poveikis, kuris tik dažniausiai sukuria jaunesnės odos iliuziją. Kokybiški, tinkami kremai, kosmetinės priemonės pagražina odą, apsaugo nuo kenksmingos aplinkos poveikio. Apsauginiai saulės faktoriai mažina odos senėjimo procesą.

- Įsibėgėjo pavasaris, su kuriuo paūmėja įvairios alergijos. Kalbama, kad seniau tokios ligos būdavo retenybė. Tai kodėl vis daugiau žmonių vargina ši problema?

Taip, pastebime, kad vis daugiau žmonių yra įjautrintų, sensibilizuotų įvairioms medžiagoms. Yra mažai vaikų, kurie būtų niekam nealergiški. Net garsiausi mokslininkai neturi atsakymo į šį klausimą. Ko gero viskas yra susiję, tai lemia įvairių faktorių kompleksas.

Kuo sausesnė oda, tuo ji jautresnė aplinkai, prasideda įvairūs autoimuniniai procesai, uždegimai. Tačiau mano įsitikinimu, odos ligoms labai didelę reikšmę turi nervinė įtampa. Visos ligos nusileidžia iš galvos, iš minčių, iš dvasinės savijautos.

- Savo darbo praktikoje turite daug ligonių, sergančių itin sunkiomis odos ligomis?

Kiekvienas dermatologas turi sunkių ir įsimintinų ligonių. Tai be galo įdomi specialybė. Dažniausiai mane sukrečia naujagimių įgimtos odos problemos. Visada suspaudžia širdį. Yra ligų, kur mes negalime niekuo padėti, tik patarti, kaip palengvinti simptomus, susigyventi su liga.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kokia nors odos liga, pavyzdžiui, limfoma ar išplitusi melanoma, per kelis mėnesius pacientą išsiunčia į kitą pasaulį. Visada sunku, kai reikia nuraminti pacientą, kuriam diagnozuota itin sunki ar išplitusi ligos forma.

Mes visi dažnai net nesusimąstom, kokia svarbi yra oda ir suprantam tik tada, kai kas nors su ja nutinka.