Apklausą, kurios tikslas buvo sužinoti visuomenės požiūrį ir elgseną gimdos kaklelio vėžio prevencijos tema, inicijavo Lietuvos akušerių ginekologų draugija, o jos rezultatai pristatyti vakar.

Ne tik moterims

„Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Nors gimdos kaklelio vėžys yra antra labiausiai paplitusi moterų lyties organų onkologinė liga Lietuvoje, tyrimas parodė, kad pusė moterų net nežino, kas yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas“, – tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Daiva Vaitkienė.

Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 100 žmogaus papilomos viruso tipų (genotipų) pavojingų žmogui, tačiau tik 14-a jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio. Užsikrėsti ŽPV gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad apie ŽPV ir jo keliamą grėsmę sveikatai privalo žinoti ne tik moterys, bet ir vyrai: „Vyrų vaidmuo yra labai svarbus, nes gimdos kaklelio vėžio atsiradimas tiesiogiai susijęs su lytiniu gyvenimu. Be to, didelės onkologinės rizikos ŽPV virusas ne tik moterims, bet ir vyrams gali sukelti rimtų sveikatos problemų.“

Lietuvoje dažniausiai serga moterys apie 40 metus, bet liga vis jaunėja. Vėžys gali užklupti bet kokio amžiaus moteris, net ir labai jaunas.

Ginekologo baimė

„Vaistų nuo ŽPV nėra. Efektyviausi gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdai – užsikrėtimo ŽPV vengimas (vakcinacija ir saugus lytinis gyvenimas) bei ankstyvas ikivėžinių pakitimų nustatymas, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė. – Profilaktiniai tyrimai, padedantys nustatyti šiuos pakitimus, yra labai svarbūs. Anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia įprastinis citologinis ar skystųjų terpių PAP tyrimas bei didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą. Visgi apklausos rezultatai parodė, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi tik pusė moterų.“

Kaip vieną priežasčių, paaiškinančių moterų lankymosi pas ginekologus įpročius, prof. dr. Daiva Vaitkienė įvardina baimės jausmą: „Gerai besijaučianti moteris bijo išgirsti, kad turi sveikatos problemų. Juk dažnai iš moterų, ypač jaunų, girdime, kad jeigu nebuvai ligonis, tai apsilankęs gydymo įstaigoje juo tapsi, – kalba profesorė. – Tačiau nudžiugino tai, kad beveik 60 proc. vyrų domisi moterų sveikata – jie žinojo, ar jų dukra, draugė ar žmona lankosi pas ginekologą.“

Nepakankamas informuotumas

Anot profesorės, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos neturėtų pamiršti ir vyresnės nei 60-ies metų, nes ši liga – ne tik jaunų moterų problema.

Apklausoje dalyvavusių moterų buvo klausiama, ar jos tokius tyrimus atlieka savo iniciatyva. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė, kad profilaktinius tyrimus daro savo iniciatyva, kitas trečdalis – tik tuomet, kai pasiūlo gydytojas, likęs trečdalis tokių tyrimų nedaro.

Ne visi profilaktiniai gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra kompensuojami valstybės. Todėl moterų buvo teiraujamasi, kiek jos gali skirti mokamiems tyrimams per trejų metų laikotarpį. Didžioji dauguma (56 proc.) moterų atsakė, kad mokamiems tyrimams gali skirti tik iki 100 Lt. „Tokie rezultatai atspindi nepakankamą moterų informuotumą apie išsamių tyrimų naudą.

Kuomet kalbama apie mokamus tyrimus, svarbus vaidmuo tenka gydytojams. Jie turėtų suteikti pacientei visą informaciją apie papildomų tyrimų naudą. Deja, dalis gydytojų apie tokius tyrimus pacientėms neužsimena manydami, jog moteriai jie bus neįkandami. Taip neturėtų būti, nes tik pati pacientė gali nuspręsti, ar ji yra finansiškai pajėgi susimokėti už tyrimus, kurių rezultatai jai būtų naudingi“, - sako prof. Rūta Nadišauskienė.

Tarp kitko:

Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Pagal šią programą įprastinis citologinis PAP tepinėlio tyrimas atliekamas reguliariai kas tris metus 25–60 metų moterims. Moterims svarbu žinoti, kad daugumoje gydymo įstaigų yra prieinamas mokamas papildomas skystųjų terpių citologinis PAP tyrimas, kuris yra tikslesnis nustatant ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius.