Vienintelis Baltijos šalyse Valgymo Sutrikimų Centras, įsikūręs Vilniuje, šios dienos proga kasmet organizuoja renginį, kurio šūkis – „Renkuosi džiaugtis savo kūnu“, o skiriamuoju ženkliuku tapo kriaušė, simbolizuojanti moteriškas kūno linijas. Šiemet organizuota spaudos konferencija, į kurią pasidalinti patirtimis atvyko centro darbuotojai bei buvusios centro pacientės, nesulaukė žurnalistų susidomėjimo. Galbūt sutrikusios mitybos bei dietų problema ne tokia jau ir aktuali?
Užburtame eksperimentavimų rate
Paauglystė – svarbus gyvenimo tarpsnis, kuomet staiga keičiasi ne tik jaunų žmonių mąstysena, bet ir išorė, kūno formos. Tai gali sukelti neigiamus jausmus savo kūno atžvilgiu, skatina koncentruotis ties savo išvaizda, kyla noras ją koreguoti. Tyrimų duomenimis, nepasitenkinimas savo kūnu didžiausias būtent paauglystėje, pereinant į pilnametystės amžių, jis mažėja.
Nepasitenkinimą kūno formomis jaučia 2/3 paauglių merginų, beveik visos, t.y. 60 proc. kokiais nors būdais bando mažinti svorį. Ne pradėjusios „pilnėti“ lėtėjant medžiagų apykaitai moterys, o būtent paauglės merginos labiausiai neapkenčia savo kūno, mato jį tarsi per iškreiptą veidrodį – iškilęs spuogas gali priversi atsisakyti, pavyzdžiui, žygio baidarėmis, o juokais mestelėtas klasioko komentaras „Gal pastorėjai?“ – parklupdyti virš tualeto.
Mityba tampa ypatingai aktualia šiai pažeidžiamai, impulsyviais sprendimais besivadovaujančiai amžiaus grupei problema, merginos įvairiais būdais mėgina mažinti kūno svorį bei dailinti savo kūno formas. Dažnai pasirenkami būdai būna kenksmingi sveikatai, paauglės eksperimentuoja, renkasi drastiškus metodus.
Negaudamos ilgalaikių norimų rezultatų, merginos nusivilia, tampa vis labiau linkusios į kraštutinius savo valios išbandymus. Riba tarp eksperimentų bei tikrųjų valgymo sutrikimų, kuomet nebegali sustoti – labai trapi.
Sutrikusią mitybą gali nulemti ir šeima
Internetinėje erdvėje, net ir neieškant, gali gauti „paskatinimą“ išbandyti vienokį ar kitokį svorio mažinimo būdą – vienus ekrano pakraščiuose blykčiojantys paveikslėliai su nuotraukomis „prieš“ ir „po“ erzina, kitus gundo spustelėti ir atrasti stebuklingą receptą. Merginoms ir moterims skirtuose spaudos leidiniuose gausu patarimų mitybos klausimais, dietų aprašymų, straipsnių apie kūno svorio mažinimo galimybes.
Įrodyta, kad tokio pobūdžio tekstų skaitymas siejasi su nesveikų, drastiškų svorio metimo būdų pasirinkimu vėliau. Taip pat didelę įtaką savo kūno vaizdinio suvokimui turi visuomenėje suformuota nuomonė, kaip turi atrodyti moterys ir merginos, žiniasklaidos pateikiama vaizdinio pobūdžio informacija, draugų požiūris.
Paauglių mitybos įpročius bei sutrikusią mitybą gali nulemti ir bendravimo šia tema ypatumai šeimoje – pvz., 58 proc. paauglių merginų yra laikas nuo laiko šeimos narių „paerzinamos“ dėl besikeičiančių kūno formų, apie tai „pajuokaujama“; o 48 proc. merginų nors kartą buvo savo mamų skatintos kaip nors pakoreguoti savo mitybos režimą.
Kaip tas „kaip nors“, nusprendžia pati paauglė – deja, neretai tai tampa ne tolygios sveikesnės mitybos pasirinkimu, o „bangavimu“ nuo mėsainio, kurio reklama priverčia sustoti prie greitojo maisto restorano, iki vien tik mineralinio vandens gėrimo keletą dienų po to.
Spartėjant gyvenimo tempui, kinta ir mitybos įpročiai pačiose šeimose – jų nariai vis rečiau ar vis trumpesniam laikui susėda pietauti ar vakarieniauti kartu prie bendro stalo, mažėja valgymų skaičius per dieną, didėja maisto kiekis per vieną valgymą. Tai turi nemažą įtaką paauglių polinkiui į valgymo sutrikimus – nustatyta, jog kuo rečiau šeima valgo kartu prie bendro stalo, tuo dukra labiau linkusi turėti nenormalų mitybos režimą – mažinti kūno svorį, laikytis dietos, persivalgyti.
Vietoje artimųjų – nepažįstamų bendraamžių palaikymas
Dieta (senovės graikų kalba diaita) – tai nustatytas, pritaikytas maitinimosi režimas. Merginos, norėdamos mažinti savo kūno svorį, dažniausiai susikuria mitybos režimą sau pačios, eksperimentuoja, o ne kreipiasi į specialistus. Internetinėse pokalbių svetainėse, vadinamuosiuose „forumuose“, mergaitės kuria informacijos apie dietas temas, skatina mesti svorį kartu.
Merginos viena kitą „prižiūri“ pradėdamos kartu laikytis dietos, taip pat dalinasi informacija apie sau sudarytus mitybos režimus, net pasirinkusią drastišką svorio mažinimo metodą merginą palaiko didžiulė „komanda“ – stebinčiosios, ketinančios išbandyti arba prieš tai tą patį išbandžiusios paauglės.
Be jokios abejonės, prisipažinti nepažįstamoms, to paties tikslo siekiančioms bendraamžėms, kad vakar vėmei ar badauji, lengviau, nei šeimos nariams ar kritiškai draugei – slaptas savo mintis merginos gali reikšti išlikdamos anonimiškos, tad neretai leidžia sau kalbėti drąsiai ir atvirai nejausdamos kaltės, gėdos, išvengdamos artimų žmonių kritikos.
Galbūt kartu merginos taip ieško artimo ryšio, tokio, kurį sunku gauti iš nuolat skubančios mamos ar reiklaus, tik apie pažymius kalbančio tėvo? Vilniaus universitete, Medicinos fakultete atlikto tyrimo duomenimis, dietų besilaikančios paauglės rečiau teigia galinčios artimai pasikalbėti su šeimos nariais, nei tos, kurios dietų nesilaiko. Tame pačiame tyrime nustatyta, jog merginų, kurios eksperimentuoja su savo mityba, šeimose didesnis nutolimas, prastesnė komunikacija bei mažesnis pasitikėjimas vienas kitu.
Kitaip tariant, šalti, „racionalūs“ santykiai šeimoje bei nutolimas tarp jos narių gali lemti tai, jog neišlietas savo emocijas mergina pabandys malšinti maistu, vėliau ieškos greitų būdų priaugtam svoriui sumažinti ir taip pateks į maisto karalystę su daugybe akligatvių.
Sudėtingas kelias vertingesnės savęs link
Paauglystė dažnai įvardijama kaip kritinis amžiaus tarpsnis, pažymėtas kraštutinumais, sumaištimi ir didelėmis ambicijomis – merginos sau kelia mažai logiškus tikslus, tai atsispindi būdų kūno svoriui mažinti pasirinkimuose.
Neretai paauglės, norėdamos greitesnio rezultato, renkasi sveikatai žalingus metodus – badavimą, skysčių ar vieno produkto dietą, ženkliai sumažina per parą gaunamų kilokalorijų kiekį, nevalgo pasirinktu paros metu.
Fizinį aktyvumą, sportą, mankštą kūno formoms dailinti bei svoriui mažinti retkarčiais išbando apie pusė paauglių, tačiau tik 15 proc. sportine veikla užsiima reguliariai, nuolat. Dietų paplitimą paauglių merginų tarpe įvairūs autoriai nurodo šiek tiek skirtingą, tačiau jis vidutiniškai svyruoja apie 20 proc. – tiek merginų išbandė, anksčiau laikėsi arba šiuo metu laikosi dietos.
Anksčiau minėtas Lietuvoje atliktas tyrimas šiuos duomenis papildo tuo, jog dietas dažniau išbando miestuose gyvenančios paauglės. Taip pat nustatyta, kad ketvirtadalis apklaustųjų paauglių merginų į mokyklas išeina tuščiu skrandžiu – atsisako pusryčių, pirmuoju maistu kasdien joms tampa priešpiečiai, pietūs.
Nenuostabu, kad „vardan gražesnių linijų“ varginančių pamokų metu alkį kentusios paauglės vėliau impulsyviai tenkina savo energijos poreikius – „negailestingai prisikemša“, tokį veiksmą, be abejo, lydi sunkiai pakeliama kaltė, gėda, savigrauža. Negana to, 38 procentai merginų nevalgo po 19 valandos vakaro – pabandykite įsivaizduoti save be vakarienės bei dar ir be pusryčių po to.
Ištveria neilgai
Paprašytos apibūdinti, kaip atrodo jų dietos, respondentės pateikė tokio pobūdžio atsakymus: „norėjau numesti 10 kilogramų per 12 dienų“, „rinkausi badavimą, badavau keletą dienų“, „laikiausi bananų dietos, kuomet per dieną suvalgoma lygiai 1 kilogramas bananų“, „laikiausi vieno produkto dietos – 3 dienas valgomi vieni ryžiai, kitas 3 dienas virta vištiena, galiausiai – 3 dienas vien obuoliai”, “laikiausi skysčių dietos, jos metu galima vartoti viską, kas skysta”.
23 proc. dietas išbandžiusiųjų rinkosi smarkiai drastišką metodą – vieno produkto dietą, 9 proc. badavo, ir tik 11 proc. besilaikiusiųjų dietos rinkosi keisti savo valgiaraštį atsargiau, nuosekliau. Pasirinkusios drastišką metodą kūno svoriui mažinti, merginos nurodė, jog ištveria neilgai, tik keletą dienų, arba iki 1-2 savaičių.
Dietų laikymosi rezultatais didžioji dalis merginų buvo nusivylusios - daugiau nei pusė merginų teigė, jog arba turėjo sveikatos problemų (28 proc.), arba besilaikant dietos, niekas nepasikeitė (15 proc.), arba svoris gana greitai grįžo (13 proc.).
Jei būčiau lieknesnė...
Aprašyta situacija – ne tik už jūrų marių, o ir čia, šalia mūsų. Vos pradėjusios tapti moterimis, merginos patenka į užburtą dietų karalystę, iš kurios kelias neretai veda į persivalgymų, badavimo, nuolatinės kaltės ir gėdos pasaulį, vienas jausmas keičia kitą.
Eksperimentavimai su savo mityba smarkiai sutrikdo paauglių medžiagų apykaitą, numestas svoris ne tik grįžta, bet ir šiek tiek padidėja. Išbandomas dar ir dar vienas metodas, kas kartą iš naujo tikima, kad pasirinkimas bus sėkmingas. Tik nedidelė dalis merginų, nepatenkintų savo kūno formomis, nuosekliau keičia savo mitybos režimą, kurio pavyktų laikytis ilgai bei nekenkiant savo sveikatai.
Viso šito polinkio į kraštutinius savo valios išbandymus slaptas, net pačiai paauglei nelabai suvokiamas tikslas – „mane labiau mylėtų, jei būčiau lieknesnė“. Internetinėje erdvėje blykčiojantys, pulsuojantys ar spaudoje aprašomi pasiūlymai, kaip numesti svorio, paauglę paskatina patikėti, kad turint kokį nors tikslą, reikia imtis veiksmų.
Deja, kaip padėti paauglei patikėti priešingai, jog ji vertinga nepriklausomai nuo kelių kilogramų į vieną ar kitą pusę – didžiulis ir sudėtingas klausimas, į kurį tikslaus atsakymo kol kas neturi net gydytojai ar psichologai.
