Kokie maisto produktai stiprina kaulus?
Tvirtumo kaulams pirmiausia suteikia mineralai kalcis, magnis ir juos pasisavinti padedantis vitaminas D. Esant šių medžiagų trūkumui kaulai trapesni, greičiau skyla ir lūžta.
Ką valgyti, kad aprūpintumėte organizmą kalciu? Daug šio mineralo turi pieno produktai (varškė, jogurtas, sūris), žuvis (silkė, lašiša), sėklos, riešutai, rudieji ryžiai, avižos, grikiai. Kalcio yra ir žaliosiose daržovėse, tokiose kaip brokoliai, špinatai, lapinės salotos, salierai, šparaginės pupelės, briuselio kopūstai.
Taip pat jo nemažai morkose, juoduosiuose ir raudonuosiuose pipiruose. Kaulų retėjimą padeda stabdyti svogūnai, tačiau reikėtų vartoti turinčius stipresnį kvapą (tarkim, geltonuosius), nes juose daugiau antioksidantų. Ankštinės daržovės (žirniai, lęšiai, pupelės) taip pat turi nemažai kalcio. Salotas skaninkite sezamo, moliūgo, saulėgrąžų sėklomis.
Žuvies patiekalus valgykite du kartus per savaitę. Jeigu žuvį valgysite su garnyru, organizmas kalcį pasisavins geriau. Burokėliai, sėlenos, saulėgrąžos ir rupios kruopos trukdo pasisavinti kalcį, dėl to valgykite juos atskirai nuo produktų, kurie turi daug kalcio.
Floridos valstijos universiteto mokslininkai ištyrė, kad didžiausią teigiamą poveikį kaulų tankiui turi džiovintos slyvos.
Kada padidėja kalcio poreikis?
Daugiau reikia kalcio, kai moteris yra nėščia ar maitina kūdikį krūtimi. Taip pat augančiam vaikui, bręstančiam paaugliui, moterims menopauzės laikotarpiu ir vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač sergantiesiems osteoporoze ar jau patyrusiems kaulų lūžių.
Kokie produktai silpnina kaulų struktūrą?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geriant du puodelius kavos per dieną organizmas kasdien praranda 6 mg kalcio. Todėl nereikėtų piktnaudžiauti kava. Taip pat reikėtų atsisakyti riebios mėsos, padažų, konditerijos gaminių, majonezo, gazuotų gėrimų.
Druska, alkoholis, rūkymas, nesubalansuotos dietos (ypač ilgalaikės baltyminės), badavimas neigiamai veikia visą organizmą, skatina ir kalcio praradimą.
Bet kaulų stiprumas priklauso ne tik nuo subalansuotos mitybos, bet ir nuo genetikos, gyvenimo būdo. Pasistenkite nesinervinti, nes streso hormonas neigiamai veikia ir kaulus. Dažniau būkite saulėje, kad organizmą aprūpintumėte vitaminu D.
Fizinis aktyvumas ir judėjimas stiprina kaulų sistemą
Fiziniai pratimai, mankšta ir judėjimas didina kaulų masę, stiprina kaulus. Rekomenduojamos tokios fizinio aktyvumo rūšys, kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, šokiai, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas, slidinėjimas ir pan. Laikyseną ir pusiausvyrą gerina ir kaulų sistemą stiprina jogos, tempimo, pilateso, kalanetikos, jėgos pratimai. Gerėjant koordinacijai ir fizinei ištvermei, sumažėja traumų tikimybė.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kasdien bent 10 minučių darant jogos pratimus gerėja kaulų tankis. Kuo jis didesnis, tuo geresnė kaulų būklė. Tai buvo įrodyta vieno mokslinio eksperimento metu, kur buvo tirtos dvi žmonių grupės: viena jogos pratimus atlikdavo kasdien, kita jų nedarė.
Pratimai ant kilimėlio kaulams stiprinti
Pasitieskite kilimėlį ir atsigulkite ant pilvo. Rankas sulenkite per alkūnes delnais ties krūtine, remkitės į kilimėlį, alkūnės prispaustos prie šonų. Kojos ištiestos ir atpalaiduotos. Lėtai kelkite krūtinę, o kaklą ir galvą tempkite į priekį (bet neužverskite galvos aukštyn) tol, kol rankos beveik išsitiesia. Pabūkite keletą sekundžių, po to grįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 3–6 kartus.
Kai gerai išmoksite šį pratimą, kelkite krūtinę tol, kol iki galo ištiesite rankas, tačiau tai darykite ne anksčiau nei po mėnesio, kai pagerės jūsų lankstumas.
Atsigulkite ant šono. Kojos ištiestos šiek tiek įstrižai pirmyn, vienos rankos alkūne remkitės į kilimėlį (tarp žasto ir dilbio turi būti status kampas). Ištiestą viršutinę koją kelkite į viršų (kiek galite), palaikykite įtempę keletą sekundžių ir nuleiskite. Tą patį pakartokite kita koja. Kartokite kiekviena koja po 3–6 kartus.
Atsigulkite ant nugaros, rankos ištiestos virš galvos ir padėtos ant grindų. Ištempkite maksimaliai kairę ranką ir priešingą koją, pabūkite 5 sek. ir grįžkite į pradinę padėtį. Dabar įtempkite dešinę ranką ir priešingą koją, vėl pabūkite 5 sek. Pakartokite kelis kartus.
Po to vienu metu maksimaliai ištempkite abi rankas ir kojas.
Atsisėskite ant kilimėlio. Kojos ištiestos į priekį, rankų pirštais remkitės į kilimėlį. Laikykite save tvirtai pilvo ir nugaros raumenimis, o rankomis tik šiek tiek padėkit sau, kad lengviau būtų išlaikyti pusiausvyrą. Sukite dešinės kojos pėdą ratuku iš pradžių į išorę, po to į vidų. Tą patį kartokite kita koja. Svarbu: stenkitės koją kuo labiau sukti ne tik per čiurnos sąnarį, bet ir per klubo sąnarį. Tą patį padarykite abiem kojomis vienu metu.
Patempkite dešinės kojos pirštus maksimaliai nuo savęs, po to į save. Tą patį padarykite ir kita koja. Pakartokite priešinga kryptimi (pirmiau į save, po to – nuo savęs). Kartokite iki 10 kartų.
Atsigulkite ant nugaros. Kojos sulenktos per kelius, pėdomis remiatės į kilimėlį. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Lėtai kelkite galvą, pečius, krūtinę, kiek galite įtempkite pilvą, po to grįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 10 kartų.
Atsigulkite ant nugaros, kojas ištieskite. Rankomis pritraukite prie krūtinės ir apkabinkite dešinės kojos sulenktą kelį, palaikykite ir grįžkite į pradinę padėtį. Tą patį darykite kita koja. Po to pritraukite prie krūtinės abiejų kojų kelius ir juos laikydami rankomis pasiūbuokite į šalis kairėn–dešinėn (stuburo masažas). Kartokite po 3 kartus.
Atsisėskite tiesiai ir sukryžiuokite kojas prieš save (kaip jogai). Pakelkite aukštyn dešinę ranką, sulenkę ją per alkūnę, kaire ranka patraukite ją kairėn tiek, kiek leidžia dešinės rankos lankstumas. Tą patį – kita ranka. Kartokite 3 kartus.
Sėdėdami taip pat ištieskite dešinę ranką prieš save, o kaire paimkite iš apačios už dešinės rankos alkūnės ir patraukite į save. Ta patį darykite kita ranka. Kartokite 3 kartus.
Svarbu: visus pratimus atlikite lėtai tempdami rankų, kojų raumenis. Tempkite tol, kol pajusite malonų tempimą, ne drastišką. Nespyruokliuokite.
„Daugeliui iš mūsų dar mokykloje buvo įkalta mintis, kad atliekant fizinius pratimus kuo labiau skauda, tuo daugiau naudos. Bet netikėkite tuo. Taisyklingai atliekamas raumenų tempimas yra neskausmingas. Skausmas byloja, kad kažkas yra ne taip“, – sako Kristina Leonavičienė.
Kokia turėtų būti kritimo profilaktika žiemos metu?
Visų pirma, pasirūpinkite tinkama avalyne, kad batai būtų tvirtu neslidžiu padu.
Renkitės šiltais, tačiau patogiais, ne per ilgais drabužiais.
Kai slidu, eikite lėtai kiek sulenktais keliais.
Lipant laiptais būtina turėti atramos tašką, pavyzdžiui, remkitės į turėklus ar į grindinį lazdele smailintu galu.
Neneškite pilnų krepšių, ypač abiejose rankose.
Ir apskritai, jeigu lauke labai slidu, plikledis, pasistenkite geriau likti namuose, ypač jeigu esate vyresniojo amžiaus.
Venkite slidžių laiptų, nuožulnių prieigų ar aukštesnių vietų, tiltų, nes šiose vietose vaikščioti žiemą būna itin pavojinga.
Jei vis dėlto paslydote ir jaučiate, kad krisite, suskubkite pritūpti ir stenkitės kristi ant minkštos kūno vietos, pavyzdžiui, ant sėdmenų ar šlaunies.
