Vartus ligų sukėlėjams atveria peršalimas, nusilpęs imunitetas. Atšalus galūnes ar labai sužvarbus, greičiau susergama, nes susilpnėja organizmo apsauginės jėgos, kovojančios su virusais.
Užkrečia kitus
Gruodį keletą kartų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) perspėjo, kad trumpam stabtelėjęs sergamumas gripu ir kitomis virusų bei bakterijų sukeltomis kvėpavimo takų ligomis (paprastai vadinamomis peršalimo ligomis) augo visoje Lietuvoje, tačiau epidemijos lygio nepasiekė.
Virusams įsitvirtinti žmogaus organizme padeda ne tik peršalimas, bet ir stiprus perkaitimas, didelis nuovargis, netinkama mityba, užterštas oras, stresai, rūkymas. Visi rizikos veiksniai, kurie silpnina žmogaus apsauginį skydą nuo ligų – imuninę sistemą, didina pavojų susirgti.
Gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis paprastai užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su ligų virusais. Jie į organizmą patenka per nosį, burną, akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje.
Užsikrėtęs ar jau sirgdamas žmogus platina virusą ir gali užkrėsti kitus. Ypatingą pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys žmonės, kurie, jausdamiesi palyginti neblogai, nesigydo namuose, sirgdami eina į darbą, paskaitas, bendrauja su kitais žmonėmis ir taip platina virusą. Bet kokia – lengva ar sunkia – ligos forma sirgdami žmonės į aplinką išskiria virusus, kuriais užsikrečia aplinkiniai.
Panašūs simptomai
Dėl simptomų panašumo gripas painiojamas su peršalimo ligomis. Gripu žmonės dažnai vadina bet kokią sloga ir kosuliu pasireiškiančią ligą. Iš tiesų gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydomas ar pradėtas gydyti per vėlai, jis gali sukelti pavojingų komplikacijų: plaučių, ausų, širdies raumens uždegimą, bronchitą, meningitą ir kt.
Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau nei peršalimo ligų. Gripui būdinga labai staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmas, sausas kosulys, gerklės perštėjimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Rečiau prasideda sloga, skauda akis, jos tampa jautrios šviesai.
Kitų virusų sukeltos ligos prasideda ne taip ūmiai. Paprastai vargina čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės, galvos skausmas, silpnumas. Gali pakilti temperatūra. Šie simptomai dažniausiai trunka ne ilgiau kaip savaitę. Peršalimą gali sukelti keli šimtai skirtingų virusų.
Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalus karščiuojama nesmarkiai ar visai nekarščiuojama. Sergant gripu temperatūra pakyla daugiau nei 38 °C.
Peršalimo ligos, gripas ypač pavojingos žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Užkarda negalavimams
Jokių ligų negalima „pravaikščioti“, ypač gripo. Juo susirgus būtina gulėti lovoje, gausiai gerti šiltų arbatų. Kaip gydytis susirgus gripu ar kita virusine infekcija, geriausiai gali patarti gydytojas, tačiau pabandyti užkirsti kelią ligai galima stiprinant imuninę sistemą, laikantis bendrųjų profilaktikos patarimų.
Peršalimo ligų sezono metu reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – nors valandą kasdien. Grūdinti organizmą kontrastiniu dušu, apsitrynimais vėsiu vandeniu, kontrastinėmis kojų vonelėmis.
Svarbu visavertė, suderinta mityba, valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti natūralių sulčių. Reikėtų gauti pakankamai baltymų, kurių yra varškėje, kiaušiniuose. Šaltuoju metų laiku nerekomenduojama laikytis specialių svorį mažinančių dietų. Patartina nerūkyti ir vengti prirūkytų patalpų.
Peršalimo ligos nebus baisios, jei stiprinamas imunitetas ir organizmas gaus pakankamai A, C, E vitaminų. Rūkantys žmonės turėtų vartoti didesnę vitamino C dozę, nes nikotinas skaldo šį vitaminą. Daug vitamino C turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankiai, svarainiai, spanguolės ir kt. Vitamino E gausu riešutuose, saulėgrąžose ir aliejuje, avokaduose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje. Vitamino D yra riebioje žuvyje, menkės kepenyse, šiek tiek mažiau kiaušiniuose ir riebiuose pieno produktuose.
Kaip išvengti ligų
Nekontaktuokite su ligoniais, venkite didesnių žmonių susibūrimo vietų. Nelieskite veido, nes virusai į organizmą patenka per akis, nosį, burną. Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną vienkartine nosine ir paskui ją išmeskite.
Dažnai plaukite rankas.
Naudokite vienkartinius rankšluosčius.
Nepervarkite.
Venkite įtampos, nervinimosi.
Tinkamai maitinkitės.
Renkitės šilčiau, bet ne per šiltai, kad nesuprakaituotumėte ir paskui staigiai neatvėstumėte.
Nevilkėkite sintetinių drabužių, nesušlapkite, nesušalkite kojų.
Stiprinu imunitetą
Giulija Baužienė, dainininkė, vaikų muzikos studijos „Arlekinas“ vadovė
Turiu labai saugoti savo balsą, todėl žiemą niekada nevaikštau atlapu kaklu, visada kojas laikau šiltai, galvą apsigobiu šaliku ar užsidedu kepurę. Saugodamasi peršalimo ligų jau trečias mėnuo geriu citrinų ir česnakų gėrimą. Jo receptas toks: reikia supjaustyti 20 citrinų ir pusę kilogramo česnakų, viską sumaišius palaikyti mėnesį, paskui skystį nupilti.
Po šaukštą šio gėrimo įpilti į vandens stiklinę ir kas rytą gerti tuščiu skrandžiu. Labai tikiuosi, kad šis gėrimas ne tik cholesterolį mažina, valo kraujagysles, bet ir saugo mane nuo gripo bei visų bakterijų. Nors tenka koncertuoti ir šaltesnėse salėse, kol kas nesergu. Jei pajuntu, kad gali koks nors virusas prikibti, profilaktiškai geriu šiltų arbatų, vitamino C.
Jeigu jau matau, kad gali būti blogai gerklei, vitamino C susileidžiu. Imunitetą stiprinu liaudiškomis priemonėmis, valgydama visavertį maistą, kad gaučiau pakankamai vitaminų. Visa tai neblogai saugo sveikatą. O jei jau pasijuntu blogiau, stengiuosi savarankiškai nesigydyti, visada kreipiuosi į gydytojus, kad neužleisčiau ligos.
Pasitikiu liaudiškomis priemonėmis
Regina Jasukaitienė, Garliavos vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė, rašytoja, Kalėdų išvakarėse išleidusi savo trečiąją prozos knygą „Pusryčiai po liepomis“
Mokykloje kasmet šaltuoju sezonu serga nemažai mokinių, todėl dirbant mokytoja visada yra rizikos užsikrėsti virusinėmis ligomis. Anksčiau labai vargdavau dėl balso stygų, kamuodavo gerklės skausmai, bet jau keletą metų nuo peršalimo ligų, įvairių infekcijų žiemą padeda atsilaikyti medaus, imbiero ir citrinos mišinys.
Sutarkuoju imbierą, išspaudžiu citriną ir viską sumaišau su medumi. Kasdien šio mišinio suvalgau po šaukštelį ar įsidedu į arbatą. Tai labai veiksminga liaudiška priemonė. Jei pajuntu bent kokį gerklės perštėjimą ar kitokių ligos simptomų, nieko nelaukdama pačiulpiu islandinių kerpenų pastilių. Profilaktiškai stengiuosi dažniau valgyti česnako (kai nereikia eiti į darbą). Maistas turi būti visavertis, kad netrūktų vitaminų. Dažnai valgau obuolius, riešutus. Jei organizmas neišderintas, tereikia mokėti įsiklausyti ir jis pats pasakys, ko nori. Pavyzdžiui, žiemai baigiantis, kai ima trūkti vitamino C,
labai užsimanau citrinų – tuomet jas kaip obuoliukus pjaunu po skiltelę ir valgau. Nesusirgti padeda tai, kiek tam pasiruošiame iš anksto. Pavasarį, vos tik pasirodo pirmieji garšvų, dilgėlių ir kitokių žolelių lapeliai, reikia jų prisirinkti ir valgyti kas rytą: pasidaryti iš jų salotas ar dėti ant sumuštinių. Tie pirmieji žolelių lapeliai labai veiksmingi. Energijos, vitaminų organizmas gauna ilgam ir taip saugosi nuo ligų.
Grūdinuosi visus metus
Danutė Kunčienė, „Žolinčių akademijos“ vadovė
Pirmiausia reikia neįsileisti gripo epidemijos į galvą – negalvoti: jei atėjo žiema, tai būtinai sirgsiu. Šaltuoju metų laiku turime tinkamai rengtis: nei per šaltai, nei per šiltai, kad neperkaistume. Būtina vėdinti patalpas, kad nekvėpuotume slogiu, blogu oru. Be to, šaltas oras nepatinka infekcijoms.
Žmonės mažiau sirgtų, jei visus metus grūdintųsi. Aš Nemune maudausi visus metus: vasarą, kai būna dvidešimt laipsnių karščio, maudausi dvi tris valandas, o žiemą, kai spaudžia dvidešimties laipsnių šaltis, – tik vieną minutę. Grūdintis reikia saikingai, nepiktnaudžiaujant. Kai gausu sniego, nebūtina bristi į vandenį, galima sniege išsivolioti arba basomis kojomis gerai patrepsėti. Tik kūnas būtinai turi būti įšilęs.
Grūdinimasis per pėdas yra labai efektyvus. Ne kiekvienas gali žiemą šokti į vandenį ir maudytis. Tai ir nebūtina. Galima kas rytą praustis po vėsiu dušu, paskui odą įtrinti šepečiu ar šiurkščia medžiaga, išsimasažuoti, kad pagerėtų kraujotaka. Veidą taip pat reikėtų prausti vėsiu vandeniu, sūriu vandeniu gerai išplauti nosį, kartą per savaitę apsilankyti pirtyje.
Labai svarbu tinkamai maitintis. Jei šaltuoju sezonu valgysime šviežius agurkus, melionus, arbūzus, tikrai prisišauksime bėdą. Žiemą reikia valgyti maisto produktus, kurie ne šaldo, o šildo: krienus, imbierą, cinamoną, kruopų košes, raugintus agurkus bei kopūstus.
Imunitetą stiprina, nuo ligų šaltuoju sezonu saugo spanguolių ir krienų gėrimas su medumi: 1 dalis tarkuotų krienų šaknų, 1 dalis trintų spanguolių, 4 dalys medaus. Medų suminkštinkite ir sumaišykite su trintomis spanguolėmis bei tarkuotais krienais. Vartokite po šaukštelį du kartus per dieną (jeigu skrandis jautrus, valandą po valgio, o jei ne – prieš valgį).
