Kvepalai iš alyvų
Kosmetikos ir parfumerijos produktų įvairove galėjo pasigirti didžiausias ir moderniausias kosmetikos ir parfumerijos fabrikas Kaune „Florance“, 1921 m. įsteigtas Vasario 16-osios gatvės 4-uoju numeriu pažymėto namo rūsyje, po to perkeltas į Jonavos g. 21 (pastatai neišlikę).
Markui Potruchui priklausančiame fabrike buvo gaminama skystas deguto muilas galvai plauti „Florapixol“ (nuo 1927 m.), muilas nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo „Kresko“ (nuo 1931 m.), muilas „Mimosa“, „Miraderma“, „Florance 503“, „Boro Timolo“, garsusis „Jaunystės muilas“ ir kt.
Šis fabrikas turėjo patentą gaminti vokiečių firmos „Bergman“ muilą su ženklu „Arkliukas“, tačiau „Florance“ iš kitų gamintojų išsiskyrė ne tiek kosmetikos produkcija, kiek parfumerija. Su „Florance“ galima sieti Kauno parfumerijos pramonės pradžią.
„Florance“ buvo gaminama odekolonas „Phantasie Nr. 5“, gėlių, trigubas ir odekolonas bei kvepalai iš lietuviškų alyvų „Lilas de Lithuanie“, kvepalai „Aida“, „Carmen“, „Crepe Marocain“ („Marokiečių krepas“), „Jockey Klub“ („Žokėjų klubas“), „Mon bijou“ („Mano brangenybė“), „Perikola“, „Salomėja“, „Sfinks“, losjonai „Pompadour“, „Portugal“, „Rožė“ ir kt.
„Florance“, kaip ir kiti vėliau įsteigti parfumerijos gamintojai, naudojo atsivežtines kvepalų esencijas. Galima spėti, kad šiame fabrike kurti ir originalių kvepalų bei odekolonų receptai. Tai galima teigti bent jau remiantis 1926 m. pradėtų gaminti kvepalų ir odekolono „Lilas de Lithuanie“ reklama, kurioje skelbiama, kad šie produktai sukurti po ilgų tyrimų iš lietuviškų alyvų („Lietuvos žinios“, 1926, Nr. 139).
Parfumerijos specialistės Daivos Mikuckaitės nuomone, tai turėjo būti rimtas iššūkis „Florance“, nes ir dabar pagaminti kvepalus iš alyvų gana sudėtinga.
Reklamos ginklai
„Florance“ taip pat gamino naktinius ir dieninius kremus, dantų pastą „Miradont“ (leidimas gaminti gautas 1926 m.), skutimosi kremą „Figaro“, lūpų dažus ir kt. „Florance“ buvo viena gausiausiai ir įdomiausiai besireklamuojančių Lietuvos spaudoje kosmetikos ir parfumerijos gamintojų. Reklamai naudojo ir piniginius prizus, pvz., žadėjo 500 litų už nupirktą 1 000 000-ąjį „Jaunystės muilo“ gabaliuką (1937 m.).
Naudojo ir gyvąją reklamą – prie firminio automobilio vaikščiojęs žmogus su kojūkais reklamavo „Florance“ muilą skalbimui „Malūnas“ („Trimitas“, 1931 m., Nr. 18).
Viena seniausių kosmetikos ir parfumerijos gamintojų taip pat buvo „Sanito“ chemijos – farmacijos laboratorija, įsteigta 1921 m. pabaigoje, iš pradžių buvusi Kanto g. 6 (dabar Kanto g. 6), po to – Bravoro g. 4 (pastatas neišlikęs).
Laboratorija turėjo kosmetikos ir parfumerijos skyrių, kuriame buvo gaminami įvairūs odekolonai, tualetiniai vandenys, priemonės plaukams ir kūno priežiūrai, nagų lakas „Ajos“, dantų pasta „Baltadant“, pagal užsienio firmos patentą gamintas „Nivea“ kremas.
Gyvos gėlės flakonuose
Antras pagal dydį parfumerijos gamintojas Kaune (po „Florance“) buvo kosmetikos ir parfumerijos laboratorija „Kosmos“, veikusi P.Lukšio g. 58 (pastatas neišlikęs), įsteigta 1923-aisiais. Laboratorijoje gaminta įvairūs gėlių odekolonai: „Lilas de Perse“ („Persų alyvų“), „Muguet de Mai“ (pakalnučių), „Rose Centifolia“ (raudonų rožių), „Jasmin Blanc“ („Baltų jazminų“) ir kt., odekolonai „Triple Extra“ (trigubą), „Double“ (dvigubą), odekolonai ir kvepalai „Nakties serenada“, „San Remo“, kvepalai „Bublički“, „Ideal“, „Valencia“ (nuo 1931 m.), dantų pasta ir milteliai „Ideal“, pudra ir kt.
Laboratorijos savininkas ir vedėjas buvo B.Ličickis. Beje, į „Kosmos“ gėlių odekolonų ir kvepalų flakonus buvo dedama gyvų gėlių, kurios, pasak reklamos, ilgai išsilaikydavo. „Kosmos“ buvo ambicingi gamintojai, net norėjo atsisakyti juos netenkinusio sidabro medalio 1930 m. žemės ūkio ir pramonės parodoje.
Garsių užsieniečių licencijos
Pagal kosmetikos gamybos apimtis viena didžiausių Kaune buvo akc. b-vė „GerMaPo“, chemijos ir farmacijos laboratorijos „Vaistija“, veikusios Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27), savininkė (nuo 1926 m. gruodžio), tačiau parfumerijos produkcija „GerMaPo“ negarsėjo, nors ir gamino kvepalus, kaip patys reklamavosi, iš geriausių olandų ir prancūzų kvepalų esencijų.
Įvairios kosmetikos gamyba šioje laboratorijoje buvo susieta su jos pagrindine produkcija – vaistinių preparatų gamyba. „GerMaPo“ buvo gaminami įvairūs kremai, muilas, šampūnai, priemonės nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo, nuo prakaitavimo, skutimuisi, tualetiniai vandenys, pudra vaikams „Garnys“, pudra veidui „Gražina“ ir kt.
Kosmetikos produktus, dantų pastą taip pat gamino dvi garsių užsienio gamintojų licencijas turėjusios chemijos ir farmacijos laboratorijos „Chlorodont“ ir „Regina“. Boriso Raco chemijos ir farmacijos laboratorija „Chlorodont“, buvusi Kęstučio g. 2 (pastatas neišlikęs), 1925 m. pradžioje buvo gavusi sveikatos departamento farmacijos skyriaus leidimą gaminti Drezdeno firmos „Laboratorium Leo“ produktus: dantų pastas ir miltelius „Chlorodont“, kremą „Leodor“, ketvirtąjį dešimtmetį dar gamino kremą skutimuisi „Leosina“, „Adonis“, kremą „Leokrema“ ir kt.
Ketvirtąjį dešimtmetį „Chlorodont“ vadinosi kosmetikos ir higienos laboratorija, o 1936 m. savo gaminių reklamai net buvo pasistačiusi reklaminį stulpą Laisvės alėjoje.
Viliojo mažesne kaina
Chemijos ir farmacijos laboratorija „Regina“, buvusi Laisvės al. 46, nedideliame pastate iš kiemo pusės (dabar Laisvės al. 70), turėjo sertifikatą vokiečių firmos „Linger Werke“ (Drezdene) „Odol“ ir „Pixavon“ preparatams gaminti. „Reginos“ laboratorijoje „Odol“ dantų pastos tūbelė kainavo 1,75 lito, o tokia pati atsivežta būtų kainavusi 3,50 lito („Lietuvos žinios“, 1933 Nr. 154).
Laboratorijoje taip pat gamino losjonus, odekolonus, kvepalus, dantų pastą „Dorodont“ (nuo 1935 m.), kremą skutimuisi „Skutol“. Laboratorijos savininkei Esterai Aronovskienei priklausė visa valda Laisvės al. 46.
Kosmetikos laboratorijoje „Lietgam“, veikusioje nuo 1935 m., buvo gaminama nedaug produkcijos, bet ji buvo aktyviai reklamuojama. Pudrą „Alliance Skin“ reklamavo dalį produkcijos išsiunčiant nemokamai, pabandyti buvo galima ir laboratorijoje gamintą muilą „Nipon“. Kaip vienas iš pudros „Alliance“ privalumų buvo nurodoma jos pigi pakuotė.
Panašiai buvo reklamuojama ir kosmetikos laboratorijos „Novitas“ produkcija, kurios kremą „Asta“ reklamos tikslais taip pat buvo galima nemokamai pabandyti. „Novitas“ gamino dieninį ir naktinį kremą „Asta“ ir šeimos kremą „Asta“. Savininkas buvo Borisas Erkeris.
Garsių firmų produkcija
Apie parfumerijos ir kosmetikos laboratorijos „Lysane“ produkciją spaudoje nepavyko nieko aptikti. Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus sužinome, kad šioje laboratorijoje buvo gaminamas tualetinis vanduo „Miško vanduo“, „Beržų vanduo“, skutimosi kremas, briliantinas, aliejus plaukams ir kt.
Marijos Nikolskienės laboratorija „Mėlynoji tulpė“ – dar paslaptingesnė. Reklamose spaudoje neįvardijami nei gamintojas, nei produkcija, matome tik laboratorijos firminį ženklą – mėlynąją tulpę. Kas ir kada buvo gaminama šioje laboratorijoje, galėtų pasakyti Viktorija Nikolskytė, Marijos Nikolskienės proanūkė, atsiuntusi į „Lietuvą senose fotografijose“ gražią spalvotą šios laboratorijos reklamą.
Aišku, kad laboratorijoje „Mėlynoji tulpė“ buvo gaminama tualetinis vanduo, gėlių odekolonas, pudra ir lūpų dažai. Laboratorijos savininkė dar 1933 m. organizavo pirmuosius Kaune kosmetikos kursus. Įdomi detalė iš Marijos Nikolskienės laboratorijos ir kosmetikos kabineto veiklos: ten taip pat buvo prekiauta Holivudo žvaigždžių kosmetika „Max Factor“ ir kitų garsių firmų kosmetika.
Laikinosios sostinės kosmetikos ir parfumerijos pramonė nebuvo provinciali ir atsilikusi, ją greitai pasiekdavo užsienio gamintojų naujovės. Garsios prancūzų, vokiečių, olandų ir kt. šalių firmos noriai prekiavo Kaune savo kosmetika ir parfumerija. Jos taip pat suteikdavo teisę gaminti jų produkciją vietos gamintojams. Kauno kosmetikos ir parfumerijos gamintojai ne tik naudojosi žinomų užsienio firmų patyrimu, receptūra, žaliavomis ir pusfabrikačiais, bet ir patys stengėsi konkuruoti, pateikdami pigesnę, bet ne mažiau kokybišką produkciją. Ir didžiausiems gamintojams, tokiems kaip „Florance“, tai pavykdavo.
