Greitai plinta
Medikai teigia, kad šaltasis metų sezonas vėjaraupiams – itin palankus laikas. Šios ligos virusas mėgsta vėsų orą ir greitai plinta.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas. Persirgus vėjaraupiais susidaro ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2–3 proc. atvejų). Tačiau infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę: kūną išberia pūslelėmis išilgai kurio nors nervo, tą vietą labai skauda.
Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių nusilpusi imuninė sistema. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai šia liga perserga gan lengvai.
Vėjaraupiai plinta keliais būdais. Vienas iš jų – oro lašelinis: užsikrečiama nuo ligonio, kai jis kosėja, čiaudėja ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek sergant vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline). Jei serga nėščia moteris – per placentą.
Paprastai vėjaraupiais užsikrečiama uždarose patalpose, nes virusas gali pasklisti po visą pastatą. Lauke infekcijos sukėlėjai greitai žūva, mat yra jautrūs ultravioletiniams spinduliams.
Nemalonus bėrimas
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Porą dienų iki ligos pradžios žmogus jau gali užkrėsti kitus.
Liga prasideda ūmiai. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Tai gali suklaidinti ir sukelti įtarimą dėl kitokios negalavimo priežasties. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimas kinta: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, paskui – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, jai džiūnant užsideda šašas.
Beria bangomis kas 1–2 dienas. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelių dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų).
Apsaugo skiepai
Vėjaraupiai – užkrečiama liga, tad ligonis turi būti izoliuojamas nuo kitų. Užkrėsti aplinkinius jis gali apie dešimt dienų. Taigi labai svarbu gydytis namie, gulėti lovoje ir jokiu būdu neiti į darbą, parduotuvę ar kitas žmonių lankomas vietas. Vaikų negalima leisti į darželį, mokyklą, vesti į lauką.
Gydymą skiria medikas. Labai svarbu laikytis higienos, gulimo režimo. Ligonis turėtų gerti daug skysčių, jokiu būdu nesikasyti bėrimų.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems yra daug kartų didesnė nei vaikams. Galimos vėjaraupių komplikacijos – pneumonija, encefalitas, sunkios odos komplikacijos, dėl kurių gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis. Susirgus nėštumo metu, gali įvykti persileidimas, infekcija gali pakenkti kūdikiui.
Geriausiai nuo vėjaraupių apsaugo skiepai. Medikai rekomenduoja skiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius imunodeficitą). Patariama pasiskiepyti ir vėjaraupiais nesirgusiems suaugusiesiems, ypač slaugantiems ligonius, taip pat darželių, medicinos darbuotojams bei kitiems, kuriems didelė rizika užsikrėsti šia infekcija.
Nuo vėjaraupių negalima skiepytis nėščiosioms, taip pat žmonėms, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skirti imunoglobulinai.
