Tokio lieknėjimo rezultatas gali būti ne tik grakšti figūra, bet ir suglebusi oda sulieknėjusiose vietose, o šalia to – ir galvos skausmai, troškulys, galvos svaigimas bei papilkėjusi veido oda.
Lieknėjimo anatomija
Nereikalingus angliavandenius ir iš jų gautas kilokalorijas organizmas paverčia riebalų molekulėmis, kurios susijungia į riebalų ląsteles. Per tam tikrą laiką riebalų ląstelių padaugėja ir jos glaudžiai sugula viena šalia kitos.
Lieknėjant smarkiai sumažėja su maistu gaunamų kilokalorijų kiekis ir organizmui pradeda trūkti energijos, todėl jis pradeda naudoti tą energiją, kuri susikaupė riebalų ląstelėse. Tačiau ištampytos ląstelės, netekusios riebalų, užsipildo vandeniu, kuris suteikia joms paburkimą. Jeigu trūksta ir vandens, audiniai praranda elastingumą ir oda tampa suglebusi, sutrinka normali medžiagų apykaita ir atsiranda problemų su sveikata.
Kai dietą nutraukiate, ląstelės vėl pradeda kaupti riebalus, ir jei nepereinate prie sveiko gyvenimo būdo, jūsų apimtys taps dar didesnės negu buvo prieš lieknėjimo pradžią.
Kas nutinka su riebalais
Lieknėjant riebalai skyla į savo sudedamąsias dalis – glicerolį ir riebiųjų rūgščių grandines. Šis procesas prasideda gavus signalą iš smegenų, kai kraujo plazmoje sumažėja tų pačių riebiųjų rūgščių kiekis. Jų sumažėja badaujant ir apribojus riebalų vartojimą.
Riebiosios rūgštys – netirpios medžiagos ir jos kraujyje pernešamos tik su baltymais. Todėl jei organizmas jaučia baltymų badą, lieknėjimas vyksta ardant raumenų audinius – jų baltymai naudojami tam, kad būtų suskaidyti riebalai.
Tačiau baltymai su riebalais sudaro pakankamai stambius junginius. Maža to, kraujas, kuriame atsiranda tokių junginių, tampa klampesnis. Būtent dėl šios priežasties laikantis bet kokių dietų patariama vartoti daug vandens – jis suskystina kraują ir apsaugo nuo komplikacijų.
Jeigu laikydamiesi dietos tuo pačiu metu ir sportuojate, baltymai riebalus paskirstys raumenyse, o jei tik laikotės dietos ir nejudate – kepenyse. Kai riebalai pasiekia kepenis arba raumenis, jie sudega, virsdami angliarūgšte ir vandeniu.
Taigi deginant riebalus, organizme daugėja skysčių. Šie skysčiai susirenka iš audinių ir patenka į kraują. Jeigu lieknėjama staigiai, kraujagyslėse dėl skysčių staigiai padidėja kraujo kiekis. Tai kelia kraujo spaudimą ir kenkia galvos smegenų kraujotakai. Gali skaudėti ar svaigti galva.
Dalis skysčių grįš į audinius, kad sumažėtų kraujo spaudimas. Tai sukelia patinimus – žmonės badaudami tinsta. Norint to išvengti, lieknėti reikia per savaitę atsikratant ne daugiau kaip 1,5 kg antsvorio.
Jeigu lieknėjant raumenys nedirba, jūs mažai judate, riebalai apkraus kepenis, o jų pajėgumai turi ribas. Dalis riebalų nusės pačiose kepenyse, sukeldami riebalinę hepatozę, taip pat kraujagyslių sienelėse, virsdami cholesterolio plokštelėmis. Taip lieknėjant infarkto rizika išauga 5 kartus.
Perkrautoms kepenims pasidaro sunku atlikti savo tiesiogines funkcijas. Pora – trys bandymai staigiai sulieknėti ir kepenų funkcijos sutrikimai taps akivaizdūs. Gali kilti net cholecistitas – tulžies pūslės uždegimas, sutrikdantis tulžies išsiskyrimą.
Maža to, dėl riebalų stokos nepasisavinami riebaluose tirpūs vitaminai A ir E, o jie yra atsakingi už jūsų grožį. Dėl šios priežasties staigiai lieknėjant pradeda lūžinėti plaukai, skilinėti nagai, oda sausėja ir glemba.
Lieknėjimo preparatų pavojai
Daugelis greito sulieknėjimo metodų yra pakankamai pavojingi sveikatai ir suteikia laikiną efektą sveikatos sąskaita.
Daug moterų, norėdamos sulieknėti, vartoja vidurius laisvinančius preparatus, pagamintus iš natūralių ar sintetinių medžiagų – senos, magnezijos ir kt.
Tačiau šis lieknėjimo metodas nedaro jokio poveikio riebalų sankaupoms: jis tik sudirgina žarnyną, kuris greitai atsikrato savo turinio. Svoris dėl to sumažėja, o dėl maistinių medžiagų stokos organizmas pradeda aktyviau deginti energijos sankaupas – bet ne riebalus, o kepenyse susikaupusį glikogeną.
Toks lieknėjimo metodas turi daugybę šalutinių poveikių – sutrinka medžiagų apykaita ir vitaminų bei mineralų pasisavinimas, taigi iškyla hipovitaminozės grėsmė. Atsiranda prasta savijauta bei pilvo skausmai. Maža to, nuolat vartojant vidurius laisvinančius preparatus, organizmas prie jų pripranta: žarnynas pats nebesugeba apsivalyti, todėl užkietėja viduriai. Dėl problemų su virškinimu gali prasidėti net žarnyno uždegimas, taip pat prisikaupti dar daugiau nereikalingų kilogramų.
Kitas greito lieknėjimo metodas – vartoti šlapimą varančius preparatus. Pasitelkus šį metodą, greitai galima atsikratyti poros – trijų kilogramų, tačiau toks lieknėjimas tai pat kenkia organizmui. Tokie preparatai pašalina iš organizmo skysčius ir dehidratuoja organizmą.
Maža to, su skysčiais išsiplauna ir organizmui reikalingi mineralai – natris ir kalis. Tai sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą, sukelia širdies ritmo sutrikimus, pažeidžia inkstus. Dehidratacija paskubina odos senėjimo procesus ir sudarko išvaizdą – atsiranda raukšlelių, oda papilkėja, išsausėja, pradeda pleiskanoti.
Daugiausia pavojaus kelia įvairios piliulės, slopinančios apetitą. Neretai jas ištyrus aptinkama abejotinos kokybės sudedamųjų dalių – stimuliatorių ir psichotropinių medžiagų, sukeliančių priklausomybę. Tokios piliulės turi gana ilgą šalutinio poveikio sąrašą, o jų atsisakius, antsvoris dar labiau padidėja.
Kaip tuomet teisingai lieknėti? Dietologai vienu balsu tvirtina, kad lieknėti reikia tokiu pačiu tempu, kaip ir papilnėjote.
Fiziologiškai priimtiniausias kelias būtų per mėnesį atsikratyti 1,5 – 2 kg. Tokiu atveju medžiagų apykaita spėtų sklandžiai persitvarkyti ir antsvoris nesugrįžtų atgal. Greitesni tempai, deja, kelia pernelyg daug pavojų.
