Pažeidžia sąnarius
„Reumatoidinis artritas – labai sunki autoimuninė, sutrikusio imuniteto liga. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių,– teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja reumatologė Rasa Kaušienė. – Nėra aišku, kas sukelia šią lėtinę, progresuojančią uždegiminę sąnarių ligą. Manoma, kad jos atsiradimui įtakos turi genetiniai faktoriai, imuninės sistemos pakitimai, įvairūs aplinkos veiksniai (infekcijos, virusai). Gali prisidėti ir išorinės priežastys: stresai, nepalankios sąlygos.“
Reumatoidiniu artritu susergama, kai organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, ima reaguoti į jas kaip į svetimas ir naikinti. Prasideda lėtinis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau progresuodamas reumatoidinis artritas pažeidžia smulkiuosius, paskui stambiuosius sąnarius ir kitus organus: širdį, plaučius, inkstus, akis, nervus.
Ligos eiga priklauso nuo organizmo, todėl vieniems sąnarių deformacijų atsiranda per kelerius metus, kitiems artritas vystosi labai sparčiai.
Pasak gydytojos R. Kaušienės, sergančiuosius reumatoidiniu artritu dažniausiai užklumpa ir širdies bei kraujagyslių ligos, jiems dažniau padidėja kraujo spaudimas.
Sunku diagnozuoti
„Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai jis užklumpa gana jaunus. Tai liga visam gyvenimui – jos išgydyti neįmanoma, galima tik pristabdyti, – tvirtina reumatologė. – Pagrindiniai reumatoidinio artrito simptomai – sąnarių skausmas, sustingimas, sutinimas.“
Liga gali prasidėti staiga ar palengva. Iš pradžių pažeidžiamas vienas ar keli sąnariai, žmogus neretai skundžiasi trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, skausmu. Vėliau skausmas sustiprėja, ilgiau trunka, sąnariai patinsta. Ligonis jaučia bendrą nuovargį.
Dažnai vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Liga tai paūmėja, tai aprimsta, bet tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja. Gali atsirasti kietų neskausmingų mazgelių po oda alkūnių srityje ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga.
Reumatoidinis artritas – klastinga liga, nes ją diagnozuoti nėra lengva. Sąnarius gali skaudėti dėl įvairių priežasčių, todėl tik atlikus tyrimus, stebint ligonio būklę, ligos eigą, nustatoma diagnozė.
„Reumatoidiniu artritu sergantys žmonės visą gyvenimą turi vartoti vaistus. Mūsų tikslas – pasiekti, kad gydydamasis pacientas jaustųsi gerai, kad jo gyvenimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis, – teigia gydytoja R. Kaušienė. – Nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau tinkamai gydant galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti jos remisiją – ilgalaikį palengvėjimą.“
Veiksmingas gydymas
Reumatoidinis artritas gydomas vaistais nuo uždegimo: jie sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegiminius procesus, taip pat ligos progresavimą stabdančiais medikamentais.
Deja, daliai ligonių šie įprasti vaistai nepadeda. Jiems taikoma biologinė terapija.
„Biologinė terapija – revoliucija reumatologijoje, gydant reumatoidinį artritą, – tvirtina pašnekovė. – Ši terapija ligos neišgydo, bet ją visiškai įvaro į kampą. Tai labai stiprūs vaistai, jų gydomasis poveikis susijęs su uždegimo medžiagos slopinimu. Taip organizme numalšinamas reumatinis uždegimas.“
Taikant biologinę terapiją pacientams netinsta sąnariai, jie nejaučia skausmo ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Šis gydymo būdas netinka onkologiniams ligoniams, taip pat persirgusiems nervų ligomis. Be to, gydant biologiniais vaistais gali prasidėti iki tol nepasireiškusi
infekcija.
Biologinė terapija labai brangi: vaistai kainuoja daugiau nei 30 tūkst. litų per metus. Ligonių kasos kompensuoja vaistus tik daliai pacientų, kuriems reikalingas toks gydymas.
Būtina judėti
„Sergant reumatoidiniu artritu labai svarbu pagal galimybes išjudinti sąnarius. Todėl sergantiesiems reikia mankštintis, – aiškina reumatologė R. Kaušienė. – Žinoma, paūmėjus ligai ir kamuojant stipriam skausmui fizinis krūvis nepatartinas, bet nuslūgus skausmui būtina judėti.“
Nemankštinami sąnariai praranda lankstumą, stingsta, silpnėja aplinkiniai raumenys. Rekomenduojamas bendras fizinis krūvis, nepervarginantis sąnarių: vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Kineziterapeutai išmoko specialių fizinių pratimų. Pagerinti sąnarių funkciją, lankstumą padeda ir masažai, fizioterapinės procedūros.
Sąnariai reaguoja į šaltį, todėl gydytoja pataria žiemą šiltai rengtis, neperšalti. Būtina saugotis peršalimo ligų, nes susirgus gali paūmėti reumatinės sąnarių ligos. Taip pat reikėtų kontroliuoti savo svorį: antsvoris papildomai apsunkina sąnarius.
Liaudies medicinos receptai
Laurų lapų užpilas. Susmulkinkite stiklinę laurų lapų ir užpilkite stikline aliejaus. Palaikykite 3 savaites. Perkoškite ir įtrinkite sąnarius, paskui šiltai apriškite.
Ropių ir medaus mišinys. Sumaišykite 1,5 stiklinės ropių sulčių, stiklinę medaus ir pusę stiklinės degtinės. Šiuo mišiniu įtrinkite skaudamus sąnarius.
Lakišių antpilas. 20 g susmulkintų lakišių užplikykite stikline vandens ir palikite 30 min. pritraukti. Antpilu įtrinkite skaudamus sąnarius.
Eglių šakų antpilas. Ką tik nuskintas eglių šakeles užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite 20 min. pritraukti. Į atvėsusį, bet dar šiltą antpilą įmerkite rankas ar kojas taip, kad vanduo apsemtų skaudamus sąnarius, palaikykite 10 min. Paskui sąnarius šiltai apriškite. Procedūrą darykite 7 vakarus prieš miegą.
Citrinų antpilas. Citriną su žievele smulkiai supjaustykite, užpilkite stikline degtinės ir palaikykite 3 dienas. Kasdien vakarais įtrinkite šiuo antpilu maudžiančius sąnarius, tada apvyniokite juos šilta vilnone ar flaneline medžiaga.
Beržų antpilas. 2–3 šaukštus beržų pumpurų smulkiai supjaustykite, užpilkite stikline degtinės ir palaikykite 2 dienas. Įtrinkite skaudamus sąnarius.
