Bent jau įrodyta viena – nedidelis šokolado kiekis šalina stresą ir suteikia malonumo.
Rojaus medis
Tikrojo kakavmedžio mokslinis pavadinimas Theobroma cacao išvertus iš graikų kalbos reiškia „dievų maistas“ (theos „dievas“, broma „maistas“). Šį augalą almekai laikė rojaus medžiu. Actekai taip pat suvaidino svarbų vaidmenį šokolado istorijoje. Šokoladinį gėrimą jie laikė išminties, jėgos ir padidintos seksualinės potencijos šaltiniu.
Kakavmedis kilęs iš amžinai žaliuojančių Lotynų ir Vidurio Amerikos atogrąžų miškų. Gamtoje užauga iki 12 m aukščio. Kultūriniai augalai žymiai mažesni, nes dažnai apipjaustomi – tesiekia 4,7–7,5 m. Lapai stambūs, odiški, viršūnėse smailėjantys, ovalūs. Žiedai smulkūs, susitelkę puokštėmis, kremiškai geltoni, rožiniai su žalsvu atspalviu arba raudoni, bekvapiai. Žydi ir dera ištisus metus.
Vaisiai, botanikų vadinami uogomis ar dažniau ankštimis, yra stambūs – 10–20 cm ilgio ir 5–10 cm diametro, sveria 0,5–1,5 kg. Jie susiformuoja ant stiebo ar stambių šakų atšakose. Raukšlėtame apyvaisyje slepiasi 25–60 stambokų rausvų ir kiek suspaustų sėklų (pupelių), kurios išsidėsčiusios netaisyklingu penkiaeiliu.
Kakavmedžiai auginami 20–30 metų, nors natūraliose augimvietėse gali derėti net iki 80–100 metų. Gausiausias derlius surenkamas 10–30 metų plantacijose. Didžiausi plotai įveisti Afrikoje. Pirmuosius 2–4 metus daigai vystosi bananų, duonmedžių, mango medžių pavėsyje.
Be to, juos reikia saugoti dar ir nuo vėjo. Kakavmedžiai subręsta aštuntaisiais, o daugiausia vaisių – 10–12 augimo metais. Kasmet nuimami du derliai. Vaisius reikia skinti, nes prinokę patys nenukrenta. Ankštys paprasčiausiai nupjaunamos dideliais peiliais. Šis darbas ganėtinai sunkus, todėl dažniausiai jį atlieka vyrai.
Kur dedami nuskinti vaisiai
Nuskinti ar nupjauti vaisiai suverčiami į krūvas ir nuvalomi. Paskui supilami ant padėklų, bananų lapų arba į uždaras dėžes ir paliekami 2–9 dienoms fermentuotis. Šio proceso metu pasikeičia vaisių savybės ir cheminė sudėtis. Jie pasidaro rudi ar rudi su raudonu atspalviu, švelnesnio skonio, atsiranda specifinis kvapas.
Vėliau vaisiai supilami betoninėse aikštelėse, kad pradžiūtų įsaulyje. Po to atidžiai išvalomi ir pakepinami. Tuo metu išgaruoja dalis drėgmės, išsiskiria nemalonaus kvapo lakiosios medžiagos. Nuo kepamų vaisių atsiskiria pergamentiniai apvalkalai, kurie naudojami kaip organinės trąšos arba mulčias.
Pakepintos kakavos pupelės atrenkamos pagal dydį ir susmulkinamos specialiu aparatu. Po to sumalamos girnomis. Ištekėjusi tąsi srovė atvėsinama ir stingdama virsta karčiuoju šokoladu.
Šokolado poveikis sveikatai
XVII amžiuje šokoladas buvo vartojamas ir kaip vaistas. Gydytojas Kristoferis Liudvikas Hofmanas rekomendavo juo gydyti beveik visas ligas. Tyrimai rodo, kad šiame produkte esantis kakavos sviestas apsaugo dantis nuo karieso, bet cukrus kenkia taip pat kaip ir kitas saldus maistas.
Žinoma, valgant daug šokolado gali kilti sveikatos sutrikimų. Kakavos svieste gausu riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje, sukeliantį širdies ligas. Tačiau, kaip nustatė Kalifornijos universiteto mokslininkai, šokolade yra ir daug fenolio, kuris padeda sumažinti šį pavojų.
Mokslo žurnale „Heart“ rašoma, kad juodasis šokoladas sukelia staigų kraujo srauto padidėjimą kraujagyslėse. Ši būklė išsilaiko 8 valandas nuo valgymo laiko. Mokslininkai teigia, kad juodajame šokolade yra didelė efektyvių antioksidantų – flavonoidų – koncentracija. Jie padeda kraujagyslių sienelėms išlikti jaunoms, užkerta kelią ankstyvam sąstingiui. Keli juodojo šokolado gabalėliai per dieną mažina riziką susirgti rimtomis širdies ligomis, atitolina arterijų kalkėjimą. Pieninis šokoladas tokių gydomųjų savybių neturi.
Pasak JAV mokslininkų, šokoladas gali sukelti košmariškus sapnus. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad jame esantis kofeinas mažina organizmo išskiriamų cheminių medžiagų, paralyžiuojančių miegančio žmogaus kūną, gamybą.
Vienas iš gerųjų šokolado poveikių – malonumo pojūtis. Mokslininkai teigia, kad jį irgi sukelia kofeinas. Šios cheminės medžiagos yra labai nedaug. Šiek tiek didesnis teobromino kiekis. Manoma, kad būtent šių dviejų medžiagų derinys ir sužadina pakylėtumo jausmą.
Dar šokolade rasta feniletilamino. Tai medžiaga, gimininga amfetaminui – stipriam stimuliantui. Būtent ji palankiai veikia tas smegenų dalis, kurios žmogui padeda susikaupti ir išlikti budriam.
Pasiūlymas rūkaliams
Ciuriche atliktas vienas eksperimentas. Buvo sudaryta 20 rūkančių savanorių vyrų grupė. Jiems pasiūlyta atsisakyti daug antioksidantų turinčio maisto ir vietoje jo per dieną suvalgyti po 40 g šokolado. Vyrams duota ir juodojo, ir baltojo šokolado. Praėjus dviem valandoms po valgymo mokslininkai ultragarso aparatu tikrindavo kraujo tekėjimą arterijomis. Paaiškėjo, kad juodasis šokoladas, kuriame yra iki 74 proc. kakavos, jį stiprina. Baltasis šokoladas, turintis vos 4 proc. kakavos, tokio poveikio nedarė.
Šokoladas – paskutinis mados klyksmas?
Neseniai olandų mokslininkai atliko keletą tyrimų. Jie bandė nustatyti antioksidantų katechinų kiekį kakavmedžių vaisiuose (Theobroma cacao) ir juodojoje arbatoje (Camellia sinensis). Šių medžiagų yra ir raudonajame vyne, kitokiame maiste. Remdamiesi žaliosios arbatos tyrimais, mokslininkai tikina, kad minėti komponentai gali apsaugoti nuo širdies, vėžio ir kitokių ligų.
Jie palygino šešių didžiausių katechinų kiekį juodajame ir pieniniame šokolade bei šviežiai užplikytoje arbatoje. Nustatyta, kad daugiausia jų – pirmajame produkte (100 g – 53,5 mg). Gerokai mažiau katechinų rasta pieniniame šokolade (100 g – 15,9 mg) ir juodojoje arbatoje (100 ml – 13,9 mg).
Antrojoje studijoje mokslininkai aprašė šokolado reikšmę dietos besilaikantiems olandams. Buvo apklausta 6250 žmonių nuo 1 iki 97 metų. Apklausa parodė, kad juodoji arbata yra pats svarbiausias katechinų šaltinis (55 proc. žmonių). Šokoladas padeda papildyti šių medžiagų atsargas organizme tik 20 proc. žmonių.
Tyrimo sumanytojai pabrėžia, kad šis produktas gali sudaryti netgi didesnį kiekį katechinų jaunesnio amžiaus žmonių grupėje, kurie geria mažiau arbatos.
Bet vis dar mažai žinoma apie katechinus, esančius įvairiame maiste. Mokslininkai nustatė, kad per dieną būtina išgerti po 4–5 puodelius žaliosios arbatos (apytiksliai 1600 mg polifenolių), kad pajustume gydomąjį poveikį. Kiek reikia juodosios arbatos ir šokolado, kad gautume atitinkamą kiekį katechinų, neaišku. Tačiau panašūs tyrimai rodo, kad juodoji arbata naudinga sveikatai.
Straipsnyje „Juodoji arbata gali apsaugoti širdį“ pateikiamos tyrimų detalės. Tyrėjai pabrėžia, kad šokoladas ir juodoji arbata turi skirtingų medžiagų. Pirmajame produkte yra (+)- katechinų ir (–)- epikatechinų. Antrajame gausiau (-)- epikatechino galate ir (-) - epigalikatechino galate, nedaug (+)- katechinų, (-) -epikatechinų, (-)- epigalokatechinų ir (+)- galokatechinų. Tačiau vis dar nežinoma, ar šie cheminiai elementai skirtingai veikia žmonių sveikatą.
Tiksliau sakant, teks atlikti dar daug tyrimų, kol bus įsitikinta, kad šokoladą būtų galima laikyti sveiku produktu.
