Neįkainuojama gudobelė

Degeneracinės širdies ir kraujagyslių ligos – tai visos neuždegiminės formos, iš kurių vyrauja senatviniai pažeidimai. Neįkainuojamos reikšmės sveikatai turi gudobelė, arnika, česnakas, ginkmedis. Tai vieni svarbiausių augalų.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna) – universalus širdies vaistas. Vartojami žiedai, lapai ir vaisiai. Šio augalo sudėtinės medžiagos yra gerai žinomos. Veiksmingiausiais gydant širdies ligas laikomi flavonoidai ir oligomeriniai procianidinai. Nustatyta, kad pirmieji geriau veikia miokardo medžiagų apykaitą, o antrieji – koronarų pratekamumą. Žinoma, visos sudedamosios medžiagos kartu veikia daug efektyviau nei kiekviena atskirai.

Farmakologiškai nustatytas ir širdies ritmą reguliuojantis gudobelių ekstrakto poveikis. Be to, šie augalai didina širdies tūrį ir raumens laidumą, mažina periferinių kraujagyslių įtampą. Net ir šiuolaikiniai kardiologai pripažįsta teigiamą poveikį lengvoms širdies nepakankamumo formoms.

1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilkite stikline vandens (apie 80 ºC). Po 20 min nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną prie valgį.

Gudobelių arbatą galima pasaldinti 1–2 šaukšteliais medaus, nes sergantiesiems širdies ligomis naudinga gauti daug angliavandenių.

Ne visi riebalai – priešai

Žmogaus organizmas kiekvieną dieną turi gauti pakankamai riebalų. Ypač rekomenduotini augalinės kilmės aliejai, kuriuose yra gyvybiškai svarbių nesočiųjų riebiųjų rūgščių – linoleinės ir linoleninės. Pirmoji priklauso omega-6, o antroji –omega-3 rūgščių grupėms. Mūsų maiste omega-6 grupės rūgščių pakanka, tačiau omega-3 aptinkamos kur kas rečiau. O juk būtent jos apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, aukšto kraujospūdžio, mažina širdies ligų riziką.

Šalto spaudimo sėjamųjų linų (Linum usitatissimum) sėmenų aliejuje gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jos ne tik padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, bet ir skatina susikaupusių riebalų deginimą.

Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, galima vartoti šalto spaudimo sėmenų aliejų. Paros norma yra 1–3 valgomieji šaukštai.

Maža, bet vertinga pupelė

Kakavos pupelės yra kakavmedžio (Theobroma cacao) vaisiai. Mokslininkai mano, kad jų flavonoidai gali sumažinti riziką susirgti širdies ir onkologinėmis ligomis. Tai po 10 metų tyrimų nustatė Harvardo universiteto mokslininkai.

Tikra tiesa, kad šokoladas gaminamas iš kakavos. Pagrindinė stimuliuojamoji medžiaga – teobrominas. Tai alkaloidas, gerinantis kraujotaką, skatinantis šlapimo išsiskyrimą, širdies veiklą, stiprinantis galvos smegenų žievinių centrų veiklą, raumenų pajėgumą.

Bet nemanykite, kad šokoladiniai saldainiai yra puiki gydomoji priemonė. Juk daugumai jų pagaminti, kad būtų trokštami vartotojų, reikia daug cukraus, pieno riebalų.

Gerina širdies koronarų kraujotaką

Vaistams tinka ir kalninė arnika (Arnica montana). Deja, ji reta, todėl saugoma įstatymo. Svarbiausia indikacija – stenokardinio pobūdžio sutrikimai. Arnika, panašiai kaip gudobelė, gerina širdies koronarų kraujotaką, tačiau veikia žymiai greičiau. Tad ji vartojama nuo ūminių krūtinės anginos priepuolių.

Dantikrapštis amis (Ammi visnaga) spazmoliziškai veikia kraujagyslių ir bronchų lygiuosius raumenis. Jį galima skirti ilgam prevenciniam krūtinės anginos gydymui. Kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, juntamas trumpalaikis skausmas krūtinėje. Tai tipiška širdies koronarų liga.

Česnakas ir svogūnas laikomi gerais vaistais. Tik pirmasis augalas veikia net 10 kartų stipriau, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Naudingi ir žuvų taukai. Nuo aterosklerozės – lėtinės ligos pažeidžiančios arterijas ir trikdančios kraujotaką – saugo medžiagos, esančios arbatoje, ypač žaliojoje, raudonajame vyne, obuoliuose ir kitur.

Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas dažniausiai išsivysto dėl degeneracinių širdies, ypač koronarų, ligų. Jis paprastai gydomas digitalio preparatais. Kaip fitoterapinis vaistas rusmenė nebevartojama. Ją pakeitė sintetiniai derivatai.

Vis dėlto porą vaistinių augalų būtina paminėti. Tai paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis) ir pavasarinis adonis (Adonis vernalis).

Pakalnutėse randama širdį palankiai veikiančių glikozidų. Svarbiausi yra konvalatoksinas, konvalozidas ir lokundjozidas. Šių augalų ištraukos skiriamos lengvoms širdies nepakankamumo formoms gydyti.
Adonis – dekoratyvus augalas, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Jį rinkti gamtoje griežtai draudžiama. Turi širdį veikiančių kardenolido tipo glikozidų, iš kurių dominuoja cymarinas ir adonitoksinas.

Adonis, kaip kardiosedatyvinis vaistas, yra stipresnis už pakalnutę. Jis skiriamas funkciniams širdies sutrikimams arba poinfekciniam širdies silpnumui gydyti.

Civilizuotose šalyse žmonės serga ne tik degeneracinėmis širdies, bet ir įvairiomis periferinių ir smegenų kraujagyslių ligomis.

Paskutinįjį dešimtmetį ypač padidėjo domėjimasis dviem augalais – česnaku ir dviskiaučiu ginkmedžiu (Ginkgo biloba).

Pakalnutė ir pavasarinis adonis – nuodingi augalai. Juos skirti gali tik gydytojas.

Širdies ritmo sutrikimai

Širdies aritmiją gali sukelti įvairių organizmo funkcijų ir organų veiklos sutrikimai. Jie gali būti nepavojingi arba ypač sunkūs, kai tenka implantuoti širdies stimuliatorių.

Antiaritminiu poveikiu pasižymi gudobelė. Gerokai stipriau veikia šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius). Minėtinas ir geltonžiedis kumpotris (Gelsemium sempervirens), dar vadinamas geltonuoju jazminu. Žinoma, iš šių augalų gaminamų vaistų negalima lyginti su sintetiniais. Jie gali padėti tik gydant gerybines širdies aritmijos formas.

Širdies ritmą reguliuoja, manoma, dėl kalio druskų gausos, paprastoji avietė (Rubus idaeus) ir paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca). Ji skiriama ne tik sutrikusiam širdies ritmui, bet ir jos neurozėms, neuralgijoms gydyti. Vartotina nuo hipertonijos, kardiosklerozės, miokardito, širdies ydų. Svarbiausios veikliosios medžiagos yra glikozidai.