Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, prof. habil. dr. Jonas Valantinas, kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, pats didžiausias virškinimo trakto parenchiminis organas, reguliuojantis medžiagų apykaitą ir valantis organizmą.
Kepenims atitenkanti atsakomybė – kokia ji?
„Kepenis dar galima vadinti didžiuoju organizmo filtru, atliekančiu daugybę funkcijų. Iš virškinimo trakto į kepenis patekęs kraujas čia yra išvalomas nuo toksinų, įvairių cheminių medžiagų, nukenksminami kraujyje esantys pavojingi medžiagų apykaitos produktai. Tik tuomet kraujas patenka į sisteminę kraujotaką.
Jei įvyksta taip, kad jis dėl kokių nors priežasčių aplenkia kepenis (taip dažniausiai nutinka dėl kepenų cirozės, kitų kepenų ligų), žmogaus organizmas yra apnuodijamas. Vystosi taip vadinama hepatinė encefalopatija – ligonis tampa dezorientuotas. Iš pradžių jis darosi mieguistas, vėliau plepus, dar vėliau - agresyvus, galiausiai pastarąjį ištinka koma“, - pasakoja J. Valantinas.
Anot profesoriaus, kepenys sintetina baltymus, reikalingus darniai medžiagų apykaitai, sintezuoja ir kontroliuoja cholesterolio kiekį organizme. Dar viena svarbi kepenų funkcija – tulžies – medžiagos, kuri organizmui padeda virškinti ir įsisavinti maistą bei palengvina riebalų virškinimą, gamyba. Kepenyse taip pat gaminamos medžiagos, kurios užtikrina kraujo krešėjimą, čia kaupiamas glikogenas (angliavandenių depas), reikalingas pastoviam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti.
Virusiniai ir alkoholiniai kepenų pažeidimai
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo, kepenų ligas galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: virusinius ir alkoholinius pažeidimus.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje virusiniais hepatitais B ir C serga maždaug 3 procentai žmonių.
„Tai nepaprastai didelis skaičius. Daugiausia sergančiųjų yra tarp narkomanų. Infekcijų kontrolės centro duomenimis, Vilniuje apie 95 procentai narkomanų yra infekuoti hepatito B arba C virusu“, - tvirtina J. Valantinas. Pasak profesoriaus, svarbu atminti, kad minėti virusai yra perduodami per kraują ir jo produktus: perpilant kraują, transplantuojant organus, atliekant operacijas, keičiantis nešvariais švirkštais. Iki 1993 m. kraujo dėl hepatito C niekas netikrindavo, tad rizika užsikrėsti šiomis ligomis gydymo įstaigose buvo gerokai didesnė nei šiandien.
Nustatyta, kad alkoholis sukelia 30-50 procentų visų kepenų ligų.
„Pagal alkoholio suvartojimą lietuviai tarp Europos šalių – pirmauja. Taigi, alkoholinio kepenų pažeidimo atvejų Lietuvoje suskaičiuojama labai daug“, - teigia J. Valantinas.
Anot jo, nuolat vartojant alkoholį kepenų ląstelės pažeidžiamos, kepenyse daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio. Iš pradžių kepenys suriebėja, bet jų funkcija nenukenčia. Ilgainiui vystosi alkoholinis hepatitas – kepenų uždegimas, kai sutrinka šio organo funkcija. Galiausiai išsivysto alkoholinė kepenų cirozė.
Taip pat gana dažna kepenų liga, profesoriaus tvirtinimu, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – kepenų suriebėjimas. Pastarajai progresuojant galimas nealkoholinis steatohepatitas ir galiausiai kepenų cirozė.
Kepenų suriebėjimas gresia tiems, kurie serga metaboliniu sindromu. Rizikos grupei priklauso nutukę asmenys (nutukimas – pilvinio tipo), taip pat tie, kuriems padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, tie, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, serga podagra, cukriniu diabetu.
Anot J. Valantino, blogiausia yra tai, kad pačiose kepenyse nėra jokių skausmo receptorių. Pastarųjų yra tik kepenų kapsulėje, kuri supa kepenis. Bet jei kepenys nedidėja, žmogus pradinėse kepenų ligų stadijose paprastai nieko nejaučia. Ilgainiui atsiranda silpnumas, bendras nuovargis, noras pavalgius pagulėti.
Dažniausiai liga apie save „praneša“ komplikacijomis: pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios.
Itin grėsmingos kepenų ligų komplikacijos: pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, kraujuoja iš virškinimo trakto.
„Norint išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, sveikatą reikėtų tikrinti profilaktiškai – bent kartą per metus, dvejus. Daugumą kepenų ligų galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Beje, kai kurias kepenų ligas jau galima „pagauti“ ir patiems, namuose atlikus specialų testą“, - pasakoja J. Valantinas.
"Testas – tai galimybė pasitikrinti, ar šis organas sveikas, ar nėra sutrikusios kepenų funkcijos“, - teigia „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė. Anot jos, beveik tris litus kainuojantis testas yra sudarytas iš juostelės, kurią reikia sekundei įmerkti į šlapimą. Tokiu būdu stebima bilirubino bei urobilinogeno koncentracija ir diagnozuojamos kepenų bei tulžies pūslės ligos.
Kaip gydyti kepenų ligas?
J. Valantino teigimu, svarbiausia nustatyti susirgimo priežastį. „Jei susirgimo priežastis – alkoholis, žmogui skiriamas abstinencijos režimas, suriebėjusių kepenų ligų atveju būtina laikytis specialios dietos, sergant hepatitais, skiriami specialūs vaistai. Yra grupė vaistų, kurie tinka įvairioms kepenų ligoms gydyti. Tai vadinamieji hepatoprotektoriai. Jie kepenis apsaugo nuo įvairių pažeidimų“, - pasakoja profesorius.
Anot jo, būtina atminti, jog kepenims kenkia ne tik alkoholis, virusai, riebus maistas, bet ir vaistai.
„Vaistai būna didelės, vidutinės arba mažos rizikos grupės. Yra nemažai atvejų, kai lėtinėmis kepenų ligomis suserga asmenys, vartojantys maisto papildus. Dažniausiai tai kultūristai - profesionalūs sportininkai, vartojantys be galo didelius kiekius įvairiausių itin stiprios koncentracijos papildų“, - tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.
