Augaliniame maiste, be angliavandenių yra ir nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų ir yra ląsteliena. Jos organizmas pasisavina tik apie 25%, tad anksčiau manyta, kad mums ji išvis nėra reikalinga. Tačiau dabar įrodyta, jog ląsteliena yra labai naudinga.
Ląsteliena būna tirpi ir netirpi. Tirpi (prebiotikai) storojoje žarnoje fermentuojasi į fiziologiškai aktyvias šalutines medžiagas ir dujas, o netirpi sugeria vandenį, slenka žarnynu dirginama jo sieneles ir palengvina tuštinimąsi.
Tyrimai parodė, kad šiuolaikiniai maitinimosi įpročiai atsakingi už tokių ligų kaip antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar nutukimas padažnėjimą. Šių problemų daugėja ir tarp besivystančių tautų, kur tradicinius patiekalus išstumia „vakarietiška“ mityba su perdirbtais maisto produktais, daug cukraus, sočiųjų riebalų, jautienos ir pieno produktų bei mažai ląstelienos.
Mokslininkai įrodė, kad maistinės skaidulos yra svarbus rizikos faktorius sveikatos problemoms atsirasti, o tuo pačiu – ir viena paprasčiausių prevencijos priemonių, nesukelianti didelių mitybos pokyčių.
Atsižvelgiant į tai, kad ląsteliena turi pastebimą fiziologinį poveikį organizmui, tai yra, sumažina cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, palaiko virškinimo trakto sveikatą, turi teigiamą įtaką kalcio biologiniams prieinamumui bei imuninės sistemos funkcijoms, svarbu, kad dabartinės kartos gautų kuo daugiau informacijos apie teigiamą jos naudą.
Pakankamas ląstelienos suvartojimas gali pagerinti virškinimo trakto būklę, sumažinti jautrumą divertikulinėms, širdies ligoms, storosios žarnos vėžiui ir diabetui. Išaugęs skaidulų suvartojimas padidina sotumą, tad svorio kritimas taip pat gali būti susijęs su ląsteliena.