- Kas yra trumparegystė?
Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda. Refrakcija – akių sugebėjimas laužti šviesos spindulius. Visi šviesos spinduliai turi patekti į tinklainę, o sergant trumparegyste jie lūžta taip, kad patenka prieš tinklainę, ir dėl to vaizdas pasidaro neryškus.
Matydami neryškiai žmonės paprastai stengiasi prisitaikyti: spaudžia akies obuolį, patempia vokus, prisimerkia. Taip jie padeda trumparegei akiai spindulius šiek tiek pritraukti iki tinklainės. Kai vaikas „rašo nosimi“ – prisilenkęs labai arti prie lapo, žiūrėdamas televizorių prisimerkia ar net patempia akies voką į išorę, kad kuo ryškiau matytų, tai pirmieji galimos trumparegystės požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį.
Žinoma, tikslią diagnozę pasakys tik akių gydytojai.
Dauguma kūdikių gimsta toliaregiai. Normalu, kai naujagimio toliaregystė yra 3 dioptrijos. Vaikui augant toliaregystė mažėja ir iki trejų ketverių metų išnyksta, akys tampa normalios. Jei kūdikio regėjimas yra, pavyzdžiui, tik viena dioptrija toliaregystės, tai jis linkęs į trumparegystę.
- Kam ji vystosi dažniau?
Trumparegystė yra paveldima. Jei mama ar tėtis yra trumparegiai, labai didelė tikimybė, kad ir vaikas turės šią akių refrakcijos ydą. Dažniau ši akių yda vystosi tiems, kurie patiria didelę regos įtampą, kai reikia žiūrėti į smulkius vaizdus iš arti. Visų pirma – daug kompiuteriu dirbantiems žmonėms. Dauguma muzikantų yra trumparegiai, nes jei reikia groti ir žiūrėti į mažas natas, regėjimo įtampa būna labai didelė.
Paprastai groti kokiu nors instrumentu pradedama vaikystėje, kai vaiko akies obuolys dar nesusiformavęs, akių audiniai labai minkšti, lengvai persitempia. Pirmiausia pervargsta raumuo akies viduje, akies obuolys tempiasi per smarkiai ir pasidaro per didelis, ir tuomet šviesos spinduliai nepasiekia tinklainės, o susikerta prieš tinklainę.
- Ar gali ši regėjimo yda atsirasti ir suaugusiems žmonėms?
Trumparegystė paprastai išsivysto iki subręstant – iki aštuoniolikos metų. Tokiais atvejais, kai šis sutrikimas nustatomas vyresniame amžiuje, dažniausiai trumparegystės būta nedidelės ir anksčiau, tik žmogus sugebėjo kompensuoti šią nedidelę refrakcijos ydą arba net apie ją nežinojo. O kai pasikeitė, pavyzdžiui, jo darbo sąlygos, pradėjo daugiau dirbti kompiuteriu, brėžinius braižyti, tada trumparegystė ir išryškėjo. Tačiau jei toks žmogus būtų tirtas iki aštuoniolikos metų, tai, ko gero, jam būtų nustatyta nedidelė refrakcijos yda.
Kai kam trumparegystė atsiranda vyresniame amžiuje, tai vadinama senatvine trumparegyste. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus, skaitantis su pliusiniais akiniais, laikui bėgant pastebi, kad akinių nebereikia.
Akis tarsi neutralizuojasi arba ryškiau mato su minusiniais akiniais. Tai rodo, kad lęšiukas yra sudrumstėjęs ir nebesugeba šviesos spindulių nukreipti į tinklainę.
Akies refrakcija yra kintamas dydis. Dažnai pacientai sako: nusipirkau brangius akinius, o po pusmečio juos jau reikia keisti. Egzistuoja tokia taisyklė: jei vienu milimetru pasikeičia akies obuolio dydis, tai šis pakitimas atitinka tris dioptrijas. Jei pasikeičia dvi dešimtąsias milimetro – tai pusė dioptrijos. Todėl akiniai ir negali būti visam gyvenimui, juos tenka keisti. Tai ypač aktualu augantiems vaikams. Kad vaikas gerai matytų, būtina jo turimą refrakcijos ydą koreguoti. Vaikams akinius keisti reikia dažnai: kaip jie išauga mokyklinę uniformą, taip perkeltine prasme galima sakyti, kad išauga ir akinius.
- Kada trumparegystę galima įvardyti kaip ligą?
Trumparegis trumparegiui nelygu. Didelio laipsnio trumparegystė – jau ne refrakcijos yda, o liga. Trumparegystę, kaip refrakcijos ydą, kada regėjimo pakitimai nedideli – iki trijų–šešių dioptrijų, galima koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais. Kai išplonėja akies tinklainė, joje atsiranda degeneracinių pakitimų (ypač pavojingi centrinės tinklainės dalies pakitimai), trumparegystė jau tampa liga, kurią reikia gydyti.
Būtina lazeriu degeneracinius plotus atriboti nuo sveikų akies tinklainės dalių, kad tinklainė nesuplyštų, nes didelio laipsnio trumparegystės paveiktų akių tinklainė yra linkusi atšokti. Ką nors sunkiau pakėlus ar net nusikosėjus, staiga pakeitus galvos padėtį, per silpną vietą tinklainė plyšta ir atšoka.
- Koks gydymas taikomas?
Pirmiausia reikia koreguoti matymą – pritaikyti akinius, kad žmogus gerai matytų. Tinklainės pakitimus – išplonėjusius židinius, kraujosruvas ir kt. – reikia atriboti lazeriu, kad jie neplistų. Jau yra pasirodžiusių ir šiuolaikinių vaistų, kurie esant degeneracinių pakitimų leidžiami į akies stiklakūnį, kad mažintų uždegimą.
Vis dažniau trumparegystė koreguojama refrakcinėmis lazerinėmis procedūromis, kuriomis gydoma ragena – vadinamasis priekinis veidrodis, stiklas, pro kurį spinduliai patenka į akį. Lazeriu gydytojas rageną padaro plonesnę: taip keičiamas ragenos išgaubtumo spindulys ir tada spinduliai per plokštesnę rageną jau gali patekti į tinklainę. Daugumai pacientų šios procedūros rezultatai būna geri.
Jei, pavyzdžiui, trumparegystė yra trijų, penkių ar šešių dioptrijų, po lazerio procedūrų žmogus gerai mato jau be akinių. Tačiau refrakcija keičiasi, todėl jei lazerio procedūra bus taikyta dvidešimtmečiui, tai jis iki keturiasdešimties metų galės gyventi nenešiodamas akinių, bet apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus jau prireiks akinių skaityti.
Būna, kad po gydymo lazeriu sumažėja refrakcijos laipsniai. Pavyzdžiui, žmogaus regėjimas buvo minus šešios dioptrijos, jam reikėjo akinių storais stiklais, o po procedūros pakanka paprastesnių akinių, kuriuos reikia ne nuolat nešioti, o užsidėti tik tada, kai žiūri į tolį: teatre, vairuojant automobilį ir pan. Žmonės būna patenkinti, kad šiek tiek pagerėjo gyvenimo kokybė.
Nors daugeliui pacientų tokios lazerio procedūros yra veiksmingos, negalima sakyti, kad visiems ir kad jos visai nepavojingos. Labai retais atvejais viskas baigiasi tuo, kad reikia persodinti rageną. Visada reikia žinoti naudos ir rizikos santykį.
- Kokia trumparegystės profilaktika?
Reikia kuo daugiau būti gryname ore, valgyti visavertį maistą, naudoti preparatus su mėlynių uogų ekstraktu, kad būtų kuo geresnė akių kraujotaka, akių audinių mityba. Ir suaugusieji, ir vaikai turi laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti regėjimo įtampos.
Daug vaikų po šešių valandų mokykloje eina į būrelius, kurie ne visi yra sportiniai. Dažnas lanko dailės, kompiuterinius užsiėmimus, mokosi groti. Paskui grįžęs namo ruošia pamokas, o tada dar „pailsi“ prie televizoriaus ar žaisdamas kompiuteriu. Tiek daug laiko akys negali atlaikyti tokios įtampos. Bręstančiai, augančiai akiai tai labai pavojinga.
Tėvai turėtų skaičiuoti, kiek laiko vaiko akys įtemptai žiūri. Jeigu vaikas labai daug skaito, dirba su kompiuteriu, reikėtų, kad lankytų tokius būrelius, kurių veikla susijusi su buvimu lauke, atsipalaidavimu, kad nevargtų akys. Kartais tėvai nori visai uždrausti vaikams leisti laiką prie kompiuterio, tačiau taip jie uždraustų vaikui tobulėti. Šiuolaikinėje visuomenėje be kompiuterių neapsieisime, bet reikia riboti laiką, kiek vaikas gali dirbti kompiuteriu.
