Ko skiriasi fiziologiniu tirpalu užpildyti implantai nuo silikoninių
Prancūzijos plastikos chirurgų draugija pernai išsiaiškino, kad įmonės „Poly Implant Prothese“ implantai daug greičiau sutrūksta nei kiti implantai, o juose naudojamas silikonas netinkamas medicinoje, todėl baiminantis, kad jie gali būti pavojingi sveikatai, buvo uždrausti. Buvo priimtas sprendimas, kad visoms moterims, kurioms įvairiu metu šie implantai buvo įdėti, jie turi būti išimti. Taip pat pranešta, kad aštuonios moterys su šiais implantais susirgo krūtų vėžiu, o dar viena pernai mirė nuo vėžio.
Pasak Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos vadovo, plastinės chirurgijos specialisto Dainiaus Balčiūno, tai pakankamai nedidelė kompanija, užimanti vos kelis procentus rinkos. Mūsų šalyje šie implantai neregistruoti ir nenaudojami. Daugiausiai juos turinčių moterų – Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Mediko teigimu, šis atvejis išskirtinis, kadangi įmonė implantų gamybai naudojo gelį, netinkantį medicininiams tikslams. Esą šiandien naudojami penktos kartos implantai yra ypatingai saugūs, daugiasluoksniai, taigi pro juos jokios dalelės beveik nepraeina.
„Svarbiausi reikalavimai implantui – kad jis būtų atsparus, patvarus, patogus, laikytų formą, būtų patikimas keliolika metų, netrukdytų tirtis ultragarsu ar rentgeno spinduliais. Skirtingų firmų implantų apvalkalo medžiaga yra vienoda – tai poliuretanas, skiriasi tik sluoksnių skaičius ir jų išdėliojimas. Tuo tarpu kaip užpildas gali būti naudojamas gelis arba fiziologinis tirpalas. Savo Kabinete laikau prapjautą prieš trejus metus – gelis jame laikosi iki šiol“, - pasakojo pašnekovas.
Amerikiečiai nuo seno naudoja fiziologiniu tirpalu užpildytus implantus, nors šiuo metu JAV jau leidžiama naudoti ir silikoninius. Europoje fiziologiniu tirpalu užpildytus implantus naudoja vos keli procentai gydytojų. Taigi, nors Europoje juridiškai galima naudoti viską – ir fiziologinį tirpalą, ir gelį, visgi gerokai dažniau pasirenkamas gelis, kuris liečiant krūtinę skiriasi nuo fiziologinio tirpalo. Gelis savo ruožtu taip pat gali būti įvairios konsistencijos.
Apvalesniems implantams užtenka skystesnio gelio. Tuo tarpu vadinamieji anatominiai implantai, kurie laiko formą, tirštesni.
„Iš viso implantų rūšių yra keli šimtai. Jie gali skirtis vos 3-4 mm. Moteriai jie pritaikomi atsižvelgiant į jos natūralią krūtinės formą, kaulinio karkaso formą, ūgio ir svorio santykį. Azijietei, kurios ūgis yra 1,40 m, ir 1,98 m ūgio skandinavei reikia visai kitokio dydžio implantų. Pačios moterys taip pat svajoja apie skirtingas krūtis. Rytų Europoje, ypač Rusijoje, moterims gražu, kai krūtų rutuliai dideli ir taip matomi, kad viskas aišku, jog padaryti dirbtinai. Vakarų Europoje jau linkstama prie natūralumo.
Pietų Amerikoje, pavyzdžiui, Brazilijoje, vėl kita kultūra – ten turi būti stačios krūtys, kūginės, neapvalios. Tuo tarpu įprastas japonės vaizdas – lygi krūtinė. Kita vertus, jai nereikia, kaip afrikietei, kuri turi 17 vaikų, kad krūtys būtų sulig vaiko galva. Apskritai azijietėms netiktų didelės krūtys. Tai ne tik atrodytų negražiai, bet netgi nenormaliai. Mat visos kūno formos turi būti proporcingos“, - aiškino D. Balčiūnas.
Saiko jausmą dažniau praranda jaunos merginos
Paklaustas, kaip dažnai lietuvės pageidauja per didelių krūtų, plastikos chirurgas teigė, kad daug kas priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, profesijos. Vyresnės ir geresnį išsilavinimą turinčios moterys rečiau renkasi krūtis, kurios neatitinka jų kūno proporcijų ir estetikos reikalavimų. Jaunos merginos dažniau nori didesnių krūtų. Daliai jų didelės krūtys tiesiog gražios, kitoms jų reikia dėl darbo, kuriame tenka demonstruoti savo kūną, pavyzdžiui, striptizo šokėjoms. Medikui teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai moterys norėjo tokio dydžio krūtų, kurios jau būtų pavojingos sveikatai.
„Kiek laiko, įdėjus implantą, krūtis išlieka suformuotos formos, priklauso nuo odos storumo, amžiaus, hormonų kaitos, svorio svyravimų ir pan. Kuo didesnis implantas, tuo jis labiau tempia odą, tuo greičiau oda ar krūtis nukąra, nutįsta. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo odos: vienos moters oda yra stora, kitos – plona, lengviau tempiasi. Taigi veikia daugybė veiksnių, todėl ir implantų yra tokia didelė įvairovė“, - pasakojo D. Balčiūnas.
Anot jo, dauguma lietuvių neturi specifinės nuostatos, kaip turėtų atrodyti krūtys. Vienos pageidauja, kad jos bent jau būtų, kitos – kad atrodytų delikačiai, trečios – kad būtų maksimalaus dydžio, kai dar atrodo natūraliai, dar kitos – kad „būtų, būtų, būtų“.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje krūtų didinimo operacijos pradėjo populiarėti praėjusio amžiaus pabaigoje ir šiuo metu sėkmingai vejasi Vakarų Europos vidurkį. „Jos tiesiog atsistoja į savo vietą. Estetinės operacijos tampa prieinamos, o ne prabangos dalyku, o prieinamos“, - įsitikinęs D. Balčiūnas.
Paklaustas, ar iš tiesų krūtų didinimo operacija nėra prabangos prekė, išskyrus tuos atvejus, kai moteris yra netekusi vienos krūties dėl vėžio, plastikos chirurgas tikino, kad estetinis krūtų vaizdas – toks pats „reikalas“ kaip ir krūties atstatymas. Esą apsieiti galima be daug ko, pavyzdžiui, ir be mobilaus telefono, bet ar reikia?
Anot D. Balčiūno, ateityje didelę dalį implantų pakeis nauja technologija – nuosavų riebalų persodinimas. Šiuo metu jie naudojami nedidelei krūtų korekcijai, kai užtenka keliasdešimt mililitrų tūrio. Didesniam tūriui šis būdas dar pakankamai brangus, tačiau aktyviai dirbama jį tobulinant.
Vėžio rizika neįrodyta
Šiuo metu implantai paprastai dedami kartą gyvenime, nes tobulėjant technologijoms jie vis ilgiau gali likti kūne.
Visgi įvairioje literatūroje galima rasti aprašytų komplikacijos, kurios galimos po krūtų didinimo operacijos. Dažniausia komplikacija, tiesa, anot mediko, ji nutinka vos 1-2 proc. pacienčių, yra hematoma, kitaip tariant, pakraujavimas į implanto guolį, dėl kurio keletą dienų tenka kūne laikyti drenus.
Praėjus 6–10 m. po operacijos gali sukietėti implantą supanti kapsulė. Dėl to krūtis taip pat sukietėja. Tokiu atveju tenka daryti operaciją ir senuosius implantus pakeisti naujais. Tarp komplikacijų vardijami ir tokie veiksniai, kaip skausmas, implanto pasislinkimas ir pan. Anot medikų, pacientės su visomis galimomis komplikacijomis prieš operaciją supažindinamos.
Žiniasklaidoje vis dar diskutuojama, ar krūtų implantai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Prieš keliasdešimt metų ištyrus žiurkes, kurioms buvo implantuotas silikono gelis, paaiškėjo, kad net 23 proc. jų išsivystė sarkoma. Kita vertus, anksčiau buvo nustatyta, kad augliai išsivysto graužikams ir implantavus kitas medžiagas, pavyzdžiui, nailoną, polisteraną, stiklą, metalą, todėl buvo nuspręsta, kad graužikai į šias medžiagas reaguoja ne taip, kaip žmonės.
Anot D. Balčiūno, bent jau iki šiol nei vieni išsamūs tyrimai nenustatė implantų įtakos vėžio atsiradimui.
