Nepaisant to, kad medicinos tyrimams skiriamos milijardinės lėšos, mirtingumo rodikliai išlieka nepakitę - pasaulyje miršta 100 proc. žmonių. Vaistų nuo to nėra. Gera sveikata – vienas ilgiausių ir lėčiausių kelių į anapus. Vakarų pasaulyje didžiausią nerimą kelia 5 pagrindinės mirties priežastys: infarktas, insultas, vėžys, plaučių uždegimas ir kvėpavimo nepakankamumas. Na, o jei nuspręsite pakeliauti po pasaulį, į šį sąrašą įtraukite ir retesnes egzotiškas ligas.

Grįžę iš kelionių, hipochondrikai dažnai skundžiasi įvairiausiais neįprastais simptomais, po kuriais gali slėptis leišmaniozė, Chagas liga, tripanosomiazė ar net maras. Štai patarimai, kaip išvengti kai kurių retesnių mirties priežasčių.

1. Saugokitės laukinių gyvūnų

Keliaudami ypač saugokitės gyvačių (nuo jų įkandimų kasmet miršta 100000 žmonių) ir skorpionų (5000 mirčių). Jei susidursite su agresyviu gyvūnu, nepulkite bėgti, bet lėtai traukitės atgal. Venkite akių kontakto su meška ir kai kuriais kitais gyvūnais, bet galite žiūrėti pumai į akis. Kitaip tariant, išsiaiškinkite, su kokiais gyvūnais rizikuojate susitikti ir kaip reikėtų elgtis, jei nusišypsos nelaimė su vienu jų susidurti akis į akį.

2. Nestovėkite prieš vėją 60-yje valstybių

60-yje valstybių rizikuojate įkvėpti juodligės sporą ir užsikrėsti šia pavojinga infekcija. Jei stovėsite prieš vėją ir ramiai kvėpuosite (20 įkvėpimų per minutę), spora į jūsų plaučius pateks per maždaug 2 su puse minutės. Šia liga galima užsikrėsti ir nuo vilnos ar odinio kilimėlio. Nuo plaučių juodligės miršta pusė ja užsikrėtusių žmonių.

3. Nusipirkite įdomų laikraštį

Jei dažnai skundžiatės, kad tuoj numirsite iš nuobodulio, jūs galite būti teisus. 25-erius metus trukę tyrimai, kuriuose dalyvavo valstybės tarnautojai, atskleidė, kad žmonės, kuriems dažnai būdavo nuobodu, dvigubai dažniau mirdavo nuo širdies smūgio ar insulto.

4. Venkite prastai apdorotų maisto produktų

Botulino toksinas yra vienas pavojingiausių gamtos nuodų. Žodis „botulus“ lotynų kalba reiškia „dešrą“. Tokį pavadinimą šis nuodas gavo po Vokietijoje kilusio ligos protrūkio, kurį, kaip manoma, sukėlė Frankfurto dešrelės. Botulino gali būti sūdytoje ar rūkytoje mėsoje ir meduje. Ne vienas žmogus mirė nuo kosmetinėms procedūroms naudoto išgryninto toksino, visuomenei pažįstamo botokso pavadinimu.

5. Saugokitės nelaimingų meilės romanų

Sudaužytos širdies sindromas yra vadinamas Takotsubo kardiomiopatija. Jei patiriate daug streso, jūsų kairysis skilvelis gali laikinai išsiplėsti ir tapti panašus į Takotsubo – indą, kurį japonai naudoja aštuonkojų žvejyboje. Ši būklė yra trumpalaikė, bet dėl sutrikusio širdies ritmo žmogų gali ištikti mirtis.

6. Įtaisykite anglies monoksido detektorių

Anglies monoksidas - tai bespalvės, bekvapės, beskonės dujos, kurios, patekusios į kraują, 200 kartų sparčiau nei deguonis jungiasi su hemoglobinu. Apsinuodijusio žmogaus veidas būna rausvas, o ne pamėlynavęs, kaip nutinka esant deguonies trūkumui, tad grįžę namiškiai gali pagalvoti, kad tiesiog ramiai miegate. Apsinuodyti anglies monoksidu rizikuoja 2 mln. pasaulio žmonių.

7. Nebučiuokite vabzdžių – žudikų

Chagas ligą platina vabzdžiai, vadinami samdomais žudikais (nes puola naktį) ar besibučiuojančiais vabalais (nes kanda į veidą, palei lūpas). Taip į organizmą patenka parazitas, kuris pažeidžia širdį. Per metus Šiaurės, Pietų ir Centrinėje Amerikoje šia liga užsikrečia 10 mln. žmonių, 10 tūkst. jų miršta. Venkite miegoti endeminėse teritorijose esančiuose hosteliuose ir iš molio drėbtuose namuose.

8. Pasiimkite antibakterinį rankų gelį

Viduriavimas – dažniausias sveikatos sutrikimas, kuriuo skundžiasi keliautojai. Nuo jo kasmet miršta 2.2 mln. žmonių. Viduriavimas ypač pavojingas vaikams iki 5-erių metų. Prieš kelionę pasiskiepykite nuo visų pavojingų ligų, gerkite tik vandenį iš buteliukų (juos pirkite patikimose parduotuvėse) ir dažnai naudokite antibakterinį rankų gelį.

9. Vartokite pakankamai ląstelienos (ne per daug ir ne per mažai)

Užsisukusi žarna su užkietėjusiu turiniu gali sukelti mirtiną žarnų nepraeinamumą. Nuo žarnų apsisukimo dažniau kenčia tie, kas su maistu gauna nepakankamai (arba per daug) ląstelienos. Tikimybė, kad jūsų viduriai užkietės, yra 1:8, o tikimybė paveldėti užsisukti linkusią žarną – 1:4. Jei lankysitės Anduose, kur atmosferos slėgis labai žemas, ši rizika padidės 50 kartų.

10. Nepamirškite parašiuto

Rizika mirti šokinėjant su parašiutu nuo objektų (pastatų, uolų, tiltų) yra 1:2300. Bet ir ne tokios ekstremalios sporto rūšys gali būti pavojingos gyvybei – štai rizika mirti žaidžiant stalo tenisą yra 1:250600. „Britų medicinos žurnale“ išspausdintame straipsnyje rašoma, kad mūsų pasitikėjimas parašiutais yra pagrįstas tik anekdotiniais įrodymais; nebuvo atlikta jokių nuodugnių mokslinių eksperimentų ir placebo kontroliuojamų tyrimų, kurie patvirtintų, kad parašiutai sumažina mirties riziką.

11. Laikykitės atokiau nuo virtuvės

42 proc. visų traumų įvyksta virtuvėje. Aštrūs peiliai, karštos plytos ir elektriniai prietaisai gali būti pavojingi gyvybei. Rimtas traumas namuose kada nors patyrė ar patirs vienas iš dviejų žmonių. Jūsų rizika mirti yra 1:1500.

12. Būkite budrūs darbe

Jei siekdami išvengti namuose tykančių pavojų susiruošite į darbą, tai dar nereiškia, kad iš jo sugrįšite. Darbe kasmet susižeidžia 270 mln. žmonių, dar 160 mln. suserga su darbu susijusiomis ligomis. Šios traumos ir ligos kasmet pasiglemžia 2.2 mln. žmonių gyvybes.

13. Žiūrėkite sau po kojomis

Kai kurie žmonės išgyvena nukritę iš 1000 metrų aukščio, o kai kurie miršta paslydę lygioje vietoje. Per metus nugriuvę rimtai susižeidžia maždaug 3730000 žmonių, 424000 jų miršta.

14. Patikrinkite dūmų detektorių

Gaisrų aukos dažniausiai miršta ne nuo nudegimų, bet nuo įkvėptų dūmų, kuriuose gausu toksinų, tokių kaip amoniakas ir vandenilio cianidas. Norėdami išvengti tragiškų pasekmių, visuose savo namų aukštuose įtaisykite dūmų detektorius. Juos reguliariai tikrinkite ir nepamirškite laiku pakeisti baterijų.

15. Būkite atsargūs su šaunamaisiais ginklais

Šaunamieji ginklai – vieni populiariausių žmogžudysčių ir savižudybių įrankių. Kasmet pasaulyje jais nužudoma 360000 žmonių, dar 330000 nusišauna patys. Statistika rodo, kad 1 iš 5 šautinių žaizdų yra netyčinė.

16. Neperkaiskite

Nuo šilumos smūgio kasmet miršta 35000 žmonių. Jei pasaulinis atšilimas yra realus fenomenas, tai karštis ateityje taps dar dažnesne mirčių priežastimi.

17.... bet ir nesušalkite

Hipotermija kiekvienais metais nusineša 30000 britų gyvybes. Žema temperatūra ypač pavojinga vyresniems žmonėms, kurie ne visada suvokia, kad jiems šalta. Vilkitės kelis sluoksnius šiltų drabužių, naktį užsiklokite dar viena antklode, pasirūpinkite šalia gyvenančiais ligotais ir senyvo amžiaus žmonėmis.

18. Atidžiai rinkitės gydytoją

Manoma, kad nuo gydytojų klaidų nukenčia 1 iš 10 pacientų. Daugelis šių klaidų nėra mirtinai pavojingos, bet jei pakliūsite į ligoninę, tikimybė, kad gydytojas pagreitins jūsų mirtį, yra 1:100. Didžioji dauguma klaidų yra netyčinės, bet pasitaiko ir išimčių.

19. Saugokitės čiaudėtojų

Nuo sezoninio gripo miršta 1 iš 1000 ligonių. Daugelis jų - labai jauni, labai seni arba kitomis ligomis sergantys pacientai. Saugokitės žmonių su peršalimo simptomais ir kuo dažniau plaukite rankas. Jei manote, kad gali kilti komplikacijų, pasiskiepykite.

20. Būkite atsargūs kelyje

Keliuose kasdien žūsta 3560 žmonių. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės ir kelių eismo įvykiuose kasmet žus 2,4 mln. žmonių. Jei prisireiks eiti vakare ar naktį, neškitės žibintuvėlį ir vilkėkite tamsoje matomus drabužius. Įsivaizduokite, kad visi vairuotojai bei pėstieji yra idiotai, ir būsite beveik teisus.

21. Saugokitės leišmanijų

Leišmanijos – tai parazitai, kurių bijo 350 mln. žmonių 88-iose šalyse. Šie pirmuonys gyvena medžiuose, urvuose, senuose pastatuose, sąvartynuose. Leišmanijos pažeidžia kepenis ir kasmet nusineša 200000 žmonių gyvybes. Dar aštuonis kartus daugiau žmonių lieka su odos opomis ir deformuotais veidais.

22. Gerkite antimaliarinius vaistus

Pusė pasaulio gyventojų rizikuoja susirgti maliarija – pirmuonių sukeliama liga, kurią platina uodai. Maliarija paplitusi 106 šalyse ir kasmet nusineša milijoną gyvybių, tačiau daugelis žmonių vis tiek nepabaigia antimaliarinių vaistų kurso. Prieš keliaudami susirinkite visą naujausią informaciją apie šios ligos profilaktiką ir sužinokite, kaip sumažinti įkandimų riziką.

23. Skiepykitės nuo tymų

Tie pasaulio gyventojai, kurie turi galimybę nemokamai skiepytis, dažnai pamiršta, kad tymai gali būti pavojingi gyvybei. Kasmet pasaulyje šia liga užsikrečia daugiau nei 20 mln. žmonių, 164 000 jų miršta (viena mirtis kas tris minutes).

24. Neragaukite egzotinių augalų

Augalai yra tokie pat pavojingi mūsų gyvybei, kaip ir plėšrūs gyvūnai. Skirtumas tik tas, kad ne jie mus suvalgo, o mes juos. Kai kurie grybeliai pavojingi tik žmonėms su nusilpusia imunine sistema, bet yra tokių (pavyzdžiui, vaistinė cerbera ar peruvinė tevecija), kurių keli kąsneliai nuvaro į kapus ir sveikiausią žmogų.

25. Neglostykite gyvūnų

3,3 mln. žmonių smarkiai rizikuoja apsikrėsti pasiutlige – liga, nuo kurios kasmet miršta 55000 gyventojų. 99 proc. atvejų pasiutlige užsikrečiama nuo šunų – geriausių žmogaus draugų.

26. Patikrinkite radono lygį savo namuose

Radioaktyvios radono dujos susiformuoja skylant uranui, kurio yra uolose, dirvožemyje, taip pat plytose ir betone, iš kurių pastatyti mūsų namai. Radonas įsėlina į mūsų namus ir sukelia 1 iš 10 plaučių vėžio atvejų. Patikrinkite radono koncentracijos lygius ir, jei reikia, įtaisykite specialius ventiliatorius ir radoną susiurbiančius įrenginius.

27. Dezinfekuokite žaizdas

Kraujo užkrėtimas – antra dažniausia su širdies problemomis nesusijusi mirties priežastis. Ir nors kraują galima užkrėsti įsipjovus pirštą, dažniausiai jis užkrečiamas medicininių intervencijų ir operacijų metu. Manoma, kad tokių atvejų kasmet būna 20 mln., bet užregistruojami tik 2 mln. Nuo kraujo užkrėtimo per pirmąjį mėnesį miršta 20-35 proc. ligonių, nuo sepsinio šoko – 40-60 proc.

28. Saugokitės musių cėcė

Afrikinė miegligė yra viena pavojingiausių pasaulyje infekcijų. Parazitus platina Afrikos kaimo vietovėse paplitusios musės cėcė. Nuo šios ligos kasmet miršta 50000 žmonių.

29. Atidžiai rinkitės chirurgą

Rizika mirti bendrosios nejautros metu yra maždaug 1:200000. Jei atliekama operacija, mirtingumo rodikliai padidėja iki 1:125. Siekdama bent trečdaliu sumažinti komplikacijų, tarp jų ir mirties, riziką, Pasaulio sveikatos organizacija sudarė chirurgams skirtą kontrolinį sąrašą. Kokios jų rekomendacijos? Nepamiršti patikrinti paciento vardo ir alergijų, numatyti galimą kraujo netekimą, suskaičiuoti, kiek instrumentų, kempinių ir adatų naudojama operacijos metu. Maži dalykai gali būti labai svarbūs.

30. Pirmadieniais (žiemą) iš lovos lipkite pamažu

Jūs tris kartus labiau rizikuojate mirti ryte nei naktį. Tai priklauso nuo paros ritmų, kurie turi įtakos mūsų kraujo spaudimui, širdies plakimo greičiui ir smegenų aktyvumui. Tik 11 proc. visų mirčių ištinka tarp vidurnakčio ir 8 val. ryto. Be to, tikimybė mirti pirmadienį yra 18 proc. didesnė nei sekmadienį (prasidėjus darbo savaitei žmonės patiria daugiau streso), o žiemą – 25 proc. didesnė nei vasarą.

Kiti pavojai

Pasak NASA, per pastaruosius tūkstantį metų nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kad žmogų būtų užmušęs meteoritas, bet niekas negarantuoja, kad jūs nebūsite tas pirmasis...

2010 m. stambi ledo kruša užmušė penkis Sankt Peterburgo gyventojus. Tai buvo šalčiausia Rusijoje žiema per pastaruosius 30 metų.

XIV a. siautęs maras, kurį platino žiurkių blusos, pražudė 1 iš 3 pasaulio gyventojų. Šiais laikais maras kasmet nusineša 200 žmonių gyvybes.

Kiekvienais metais žaibas nutrenkia maždaug 24000 žmonių. Pavojingiausia zona – ties pusiauju išsidėsčiusios Afrikos valstybės. 1998 m. Konge vienas žaibo smūgis nutrenkė visus 11 futbolo komandos narių. Priešininkų komanda nenukentėjo.

Žarnose gyvenančios kirmėlės kamuoja daugiau nei 2 milijardus pasaulio gyventojų. Per metus nuo jų miršta 300000 žmonių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)