Kur gyvena vitaminai I

Vitaminai būtini normaliam žmogaus organizmo vystymuisi ir jo gyvybinei veiklai. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą ir pagrindinių maisto medžiagų — baltymų, riebalų, angliavandenių — pasisavinimo ir panaudojimo procesus.

Vitaminai labai svarbūs nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininės sistemos ir kraują gaminančių organų normaliai fiziologinei veiklai. Pa­kankamas vitaminų kiekis stiprina organizmą, didina jo darbin­gumą ir atsparumą ligoms bei kenksmingam aplinkos poveikiui.

Vitaminų trūkumas sukelia organizmo nusilpimą ir kai kurias li­gas — hipovitaminozę ir avitaminozę, jomis susirgus, sutrinka medžiagų apykaita ir daugelis kitų organizmo funkcijų.

Kai kurie vitaminai sintetinasi organizme, tačiau dauguma jų gaunama su maistu. Pagyvenusiems žmonėms ypač svarbu palai­kyti vitaminų balansą. Senatvėje dažnai sutrinka kraujo apyta­ka, tai trukdo vitaminams iš kraujo patekti į audinius ir organus. Šiame periode dažnai sutrinka skrandžio ir žarnyno bei ke­penų veikla, tai trukdo pasisavinti vitaminus. Todėl pagyvenu­siems žmonėms reikia daugiau valgyti vitaminingų produktų.

Įvairių vitaminų reikia gerokai daugiau, dirbant sunkų fizinį kirbą, nėštumo metu, šalto ir karšto klimato sąlygomis. Augali­nis kilmės produktai turi daugumą žmogui būtinų vitaminų. Dau­geliui žmonių augaliniai produktai yra svarbiausias organizmui būtinų vitaminų šaltinis. Kai kurie augalai turi tiek daug vienų ar kitų vitaminų, kad gali būti vartojami ne tik hipovitaminozei ir avitaminozei gydyti bei jų profilaktikai, bet ir gydyti toms li­goms, kuriomis sergant reikia vartoti daug tam tikrų vitaminų.

Vitaminas A (akseroftolis, retinolis). Šio vitamino daug yra gamtoje. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose (žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose ir kt.). Tačiau su tais produktais gauname tik pusę vitamino A paros dozės. Kitą pusę gauname iš augalinių produktų, kuriuose yra pigmento karotino; iš jo, vei­kiant fermentui karotinazei, organizme pasigamina vitaminas A.

Tačiau karotinas (provitaminas A) yra tris kartus silpnesnis ir todėl jo reikia trigubai daugiau. Vitamino A dienos norma 1,5 mg, o karotino reikia apie 4,5 mg. Daugiausia karotino yra oran­žiniuose arba žaliuose vaisiuose ir valgomosiose augalų dalyse. Daug karotino yra morkose, paprikose, pomidoruose, petražolės lapuose, dilgėlėse, rūgštynėse, špinatuose, salotose, svogūnų laiš­kuose, persikuose, abrikosuose, šermukšniuose, šaltalankiuose, erškėtuogėse.

Kadangi karotinas ir vitaminas A kaupiasi organizme ir su­kauptos jo atsargos gali išsilaikyti ilgai, vasarą ir rudenį reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių šio vitamino. Pavyzdžiui, ap­kūnūs žmonės vitamino A rezervus audiniuose gali naudoti 2— 3 metus.

Kai trūksta vitamino A, sutrinka apykaitos procesai, augimas, nervų sistema ir įvairių liaukų funkcijos, organizmas išsenka, oda ragėja, mažėja organizmo atsparumas įvairioms in­fekcijoms. Vienas svarbiausių vitamino A trūkumo požymių yra hemeralopija („vištakumas") — regėjimo aštrumo ypač prieb­landoje ir tamsoje praradimas.

Todėl žmonėms, kurių darbas reikalauja įtempto regėjimo, reikia daugiau vitamino A. Vitaminu A gydomos odos, ke­penų ir infekcinės ligos, struma, aterosklerozė ir hipertoninė liga.

Vitaminas B1 (tiaminas, aneurinas). Daugelis augalų šiek tiek turi šio vitamino, tačiau daugiausia jo yra kviečių grūdų gema­luose, ryžių sėlenose, avižų ir grikių kruopose, žemės riešutuose,
žaliuosiuose žirneliuose. Labai daug jo yra kiaulienoje.

Šio vitamino paros dozė suaugusiam žmogui 2—3 mg. Kadangi vitami­no B1 atsargos nesusidaro, jo reikia gauti kasdien su maistu. Dir­bant sunkų fizinį darbą, esant karštam orui, suvalgius daug angliavandenių turinčio maisto, vitamino B1 reikia gerokai daugiau.

Šis vitaminas skatina organizmo augimą, normalizuoja skrandžio peristaltiką ir skrandžio sulčių rūgštingumą, turi įtakos riebalų apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemai, vidinės sekrecijos liau­koms. Kai maiste trūksta vitamino B1, visiškai nesudega anglia­vandeniai, dėl to organizme susikaupia šalutiniai jų apykaitos produktai, kurie labai kenkia periferinei ir centrinei nervų sis­temai.

Kai organizmas labai ilgai negauna vitamino B1, galima su­sirgti beriberiu. Staiga pablogėja ligonių apetitas, sutrinka virš­kinimas, atsiranda silpnumas, širdies plakimas, galvos svaigimas ir kiti liguisti reiškiniai. Po to atsiranda polineuritas, kurį lydi stiprūs skausmai ir odos nejautrumas, ypač rankų ir kojų.

Vitaminu B1 gydomos nervų, širdies ir kraujagyslių ir endok­rininės sistemų bei virškinimo organų ligos, podagra, odos ir akių ligos, jis vartojamas chirurgijoje ir akušerijoje.

Vitaminas B2 (riboflavinas). Riboflavino yra grybuose, dar­žovėse, varpiniuose, žemės riešutuose ir daugelyje kitų augalų. Iš augalinių produktų daugiausia vitamino B2 turi žalieji žir­neliai, grikių kruopos, kvietinė duona, iš gyvulinių — mėsa, ke­penys, inkstai, karvės pienas, kiaušiniai.

Suaugusiam žmogui pa­rai reikia 2,5—3,5 mg vitamino B2. Jis būtinas baltymų ir rieba­lų sintezei, normaliai skrandžio ir kepenų funkcijai, kraujo ga­mybai, turi įtakos augimui ir vaisiaus vystymuisi, normalizuoja regėjimą ir apsaugo akis nuo kenksmingo ultravioletinių spindu­lių poveikio.

Kai trūksta vitamino B2, susergama lūpų, burnos ir liežuvio gleivinės uždegimu, liežuvis pasidaro purpuriniai raudonas, su­tinsta, lūpų kampučiai sutrūksta ir išopėja. Prasideda veido ir krūtinės dermatitas, akių vokų gleivinės ir ragenos uždegimas, akys ašaroja, bijo šviesos, jas degina. Ligoniai netenka apetito, jiems skauda galvą, sumažėja darbingumas.

Vitaminu B2 gydomos kai kurios virškinimo organų, širdies, endokrininės sistemos, akių ir infekcinės ligos, jis vartojamas aku­šerijoje.

Vitaminas B3 (pantoteninė rūgštis). Pantoteninė rūgštis reika­linga normaliai medžiagų apykaitai, turi įtakos oksidacijos pro­cesams, skatina epidermio augimą. Jos yra augaliniuose ir gy­vuliniuose produktuose. Daug jos yra riešutuose, ankštiniuose augaluose, bulvėse ir produktuose iš grūdų. Pantoteninės rūgšties paros dozė maždaug 10 mg. Kai trūksta pantoteninės rūgšties nėštumo metu, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti naujagimių ydos, jie gali mirti.

Vitaminas B6 (piridoksinas). Jo daug turi daugelis gyvulinių produktų. Šiek tiek vitamino B6 yra ir augaluose (ankštiniuose, grūdiniuose, daržovėse, vaisiuose ir kt.). Daug jo yra alaus mie­lėse, kviečiuose, miežiuose, sorose, kukurūzuose, pupelėse. Ypač daug jo bananuose.

Suaugusiam žmogui per parą reikia 2 mg vitamino B6. Šis vi­taminas svarbus medžiagų apykaitai, pirmiausia baltymų ir rie­balų, stimuliuoja kraujo gamybą, padeda susidaryti natūraliam imunitetui prieš kai kurias ligas, skatina tulžies išsiskyrimą ir skrandžio rūgšties gamybą.

Kai trūksta piridoksino, kūdikiams atsiranda traukulių prie­puoliai ir hipochrominė anemija. Suaugę netenka apetito, juos pykina, jie darosi mieguisti, dirglūs, atsiranda psichopatinės reak­cijos, sausas veido, galvos, kaklo, krūtinės dermatitas, lūpų, lie­žuvio uždegimas, konjunktyvitas.

Kadangi vitamino B6 daug gy­vuliniuose ir augaliniuose maisto produktuose, liguistų reiškinių dėl jo trūkumo pasitaiko labai retai. Šiuo vitaminu sėkmingai gydoma aterosklerozė, kepenų, inkstų ir skrandžio ligos, tuber­kuliozė, mažakraujystė, nervų sistemos ligos ir kai kurios into­ksikacijos.

Folinė rūgštis. Šio vitamino augaliniuose ir gyvuliniuose pro­duktuose yra labai nedaug. Be to, biologiškai aktyvus jis pasida­ro tik virškinimo metu. Folinės rūgšties yra salotose, petražolė­se, špinatuose, burokėliuose, bulvėse, pomidoruose, pupose, pu­pelėse, kviečiuose, rugiuose, kepimo ir alaus mielėse.

Kaip tik su šiais produktais ir gaunama didžioji folinės rūgšties paros do­zės dalis (apytiksliai jos žmogui reikia 2—3 mg). Žmogaus or­ganizmui trūkstantį vitaminų kiekį sintezuoja žarnyno flora. Ge­rokai daugiau šio vitamino reikia nėštumo ir gimdymo metu bei mažų vaikų vystymuisi.

Folinės rūgšties kartu su vitaminu B12 labiausiai reikia raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybai. Be to, ji reikalinga baltymų ir riebalų apykaitai. Kai netinkamai maitinamasi (kai nevalgoma arba mažai valgoma gyvulinių bal­tymų, žalių daržovių) ir dėl to trūksta folinės rūgšties, suserga­ma, prasideda sunkus liežuvio ir burnos ertmės gleivinės užde­gimas, staiga sumažėja skrandžio rūgštingumas, prasideda vidu­riavimas ir mažakraujystė.

Foline rūgštimi gydoma mažakraujystė (paprastai kartu su vi­taminu B12), aterosklerozė ir kai kurios kitos ligos.

Paraaminobenzoinė rūgštis. Jos turi kai kurie gyvuliniai pro­duktai ir augalai. Daugiausia jos turi grybai, ryžių sėlenos, kvie­čių grūdų gemalai, augalų sėklos, špinatai, žemės riešutai. Ji yra folinės rūgšties dalis ir svarbi organizmui, nes reikalinga šios rūgšties sintezei. Kiek organizmui jos reikia, neištirta. Kaip vais­tas ji palengvina dėmėtosios šiltinės eigą, apsaugo nuo apsinuodijimo kai kuriais arseno ir stibio preparatais, jos tepalas (15%) saugo odą nuo saulės nudegimų.

Vitaminas B12. Šio vitamino turi gyvulinės kilmės produktai. Augaluose jo beveik nėra. Vitaminas B12 svarbus baltymų ir rie­balų apykaitai, pagerina kraujo sudėtį.

Vitaminas B15 (pangamo rūgštis). Vitamino B15 yra daugelio augalų sėklų gemaluose ir daiguose, migdoluose ir kituose kaulavaisių branduoliuose. Jo paros dozė ne didesnė kaip 2 mg. Pan­gamo rūgštis aktyvina deguonies apykaitą audinių ląstelėse, sti­muliuoja antinksčių funkciją, padeda atkurti kepenų audinius ir t. t.

Vitaminas B15 sėkmingai vartojamas kom­pleksiniam gydymui nuo kai kurių širdies ligų, aterosklerozės, reumato ir kepenų ligų, ypač tų, kurios atsiranda dėl chroniško alkoholizmo.

Vitaminas H (biotinas). Jo yra žirniuose, sojos pupelėse, žie­diniuose kopūstuose, svogūnuose, grybuose, kviečių sėlenose ir daugelyje kitų produktų. Daug jo vištų kiaušinių tryniuose, gal­vijų kepenyse, kiaulių inkstuose, širdyje. Kiek šio vitamino or­ganizmui reikia, tiksliai nežinoma. Tačiau aišku, kad normaliai maitindamasis žmogus jo gauna pakankamai.

Biotinas reikalingas medžiagų apykaitai ir, matyt, ypač yra svarbus žmogaus odos apykaitos procesams. Biotino nepakanka­mumo požymiai suaugusiems žmonėms buvo pastebėti tik klini­kinio eksperimento metu.

Kai vaikams trūksta biotino, praside­da odos uždegimas, oda pleiskanoja, atsiranda pilkų pigmentų ant kaklo, rankų ir kojų, prasideda liežuvio uždegimas, oda pasidaro jautresnė, atsiranda pykinimo, depresijos, anemijos ir cholesterinemijos reiškiniai.

Cholinas. Tai B grupės vitaminas. Daug jo yra vištos kiaušinio trynyje, jautienoje, kepenyse, inkstuose, silkėse, lašišose, vėžiuose ir augaliniuose produktuose — kviečiuose ir kviečių grūdų gemaluose, avižose, miežiuose, sojos miltuose.

Suaugusiam žmogui per parą reikia nuo 250 iki 600 mg šio vitamino. Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterino apykaitai, jis reguliuoja šių medžiagų nusėdimą organizmo audiniuose. Kaip acetilcholinas (eterio acto rūgšties ir cholino junginys) jis pade­da perduoti periferinės nervų sistemos nervinius impulsus.

Cholino trūkumas sukelia riebalų infiltraciją kepenyse, kepe­nų audinio nekrozę, pereinančią į cirozę ir netgi piktybinę dis­trofiją. Kai organizmas gauna pakankamai cholino, procesas ne tik sustabdomas, bet gali išnykti jau prasidėjęs kepenų audinio suriebėjimas. Todėl cholinu gydomos kepenų ligos, vartojamas ir jų profilaktikai. Cholinas taip pat stabdo aterosklerotinių plokš­telių susidarymą ant aortos ir širdies kraujagyslių sienelių, tai la­bai svarbu aterosklerozės gydymui ir profilaktikai.

Inozitas (mezoinozitas). Ši medžiaga taip pat priklauso vita­minų B grupei. Augaliniuose produktuose ji būna kaip fitininės rūgšties ir jos kalcio druskos — fitino komponentas. Daugiausia jo yra žaliuosiuose žirneliuose, žirniuose, žaliose pupose, melio­nuose, apelsinuose, kopūstuose, svogūnuose, kriaušėse, pomido­ruose, morkose. Inozito yra ir gyvulinės kilmės produktuose.

Inozitas svarbus riebalų apykaitai, nors jo lipotropinis veiki­mas žymiai silpnesnis negu cholino. Jis taip pat mažina kraujyje cholesterino kiekį ir dėl to tinka aterosklerozės profilaktikai. Manoma, kad suaugusiam žmogui per parą reikia 1—1,5 g ino­zito.