Nenuostabu, kad nutukimas skatina kepenų, širdies ir galvos smegenų patologijas. Dauguma žmonių mano, jog aterosklerozę sukelia cholesterinas, o diabetas išsivysto nuo per didelio kiekio saldumynų. O papildomus kilogramus kauptis skatina labai kaloringas maistas, netaisyklingas racionas ir fizinio krūvio stoka, rašo žurnalas „Zdorovje“.

1. Riebalai – tai cholesterinas, o cholesterinas kenkia

Cholesterinas yra piktas mūsų organizmo priešas ir jo yra visuose riebaluose. Tačiau iš tiesų cholesterinas būna dviejų rūšių – „gerasis“ ir „blogasis“.

„Blogojo“ yra gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, sūryje, svieste. Piktnaudžiaujant šiais produktais, cholesterolis kaupiasi ant didžiųjų arterijų sienelių. Cholesterino perteklius taip pat visada kaupiasi kepenyse, o tulžies pūslėje nuo jo susidaro akmenys, nes būtent kepenys iš organizmo pašalina nereikalingą cholesteriną ir nukreipia jį į tulžį.

„Gerasis“ cholesterinas (didelio tankio lipoproteinas) skatina „blogojo“ cholesterino pašalinimą iš arterijų ir kraujo. Organizme „gerasis“ cholesterinas susidaro iš nepakeičiamų polinesočiųjų rūgščių ir esencialinių fosfolipidų, kurių yra kiaušinio trynyje, kviečių luobelėje ir kituose grūduose, riešutuose, šalto spaudimo augaliniuose aliejuose ir jūros žuvyje.

Šiuose produktuose nėra „blogojo“ cholesterino, tačiau neverta galvoti, kad jie negali pakenkti sveikatai. Bet kokie produktai, kuriuose yra „gerojo“ cholesterino, taip pat turi daug sočiųjų kaloringų riebalų. Būtent kasdienis riebalų perteklius, o visai ne cholesterinas skatina nutukimą, kepenų infiltraciją riebalais ir cukrinio diabeto vystymąsi.

2. Alyvuogių aliejus sveikesnis už kitus aliejus

Pagal sveikos mitybos principus, per dieną reikia suvartoti ne mažiau nei 15 gramų (vegetarams – ne mažiau nei 50 g) polinesočiųjų riebalų. Jų yra riešutuose, nerafinuotuose augaliniuose aliejuose, kurie gaminami šaltuoju būdų išspaudžiant sėklas. Manoma, kad daugiausiai polinesočiųjų riebalų yra alyvuogių aliejuje, kuris yra pagrindinis Viduržemio jūros regiono dietos komponentas.

Medicinos mokslų kandidatė, Maskvos valstybinio medicinos ir stomatologijos universiteto klinikinės farmakologijos terapijos ir greitosios medicinos pagalbos katedros docentė Jelena Vovk komentuoja: „Šiaurės Europos gyventojams labiau įprastuose linų sėmenų, sojų ar saulėgrąžų aliejuje yra 2–3 kartus daugiau nepakeičiamų medžiagų. Be to, šios aliejų rūšys yra mažiau kaloringos. Tačiau jei aliejus apdorojamas aukštoje temperatūroje, jis praranda visas savo naudingąsias savybes.“

3. Badauti sveika

Gydomojo badavimo specialistai įsitikinę, kad šis gydymo metodas naudingas net sergant sunkiomis vidaus organų ligomis ir vėžiu. Tarp pacientų aistringų šio metodo šalininkų gana nedaug, nes gydomasis badavimas trunka 1,5–2 mėn., vykdomas tik prižiūrint gydytojui, dažnai stacionaro sąlygomis ir apskritai reikalauja ištvermės.

Kasdieniame gyvenime badavimu vadinamas ne pilnas mitybos nutraukimas, kaip taikant gydomąjį badavimą, bet mažai kalorijų turinti dieta, kurią kiekvienas sau susidaro savarankiškai. Tokios ekstremalios dietos prieš pasirodymus neretai laikosi sportininkai, modeliai, aktoriai – visi, kam reikia skubiai pasitempti.

Ilgai tokios dietos laikytis negalima, nes organizmas netenka nepakeičiamų riebalų, vitaminų ir amino rūgščių. Tai ypač pavojinga žmonėms, kurie patiria stresą, dirba sunkų fizinį darbą arba neišsimiega. Juolab, kad net jei stresą patiriantis žmogus visiškai nevartoja cholesterino su maistu, jo kiekis organizme nesumažėja. Todėl jei jūs patiriate nuolatinį stresą, intelektualinį krūvį, per mažai ilsitės, jūsų racione turi būti pakankamai būtiniausių riebalų, fosfolipidų ir vitaminų.

4. Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui

Miesto gyventojams, ypač tiems, kurie vėlai eina miegoti ir rytais nedirba fizinio darbo arba nesportuoja, šiandien jau nebereikia kaloringų sočių pusryčių. Pusryčiai taip pat neturi būti gausūs, juose neturi būti daug lengvų angliavandenių, kurie labai sužadina kasą ir sukelia insulino perteklių (pagrindinė persivalgymo ir II tipo diabeto priežastis).

Nerekomenduojama rytais valgyti mėsos, sumuštinių su sviestu, sūriu ir dešra, taip pat pervirtų košių iš skaldytų kruopų – manų, ryžių arba avižų. XXI amžiaus pradžios sveiki pusryčiai – vaisių ir daržovių sultys, natūralūs vaisiai ir žalumynai, neriebūs rūgštaus pieno produktai su medumi. Galima valgyti košes iš neskaldytų grūdų bei dribsnių.

5. Po 18 val. negalima valgyti

Nevalgyti po 18 val. – pirmoji lieknėjančiųjų taisyklė. Tačiau žmonėms, kurie turi antsvorio, serga metaboliniu nutukimu arba II tipo diabetu ši rekomendacija netinka. Jei intervalas tarp valgių didesnis, nei 4–5 val. – kraujyje gali padidėti insulino lygis.

Stipriai išalkę, žmonės, kurių kraujyje insulino koncentracija viršija normą, visada persivalgo ir svoris neišvengiamai auga. Po 18 val. valgyti galima visiems, įskaitant ir tuos, kurie nori kontroliuoti savo svorį. Svarbiausia nevalgyti produktų, kurių sudėtyje yra daug riebalų.

Vakarienei galima valgyti neriebius pieno produktus, liesą mėsą, žuvį, tinka daržovių apkepai, pupelės, lęšiai ir kuo daugiau daržovių. Šiuolaikiniams miesto gyventojams, norintiems išvengti aterosklerozės, reikia suvalgyti ne mažiau nei 700 gramų nesaldžių daržovių ir vaisių per dieną.

„50 proc. mūsų sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo ir taisyklingos mitybos. Nuo to, kaip mes laikomės pagrindinių mitybos principų, priklauso mūsų grožis ir jaunystė“, – sako Jelena Ivanovna Vovk.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)