Genialu tai, kas paprasta
Mintis panaudoti savo paties riebalų ląsteles, koreguojant kūno formas, nėra nauja, tačiau prireikė daugelio metų, kol idėja tapo nesunkiai praktikoje įgyvendinamu uždaviniu.
Jau XIX a. pabaigoje medicininėje literatūroje pasirodė pirmieji moksliniai straipsniai apie tai, kaip paciento riebalinis audinys buvo panaudotas jo paties išorinių kūno defektų korekcijai.
“Idėja paprasta – paimi iš ten, kur per daug, ir perkeli ten, kur trūksta. Žinoma, praktiškai tai padaryti šiek tiek sudėtingiau”, – savo patirtimi dalijasi gydytojas T. Aštrauskas. Jis neslepia entuziazmo: “Mintis, kad grožio chirurgijoje gali naudoti šią, kone tobulą, statybinę medžiagą – pribloškianti, o ko dar verta idėja, kad vienos procedūros metu gali atsikratyti nepageigaujamų iškilumų vienur ir tuo pačiu juos paryškini ten, kur norisi...”
“Riebalai iš paciento poodinio sluoksnio išsiurbiami, vėliau jie specialiai plaunami, centrifuguojami ir paruošiami suleidimui į tą vietą, kurią norima koreguoti”, - apie riebalų persodinimą kiek detaliau pasakoja kaunietis plastikos chirurgas S. Vikšraitis. Jis savo praktikoje riebalų persodinimą naudoja beveik dešimtmetį.
“Tam reikia ne tik žinių, bet kaip ir kiekvienoje medicinos srityje – patirties. Kai pradėjau naudoti riebalų persodinimą savo praktikoje, netrūko nusivylimo, tačiau rankų nenuleidau, tvirtai žinojau, kad metodas veiksmingas, jo rezultatais teko savo akimis įsitikinti stažuotės JAV metu. Dabar riebalų persodinimas yra kasdienė procedūra, kurią siūlau savo pacientėms, o rezultatai dažniausiai puikūs”.
“Riebalų persodinimą siūlau pacientėms, kurios ateina konsultuotis dėl krūtų ar sėdmenų didinimo, veido jauninimo, taip pat pacientėms po krūtų vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo. Savų audinių naudojimas atkuriamojoje chirurgijoje – aukso standartas, kuris turi nemažai privalumų lyginant su sintetiniai implantais. Organizmas žymiai geriau toleruoja savus audinius nei dirbtinius. Savas riebalinis audinys negali turėti jokių nepageidaujamų svetimkūnio atmetimo reakcijų, o sėkmingai atliktos operacijos rezultatas ilgalaikis, be to, riebalų persodinimas – minimaliai invazyvi procedūra, todėl randų po jos praktiškai nelieka”, - privalumus vardija gydytojas T. Aštrauskas.
Faktai apie riebalų persodinimą
Riebalų persodinimas yra Pasaulyje pripažintas ir patvirtintas gydymo būdas, kuris pirmiausiai buvo pradėtas taikyti plastinėje ir atkuriamojoje chirurgijoje. Nors pirmosios žinios apie galimybę padėti pacientams, naudojant jų pačių kūno riebalų ląsteles, mokslinę literatūrą pasiekė dar užpraeito amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais, iki pat XX a. pabaigos metodas neišpopuliarėjo dėl savo sudėtingumo ir trumpalaikių rezultatų. Tik po to, kai grožio chirurgijoje buvo pradėtas naudoti riebalų siurbimas, atsirado nesudėtingas būdas, leidžiantis paimti pakankamai audinio, tinkamo persodinimui.
Amerikietis Sydney R. Coleman – vienas iš šiuolaikinės riebalų persodinimo metodikos kūrimo pradininkų – pasiūlė išsiurbtus ir specialiai paruošus riebalus nedidelėmis porcijomis švirkštu su buka adata suleisti į norimą vietą.
Šiuo metu riebalų persodinimas yra naudojamas krūtų ar sėdmenų didinimui kaip alternatyva didinimui implantais, taip pat veido raukšlių lyginimui, veido jauninimui, randų, krūtų asimetrijos, įvairių defektų korekcijai, krūtų rekonstrukcijai po jų šalinimo dėl vėžio, lėtinių žaizdų gydymui ir kitose plastinės ir atkuriamosios chirurgijos srityse.
Suleistas riebalinis audinys naujoje vietoje prigyja, deja, ne visas. Sėkmė priklauso nuo chirurgo patirties, paciento organizmo savybių, naudojamos metodikos. Skirtingi šaltiniai teigia, kad išlieka nuo 30 iki 90% suleisto ląstelių tūrio, o neprigijęs audinys rezorbuojasi (su organizmo skysčiais patenka į kraują ir vėliau yra pašalinamas iš organizmo).
Detalūs moksliniai tyrimai atskleidė, kad riebalinis audinys yra natūralus kamieninių ląstelių šaltinis. Nustatyta, kad čia jų gerokai daugiau nei kaulų čiulpuose, kurie iki šiol laikyti gausiausia kamieninių ląstelių saugykla. Šis atradimas paskatino mokslininkus sukurti būdą, kaip iš riebalinio audinio išskirti aukso vertės ląsteles, kurios užtikrina audinių atsinaujinimo procesą. Priešingai nei kamieninės ląstelės, išskirtos iš žmogaus embrionų, iš riebalų išgautos kamieninės ląstelės nedidina onkologinių ligų rizikos, be to, nelieka ir bioetikos problemų, nes nereikia kurti, o vėliau sunaikinti naujų gyvybės užuomazgų.
Norint iš riebalų išgauti kamieninių ląstelių, reikia paimti kelis šimtus mililitrų riebalinio audinio, kuris specialiai apdorojamas, kol galų gale iš jo lieka tik keli mililitrai kamieninių ląstelių koncentrato. Pacientui suleidžiamas tik koncentratas arba imami papildomi riebalai, į kuriuos maišomos kamieninės ląstelės ir gaunamas kamieninėmis ląstelėmis “praturtintas” riebalinis audinys.
Šiandien jau atliekami medicininiai bandymai, kurių metu iš riebalų išgautos kamieninės ląstelės suleidžiamos į širdies raumenį po miokardo infarkto. Bandymų rezultatai daug žadantys: širdies raumuo, užuot virtęs randu, atsinaujina ir toliau sėkmingai atlieka savo funkciją.
Krūtų implantai ar riebalai?
Pagrindinis privalumas atliekant krūtų, sėdmenų didinimą ar veido jauninimą riebalais, žinoma, yra natūralumas. Joks sintetinis audinys, net ir tobulai pagamintas, negali atstoti savų audinių. Be to, injekuojant riebalus, galima labai individualiai keisti norimą krūtų ar sėdmenų formą ir tūrį, o implantai, deja, negaminami kiekvienai pacientei individualiai.
Vis tik riebalų persodinimas tinka ne visiems. “Paimti reikiamą riebalų kiekį sportiškiems, atletiškiems ar labai liekniems pacientams – praktiškai neįmanoma, todėl jiems siūlome kitas alternatyvas. Taip pat būtų sudėtinga vien riebalų leidimu labai dramatiškai pakeisti krūtų dydį, tarkim iš A į C ar D”, - konstatuoja plastikos chirurgas S. Vikšraitis. Jo nuomone, idealus atvejis, kai pacientė turi šiek tiek “rezervo”, todėl iš riebalų persodinimo gauna dvejopą naudą – atsikrato nereikalingų riebalų ir “priauga” naudingų. Jei pageidaujama ryškesnių pokyčių, procedūrą galima pakartoti.
Šiuo metu atlikti moksliniai tyrimai nurodo, kad riebalų persodinimas turi ilgalaikį efektą. Gydytojo T. Aštrausko nuomone, naujoje vietoje prigijęs riebalinis audinys niekuo nesiskiria nuo aplinkinių, tai yra, jam galioja ir visi gyviems organizmo audiniams būdingi bruožai: senėjimas, svorio svyravimai, gravitacijos poveikis ir pan.
Tuo atveju, kai persodinamas kamieninių ląstelių, išgautų iš riebalinio audinio, koncentratas arba jis įmaišomas į persodinamus riebalus, audinys įgauna daugiau potencijos, todėl galutinis rezultatas matomas ne iš karto. Vyksta tarsi jaunėjimo procesas suleidimo vietoje: spartėja kolageno ir augimo faktorių gamyba, didėja odos elastingumas, tonusas, mažėja raukšlių. Jei kamieninių ląstelių leidžiama į sunkiai gyjančią žaizdą ar randą – spartėja žaizdos gijimas, rando struktūra persitvarko – randas nyksta. Reikia paminėti, kad kamieninėmis ląstelėmis “praturtinti” riebalai turi daugiau šansų prigyti.
Pasakyti, kiek tiksliai truks pageidaujamas tokios procedūros efektas, neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių – mitybos, gyvenimo būdo ir, žinoma, individualios žmogaus genetikos. “Tai tas pats, kas spėlioti, kaip greitai atsiras pirmieji senėjimo požymiai naujagimiui. Juk kažkuria prasme ir čia viskas pradedama iš pradžių...”, - svarstė T. Aštrauskas.
Lietuva neatsilieka nuo Pasaulio
Pasak kauniečių medikų T. Aštrausko ir S. Vikšraičio, riebalų persodinimu jie susidomėjo tada, kai tik ėmė sklisti patikimos teigiamos žinios apie metodo saugumą ir efektyvumą. Dabar, jau turėdami nemažą patirtį, gydytojai teigia neatsilieką nuo kolegų iš už Atlanto, jie atlieka daugumą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos procedūrų su paties paciento riebalų ląstelėmis. Plastikos chirurgai patikino, kad ir kamieninių ląstelių, išgautų iš riebalų, naudojimas veido ar kitų kūno sričių jauninimui, Lietuvoje nėra naujiena.
