Įsivaizduokite, jei jums diena iš dienos reikėtų po kaklu nešioti keletą papildomų kilogramų. Šis „nešulys“ savininkei sukelia stiprių nugaros, kaklo, pečių skausmų.

Gydytoja kineziterapeutė Ligita Aučynienė pastebi, kad, jei krūtinė yra neproporcingai didelė, keičiasi visas kūno svorio išsidėstymas. Pirmiausia žmogus pradeda kūprintis – krūtininėje dalyje padidėja stuburo linkis. Priekinėje pečių juostos dalyje raumenys susitraukia, nes jie privalo visą laiką laikyti svorį, o nugaros dalyje raumenys įsitempia. Tokie laikysenos sutrikimai palaipsniui sukelia ir struktūrinius pakitimus: tarpslanksteliniuose diskuose, stubure atsiranda netaisyklingos formos.

Laikysenos sutrikimas ilgainiui perauga į stuburo iškrypimą, vėliau gali atsirasti ir išvaržų. Taip pat neretai atsiranda skausmų ir juosmens srityje. Diskomfortą kelia ir nuolat įsirėžusi liemenėlė, nes pečių juostoje yra užspaudžiami minkštieji audiniai, trikdoma kraujotaka, sutrinka impulsų perdavimas, dėl nepakankamos kraujotakos atsiranda tirpimas, šalimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“.

Be to, po didele krūtine labai dažnai, ypač šiltuoju sezonu, atsiranda odos iššutimų. Pradžioje šie simptomai nežymūs, pakanka pakeisti kūno padėtį ar pamiegoti, tačiau ilgainiui tai nebepadeda, jaučiamas nuolatinis nuovargis.

Našta – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme

Jei tokie sutrikimai pastebimi anksti, dar galima imtis prevencinių priemonių – efektyviausiai padeda tikslingi pratimai, taip pat naudingas plaukiojimas. Tačiau jei ilgai taikstomasi su diskomfortu – atsiranda nekintami pakitimai, kurių pašalinti nebeįmanoma.

Jei šį „nešulį“ moteris nešioja nuo pat paauglystės, vėliau dirba fiziškai neaktyvų darbą, negrįžtami pakitimai gali išsivystyti vos įpusėjus trečią dešimtį.

Lėkšti anekdotai apie tai, kad apatinių parduotuvėse parašiutai neparduodami, didelės krūtinės savininkėms taip pat nėra juokingi. Išsirinkti gražią liemenėlę didelę krūtinę turinčiai moteriai – sudėtinga užduotis.

Gyvename visuomenėje, kuri daugiau nei pusšimtį metų buvo auklėjama nepakantumo kitokiems dvasia, tad nenuostabu, kad bet koks „lyrinis nukrypimas“ sukelia audringą reakciją. Didelė krūtinė – ne išimtis. Moterims, kurioms nepavyksta susigyventi su savo didele krūtine, ji tampa ir rimta emocine problema. Pėdsakų palieka paauglystėje girdėtos patyčios, ramybės neduoda abejonės, ar naujasis draugas domisi moters asmenybe, ar tik krūtine.

„Psichologinis didelės krūtinės aspektas moters gyvenime labai reikšmingas – net labiau nei mažos krūtinės. Mažą krūtinę galima vizualiai padidinti, tuo tarpu didelės krūtinės nepaslėpsi po plačiais drabužiais, dėmesio nukreipti nepadės nei ryškus makiažas ar ekstravagantiška šukuosena“, – aiškina psichiatras Ramūnas Aranauskas.

Iš krūtinės pašalinta 3 kg „pertekliaus“

Projekto „Misija – grožis“ ekspertas, klinikos „Grožio chirurgija” plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas pastebi, kad vis daugiau moterų jo kabineto duris praveria norėdamos ne tik padidinti, bet ir sumažinti krūtinę. Kuri procedūra sudėtingesnė – pasverti sunku, abiem atvejais dažniausiai ne tik keičiamas minkštųjų audinių kiekis, bet ir koreguojama pati krūtinės forma. Lietuvoje daugiau moterų nori didinti nei mažinti krūtinę, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje, atliekama daugiau krūtų mažinimo nei krūtų didinimo operacijų.

Daugelis didelės krūtinės savininkių būna nepatenkintos krūtinės forma – didelę krūtinę sunku išlaikyti gražią, ypač vyresniame amžiuje. Tradiciškai atliekant krūtinės mažinimo operaciją išimama 400-600 g. audinių iš kiekvienos krūties.

Iš didžiausios klinikoje „Grožio chirurgija” operuotos krūtinės buvo pašalinta po 1,5 kg audinių iš kiekvienos krūties – prieš tai bambą siekusios krūtys paverstos dailia C dydžio krūtine. Tokią operaciją reikėtų atlikti tuomet, kai moteris nebeplanuoja maitinti krūtimi.

Operacijos metu pašalinamas krūties audinio ir odos perteklius, o spenelis ir aureolė grąžinami į anatominę padėtį. Pjūvius plastikos chirurgas atlieka taip, kad randai lieka aplink aureolę, vertikaliai žemyn nuo jos ir raukšlėje po krūtimi – laikui bėgant jie tampa vis mažiau pastebimi. Tokia gigantiškos krūtinės mažinimo operacija atlikta trisdešimt trejų metų projekto „Misija – grožis“ dalyvei Audronei.

K. Maslauskas įsitikinęs, kad didžiulė krūtinė – toli gražu ne vien estetinė problema, todėl šios problemos sprendimas turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Gydytojo žiniomis, kai kuriose Europos šalyse tokios operacijos kompensuojamos. Problemos mastui nustatyti numatytas labai aiškus kriterijus – jei per operaciją pašalinama daugiau nei po 600 g. audinių iš kiekvienos krūties, ji traktuojama kaip nebe tik estetinės problemos sprendimas ir pacientei suteikiama kompensacija. Tokia praktika taikoma Ispanijoje, Belgijoje.

Kompensuojamoms krūties mažinimo operacijoms – miglota ateitis

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyr. specialistė Andželika Balčiūnienė pastebi, kad klaidingai plastinė rekonstrukcinė chirurgija dažnai siejama vien su estetine chirurgija – ši chirurgijos sritis pagal savo galimybes ir naudą pacientams yra gerokai platesnė.

Rekonstrukcijos terminas naudojamas neatsitiktinai, o siekiant pabrėžti, kad plastinės rekonstrukcinės chirurgijos objektas yra ne tik kūno dalių išorinė forma, bet ir jų vidinė struktūra, svarbi tam tikrai funkcijai atlikti. Šiai chirurgijos paslaugų grupei yra priskiriamos plastinės rekonstrukcinės operacijos dėl įgimtų ligų, patirtų traumų ir sužeidimų, ypač galūnių amputacijų, cheminių ar terminių nudegimų, nušalimų, navikų, reikalingos audinių ar organų transplantacijos.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje krūtų mažinimo operacijos nėra kompensuojamos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra kompensuojamas gydymas dėl krūties naviko, šio organo pašalinimo ir audinių plastikos bei implantų panaudojimas.

A. Balčiūnienė neatmeta galimybės, kad ateityje krūtų mažinimo operacijos galėtų būti kompensuojamos ir mūsų šalyje. Pasak jos, Europos Sąjungos šalys kompensuoja gydymą valstybės lėšomis kiekviena pagal savo išgales. Lietuvoje, atsižvelgiant į medicinos pasiekimus, valstybės galimybes nuolat peržiūrimi ir tikslinami paslaugų teikimo reikalavimai, plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis atliekamų operacijų sąrašas.

Taip Lietuvoje buvo papildytas kompensuojamų operacijų sąrašas, įtraukiant laparoskopinę (kai operaciniai veiksmai atliekami per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius) arba atvirą gastroplastiką (skrandžio mažinimo operacijos), esant didelio laipsnio nutukimui ir papildomoms sąlygoms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)