Svarbus organas

Skydliaukė – maža drugelio formos liauka, esanti priekinėje apatinėje kaklo dalyje. Ji sveria vos 25–30 gramų, bet yra labai svarbus organas, reguliuojantis gyvybines organizmo funkcijas: medžiagų apykaitą, centrinę nervų sistemą, jos vystymąsi (dažnai ji vadinama intelekto liauka), veikia širdies darbą, žarnyno veiklą, kaulų stiprumą. Ji reguliuoja psichikos raidą, atmintį.

„Struma (arba gūžys) – tai skydliaukės padidėjimas, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja endokrinologė dr. Lina Barsienė. – Skydliaukė yra viena, o dėl jos veiklos sutrikimo atsirandančių ligų – labai daug. Vienos jų išsivysto, kai atsiranda hormoninių pakitimų – padidėja ar sumažėja skydliaukės hormonų gamyba. Kitos skydliaukės ligos pažeidžia skydliaukės struktūrą, tačiau hormoninė pusiausvyra nekinta. Taip pat yra uždegiminių, autoimuninių skydliaukės ligų. Labiausiai paplitusi, dažniausiai pacientams diagnozuojama paprastoji mazginė struma. Ja sergant hormoninė pusiausvyra nesutrinka.“

Kai skydliaukė padidėjusi, yra didesnė rizika atsirasti mazginiams dariniams – vadinamiesiems mazgams. Jei jie nedideli, žmogus nieko nejaučia, ir tokie mazgai paprastai neoperuojami. Pasak gydytojos dr. L. Barsienės, kai mazgai dideli, spaudžia kaklo, kvėpavimo, virškinimo organus, nepasiduoda gydymui arba nustatomas piktybinis procesas skydliaukėje, reikalingas chirurginis gydymas.

Hormonų veikla

Jeigu skydliaukė gamina per mažai hormonų, jos funkcija susilpnėja ir žmogus suserga hipotiroze. Kai skydliaukės veikla padidėjusi ir ji gamina per daug hormonų, išsivysto hipertirozė.

„Kai skydliaukė padidėjusi, joje yra susiformavusių nedidelių mazgų, bet jos hormoninė pusiausvyra normali, pacientas paprastai nejaučia jokių ligos simptomų, – tvirtina gydytoja endokrinologė dr. Lina Barsienė. – Varginantys ligos požymiai atsiranda sutrikus hormoninei pusiausvyrai. Kai skydliaukės veikla susilpnėja, vargina mieguistumas, apatija, nuovargis, auga svoris, sumažėja kraujospūdis, lūžinėja plaukai, sausėja nagai, oda, kietėja viduriai, atsiranda šalčio baimė, apima depresija, nieko nesinori daryti. Kai skydliaukė suaktyvėja, simptomai visiškai priešingi: greitėja žmogaus organizmo medžiagų apykaita, krinta svoris, padidėja kraujospūdis, daužosi širdis, didėja prakaitavimas, jautrumas, nervingumas, atsiranda šilumos netoleravimas, išoriškai matoma padidėjusi struma (gūžys).“

Skydliaukės funkcijos sutrikimai paveikia visus organus. Dažniausiai pakinta širdies ritmas, sutrinka baltymų ir angliavandenių apykaita, nervų sistema, moterims sutrinka mėnesinių ciklas. Jei hipotirozė negydoma, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, rizika susirgti širdies ligomis. Dėl mieguistumo dieną žmonės tampa nedarbingi. Negydoma hipertirozė yra dažna širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumo priežastis.

Gali išsivystyti vėžys

„Skydliaukės ligų diagnostika nėra labai sudėtinga, – aiškina gydytoja endokrinologė dr. L. Barsienė. – Atliekami hormoniniai tyrimai, ultragarsinis skydliaukės tyrimas, įvertinama skydliaukės struktūra, mazginiai pakitimai, esant reikalui sprendžiama dėl aspiracinės biopsijos ar radiologinių tyrimų tikslingumo. Skydliaukės ligomis dažniau serga moterys. Tiriant ultragarsu, pakitimai skydliaukėje nustatomi kas antrai trečiai moteriai, ypač vyresnio amžiaus. Dažnai jie nežymūs.“

Nustačius mazginius darinius skydliaukėje, privaloma juos nuolat sekti ir periodiškai atlikti tyrimus. Jei mazgai nepiktybiniai, nekelia problemų, nesmaugia, netrukdo gyventi ir tai nėra vėžys, operuoti nereikia. Bet jei tyrimai rodo, kad mazgas yra vėžinis, jį būtina kuo greičiau pašalinti.

Dauguma skydliaukės ligų yra lėtinės. Jomis sergantys žmonės turi būti prižiūrimi gydytojų endokrinologų.

„Paprastieji skydliaukės mazgai stebimi, gali būti gydomi skydliaukės hormonais. Jei pacientui sutrikusi skydliaukės veikla ir trūksta hormonų, skiriama pakaitinė hormonų terapija. Jei skydliaukės funkcija padidėjusi, skiriami skydliaukės hormonų gamybą mažinantys vaistai“, – sako gydytoja dr. L. Barsienė.

Kai kada dėl skydliaukės sutrikimų per vėlai kreipiamasi į medikus ir išsivysto skydliaukės vėžys. Pastaraisiais metais daugėja susirgimų skydliaukės ligomis, tarp jų – ir onkologinėmis.
Vengti streso

Struma išsivysto dėl įvairių priežasčių. Skydliaukės patologijos atsiradimui įtakos turi genetiniai veiksniai, jodo kiekis gyvenamojoje aplinkoje, pergyventi stresai, įvairios virusinės infekcijos, aplinkos užterštumas, neracionali mityba, jonizuojančioji spinduliuotė.

Viena iš minėtų priežasčių – jodo trūkumas. Į regioną, kuriame trūksta jodo, įeina visa Europa. Baltijos jūroje jodo koncentracija yra labai nedidelė.

„Lietuva yra nedidelio jodo deficito regionas, – teigia Kauno klinikų gydytoja endokrinologė dr. L. Barsienė. – Jodo profilaktika labai svarbi visą žmogaus gyvenimą, bet ypač vaikystėje ir paauglystėje. Jei nuo vaikystės gausime pakankamai jodo, tikimybė susirgti skydliaukės ligomis bus mažesnė. Todėl reikia naudoti joduotą druską, mityba turi būti visavertė, rekomenduotina daugiau valgyti jūros kopūstų, jūros gėrybių. Ar vartoti jodo papildus, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų tartis su specialistais, nes jodas dvejopai veikia skydliaukę. Kai skydliaukės veikla suaktyvėjusi, jodo preparatų vartoti nereikia. Labai atsargiai reikėtų elgtis su jodo preparatais sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis.“

Normali jodo dozė organizmui, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, yra nuo 150 iki 250–300 mikrogramų per dieną. Per didelis jodo kiekis gali išprovokuoti skydliaukės sutrikimus.

Pastaruoju metu daug skydliaukės susirgimų nustatoma Rytų Europoje. Po Černobylio atominės elektrinės sprogimo buvo prognozuojama, kad praėjus 15–20 metų padaugės skydliaukės ligomis sergančių žmonių.