„Mano liga – didžiulio streso pasekmė“, – įsitikinusi Pranciška. Būdama dar visai nedidelė, dešimties metų mergaičiukė ji patyrė stiprų nervinį šoką, kuris sukėlė psoriazę.
Susirgo po šoko
Tą lemtingą vasarą Pranciškai ganant kaimo galvijus atsitiko nelaimė – jos akyse nudvėsė kaimynų karvė. Mergaitė porą valandų be perstojo verkė. Po to įvykio jai netrukus atsirado vadinamųjų pleiskanų ant alkūnių, kelių, galvos. Mama Prancišką nuvedė pas felčerę, kuri iš karto nusiuntė į Kėdainius pas odos gydytoją.
„Kaip šiandien prisimenu odos gydytojo Kriščiūno žodžius: „Vaikeli, vaikeli, tai liga visam gyvenimui“, – pasakoja P. Abromavičiūtė.
Psoriazė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri sukelia nemaloniai atrodančius pleiskanojančius kūno (dažniausiai alkūnių, kelio, veido, apatinės nugaros dalies, delnų ir padų), galvos plaukuotosios dalies odos ir nagų pažeidimus.
Smarkiai pažengusi psoriazė gali pažeisti ir sąnarius – jie ištinsta, deformuojasi. Ligonį vargina skausmai, darosi sunku judėti, niežti pažeistą odą. Psoriazei progresuojant, žmogus gali tapti neįgalus. Ši liga nepagydoma, galima tik prislopinti jos požymius.
Nelengva buvo gydytis Pranciškai. Mergaitei tekdavo eiti 4 kilometrus pėsčiomis, kad suleistų vaistų. O ir pačių vaistų tekdavo ieškoti Vilniuje. Pažeistą odą tepdavo specialiais tepalais, bet liga nesitraukė. Užaugusi Pranciška pradėjo domėtis liaudies medicina.
„Nuvažiavau į Skirsnemunę pas garsųjį žolininką J. Gadliauską, kuris man davė iš įvairių vaistažolių pagamintų geriamų vaistų. Tuomet supratau, kad gydytis galima nebūtinai tik tepamais preparatais“, – tvirtina P. Abromavičiūtė.
Gydosi žolėmis
Labiausiai Pranciškai padėdavo šiltas Kaukazo klimatas. Kai tik turėdavo galimybę, ten ji praleisdavo savo atostogas: pirkdavo turistinius kelialapius ir eidavo į pėsčiųjų žygius po Kaukazo kalnus.
„Būdavo baisiai išbertos rankos, kojos, nugara, galva, o per dvidešimt dienų Kaukaze psoriazės požymiai visai išnykdavo be jokių vaistų, – prisimena Pranciška. – Klimato pasikeitimas, grynas šiltas oras, gražūs vaizdai, teigiamos emocijos – visa tai padėdavo pasiekti ligos remisiją.“
Visuomenė apie psoriazę dar ir dabar per mažai žino, o anksčiau informacijos labai trūkdavo. P. Abromavičiūtė stengėsi apie savo ligą sužinoti kuo daugiau: eidavo į iš Rusijos atvažiavusių lektorių kursus, skaitė įvairią medicininę literatūrą, domėjosi liaudiškais receptais. 1980-aisiais nuvažiavusi į Lenkiją ten leidžiamuose žurnaluose „Uroda“ rado išsamių straipsnių apie šią ligą, jos keliamas psichologines problemas.
„Daug ką išbandžiau ir radau savo metodą – jau daug metų gydausi tik žolėmis, – tvirtina Pranciška. – Svarbiausia dirbti su savimi ir rezultatas bus geras, bet per skubėjimą, neva laiko neturėjimą, dažnas tingi skirti daugiau laiko savo ligai ir gydosi tik vaistais, nes taip paprasčiau. Bet jie taip gerai neveikia.“
Pranciška turi daug knygų apie vaistinguosius augalus, žoles, pati jas jau daug metų renka, džiovina ir jomis iki šiol gydosi. Ilgą laiką psoriazė buvo atsitraukusi, bėrimai beveik pranyko, tačiau po 1991 m. sausio 13-osios įvykių liga vėl paūmėjo.
„Tuomet niekas negelbėjo: buvo išbertas visas kūnas. Sveikata pagerėjo tik po metų – vėl žolės padėjo, – prisimena Pranciška. – Dabar jau du dešimtmečius nebuvo ryškių bėrimų. Nesakau, kad esu visai sveika: mes, sergantys psoriaze, niekada negalime išsigydyti iki paskutinio spuogelio. Jų kažkiek visada buvo ir bus, tačiau liga suvaldyta.“
Suderintas maistas, pasak Pranciškos, taip pat yra didelis vaistas. Ji negeria pieno, bet valgo iš pažįstamų kaime pirktą naminį sviestą ir grietinę. Aliejų naudoja tik alyvuogių. Neperka ir metus sandėliuose pragulėjusių daržovių – valgo tik šviežio derliaus. Turi savo sodą ir užsiaugina visko, ko reikia. Sriubas dažniausiai verda iš daržovių, mėsos beveik atsisakė – tik porą kartų per mėnesį valgo riebios jautienos. Retkarčiais pasigamina žuvies.
Amžina partnerystė
Su liga susigyvenusi ne tik pati Pranciška, bet ir jos artimieji, draugai, bendradarbiai.
„Nekildavo jokių problemų, – teigia P. Abromavičiūtė. – Jaunystėje ir į šokius eidavau, tik, žinoma, apsivilkdavau drabužius ilgesnėmis rankovėmis – nereikia specialiai demonstruoti pleiskanojančios odos. Trisdešimt metų dirbu paštininke. Dėl savo ligos nepatyriau nei bendradarbių, nei žmonių, kuriems nešioju spaudą, kokio nors neigiamo požiūrio. Tiesa, augau ir brendau kitokiais laikais. Dabar jaunam žmogui ir vienas spuogas atrodo kaip tikra tragedija, galinti būti net ir mirties priežastimi.“
Pranciška pataria niekada nesakyti, jog su psoriaze kovoji: „Kova – tai puolimas be perstojo, aš einu su savo liga retkarčiais už parankės, retkarčiais už rankų susikibusi, o dažniausiai greta. Reikia ieškoti, kas tau labiausiai tinka, atsirinkti, kokios priemonės geriausiai gydo.
Ir eiti greta su liga. Abi su ja žiūrime viena į kitą: kuri kurią apgausime. Aš žiūriu, kad ji eitų į šoną, manęs neužvaldytų, o psoriazė žiūri, kada aš pradėsiu žiopsoti, atsipalaiduosiu, tada ji mane ir puola. Turime žinoti, kad partnerystė su psoriaze – visam gyvenimui.“
Gali būti paveldima
Susirgus psoriaze paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis, oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda, o pakasius lieka raudonos dėmės.
Psoriaze serga apie 4 proc. pasaulio gyventojų, Lietuvoje – apie 3 proc. Sunkias komplikacijas sukeliančios ligos požymiai kiekvienam skirtingi: vieniems pleiskanoja kūno oda, kitiems pažeidžiama ir galvos plaukuotoji dalis, net nagai. Yra tokių psoriazės formų, kai ligą apmalšinti pasiseka tik trumpam.
Iš visų sergančiųjų psoriaze apie 10 proc. ligonių išsivysto psoriazinis artritas: ištinsta ir skauda rankų bei kojų pirštų sąnarius. Dažniausiai psoriazę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis.
Psoriazė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. Tikslios psoriazės priežastys nėra žinomos. Manoma, jog ji susijusi su žmogaus imuninės sistemos atskirų ląstelių (T limfocitų) sąveika su tam tikrais aplinkos veiksniais žmonėms, kurie genetiškai turi polinkį sirgti šia liga. Normaliai T limfocitai, cirkuliuojantys kraujyje, keliauja į pažeistas kūno vietas ir kovoja su bakterijomis bei virusais, o sergant psoriaze šios ląstelės atakuoja paties žmogaus odos ląsteles.
Slepia savo ligą
Sergantieji psoriaze dažnai vengia būti viešumoje. Neigiamai veikia ir klaidingas aplinkinių manymas, kad ši liga užkrečiama ar atsiranda dėl prastos asmens higienos. Psoriaze neužsikrėsi ligonį palietęs, apkabinęs ar pasisveikinęs su juo.
Nemažai žmonių slepia savo ligą, nes patyrė diskriminuojantį požiūrį dėl išorinio odos vaizdo. Jie užsidaro savyje, ne vienam prireikia psichologo pagalbos. Būtina šviesti visuomenę, kad išsisklaidytų neteisingas supratimas apie psoriazę.
Nors psoriazė nepagydoma, bet, padedant medikams, išmokus gyventi su šia liga, jos požymiai sėkmingai valdomi. Jų gali nebūti keletą mėnesių, net metus. Kaip dažnai liga pasikartos, numatyti neįmanoma. Sergant psoriaze labai svarbu kasdien tinkamai prižiūrėti odą, stiprinti apsauginę jos funkciją. Vaistus gali paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į bėrimų pobūdį ir odos tipą. Kai kuriais atvejais taikomas gydymas ultravioletiniais spinduliais.
Ligos profilaktikai svarbu vengti alkoholio, rūkymo, emocinės įtampos, odos perdžiūvimo. Negalima trinti ir kasyti odos, nes tai skatina naujų bėrimų atsiradimą. Sergančiųjų psoriaze kasdienė kūno odos priežiūra yra specifinė, reikalauja tam tikrų preparatų.
Liaudiškos priemonės
Laurų lapų nuoviras. 20 g sausų laurų lapų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant silpnos ugnies, nukoškite. Nuovirą gerkite savaitę tris kartus per dieną.
Organizmą valanti arbata. Į 0,75 l vandens įdėkite 7 džiovintas slyvas, 1 obuolio žievę, 2 šaukštus sėmenų. Užvirkite ir palikite uždengtą 20 min., kad pritrauktų. Tada nukoškite, pasaldinkite medumi. Gerkite po stiklinę rytais.
Organizmą valantis kiaulpienių užpilas. Iš kiaulpienių lapų ir šaknų išspauskite šaukštą sulčių, supilkite jas į stiklinę vandens. Įdėkite po šaukštelį medaus ir citrinų sulčių. Geriausia gerti iškrovos dieną.
Česnakų antpilas. Susmulkinkite 2–3 česnakų galvutes su lukštais, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 1 val. nusistovėti. Šį antpilą naudokite kompresams.
Gydomasis medaus tepalas. Sumaišykite šaukštelį medaus, kiaušinio baltymą, 2 šaukštelius vaikiško kremo, 10 šaukštelių solidolo. Tepkite psoriazės pažeistą odą.
