Alergija – šių laikų moderniosios civilizacijos rykštė, plintanti kaip epidemija. Daugelis yra susidūrę su viena ar kita šios ligos forma, kurią išprovokavo mūsų gyvenamojoje aplinkoje, kosmetikoje, medikamentuose ar maiste esantys alergenai bei stresas ir susilpnėjęs imunitetas. Siekiant atkreipti aplinkinių dėmesį į šią ligą ir jos paplitimo mastą, kasmet visame pasaulyje liepos 8 d. minima Tarptautinė alergijos diena.

Kur slypi pavojus?

Alergija – tai neįprasta organizmo reakcija į mums įprastas medžiagas. Dažniausiai alergiją sukelia šie alergenai: žiedadulkės, patalynėje esančios dulkių erkutės, vabzdžių įkandimai, alergizuoti linkę maisto produktai ar netgi šaltis, saulė ir šviesa.

Didmiesčių gyventojams apsisaugoti nuo alergijos yra pakankamai sudėtinga – įvairias šio sveikatos sutrikimo formas išprovokuoja ore ir mus supančioje aplinkoje esantys teršalai, cheminės medžiagos. Alergija gali būti slopinama įvairiais vaistais, tačiau vienintelis efektyvus jos gydymo būdas – visiškas alergeno pašalinimas ir vengimas.

Siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti alergijos riziką, rekomenduojama dažniau vėdinti patalpas (tuo atveju, jeigu žmogus nėra alergiškas žiedadulkėms), naudoti augaliniu pagrindu sukurtas buitinės chemijos ir kosmetikos priemones. Tai pat patartina nevalgyti greito maisto, pusfabrikačių, kuriuose gausu konservantų ir maistinių dažų, bei dažniau maistą gaminti namie, nes tokiu būdu galima kontroliuoti visus patiekaluose naudojamus ingridientus.

Alergija maisto produktams

Vaikas
Alergija maistui – bene dažniausiai pasitaikanti šio ligos forma. Ją gali iššaukti bet kuris maisto produktas, tačiau nuo vienų alergija pasireiškia daug dažniau. Pirmuosius alergijos simptomus dažniausiai išduoda bėrimai ant odos ar pažeisti virškinimo bei kvėpavimo organai, rečiau –patinęs liežuvis, lūpos, niežtinčios, ašarojančios akys.

Nustatyta, jog šiek tiek dažniau nei suaugusieji įvairiems maisto produktams yra alergiški vaikai, kurių daugumai alergija pasireiškia bent 1-2 maisto produktams. Labiau linkę į alergiją būna neišnešioti kūdikiai, neracionaliai, nesveikai besimaitinantys asmenys ir tie, kurie paveldi jautrumą iš tėvų. Daugeliu atvejų vaikams augant jautrumas kai kuriems alergenams susilpnėja ar net visai pranyksta.

Alergiški galime būti bet kam

Alergija maisto produktams – labai individuali, tad sunku prognozuoti kuriam maisto produktui būsite jautresni. Labiau linkę alergizuoti yra citrusiniai vaisiai, žuvis, kava, šokoladas, įvairių rūšių riešutai ir alkoholis. Tačiau galima pasiguosti tuo, jog net ir jeigu labai mėgstate vieną ar kitą maisto produktą – bet kuriam iš jų galima surasti mažiau alergizuojantį pakaitalą.

Žmonėms, kurie alergiški citrusiniams ir kitiems importiniams vaisiams, derėtų rinktis lietuviškus obuolius, kriaušes, slyvas ar bananus. Bananai vieninteliai iš atvežtinių vaisių pasižymi itin mažu alergenų kiekiu. Jeigu esate alergiški taip mėgstamai įprastai kavai – išbandykite cikorijų ar gilių kavos gėrimą, o šokoladinius saldumynus pabandykite pakeisti medumi.

„Bet kuris maisto produktas gali būti alergenu. Alerginė reakcija į jį yra konkretaus individo organizmo savybė - reaguoti į jį arba ne. Vaikystėje dažniausiai tampama jautresniais pienui, kiaušiniams, kviečiams, sojai, žuviai. Suaugusieji dažniausiai linkę būti alergiški riešutams: lazdyno, graikiniams, žemės. Remiantis statistika, lietuviai - tikri europiečiai. Pagal maisto alergijos struktūrą visiškai nesiskiriame nuo kitų Europos šalių“, - pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, VU profesorė Rūta Dubakienė.

Renkantis mėsą taipogi svarbu žinoti, jog kai kurios mėsos rūšys savo sudėtyje turi daugiau alergenų ir yra labiau linkusios alergizuoti.

„Alergijos beveik nesukelia triušiena, kalakutiena, antiena ir nutrijų mėsa. Šie produktai rekomenduojami sergantiesiems maisto alergija. Ypač vertinga ir sveika yra kalakutiena, kurioje gausu augančiam organizmui vertingų baltymų ir mikroelementų“, - sako Rūta Dubakienė, Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė.

Renkantis produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį į gaminių galiojimo laiką, nes kuo daugiau konservantų naudojama, tuo produktas ilgiau galioja. Taip pat derėtų pasidomėti, kokiais pašarais šeriami gyvūnai, ar juose nėra hormonų ar kitų medžiagų, skatinančių greitesnį jų augimą. Tai svarbu vaikams, nes alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių pašaruose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją