Jų teigimu, šlapimo gėrimu įvairiausias ligas varydavo jau senų senovėje. Pasidarė smalsu, gal toks metodas iš tikro veiksmingas ir aš be reikalo ginčijuosi su mama?
Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, Kauno klinikos, Urologijos klinikos vadovas med. dr. Mindaugas Jievaltas.
- Visais laikas žmonės vis susigalvoja pačių keisčiausių gydymosi metodų. Tačiau atsižvelgiant į taip kaip vystosi šiuolaikinė medicina, žavėtis šlapimo gėrimu manau nevertėtų.
Žvelgiant į istoriją, urinoterapija kažkada buvo pritaikoma vieno ar kito negalavimo atveju liaudies medicinoje. Praktinė, modernioji medicina jokia moksline literatūra negali pagrįsti tokio gydymo metodo. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pacientai bandė savarankiškai gydytis šlapimu, tačiau vėliau vis tiek neišsivertė be medikų pagalbos.
Fiziologiniu požiūriu šlapimas yra ne kas kita, kaip tik nebereikalingų organizmui medžiagų produktas arba paprasčiau tirpalas, kurį reikia pašalinti.
Žmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių žalingus medžiagų apykaitos produktus - pro kepenis su tulžimi į žarnyną, dalis vandens, druskų, šlapalo yra pašalinama su prakaitu. Tačiau įrodymų, jog gerti savo šlapimą yra sveika, nėra.
95 proc. šlapimo sudaro vanduo, o likę 5 proc. - ne kažin kokie “lobiai”. Lyg ir logiška - jei tie 5 proc. būtų naudingi, kam organizmas juos varytų lauk? Šioje šlapimo dalyje yra perteklinių elektrolitų, chlorido, natrio ir kalio. Šlapime būna ir nedideli kiekiai inkstuose susidarančių perteklinių, todėl toksiškų rūgštinių, medžiagų.
Tiesa, kad pavyktų apnuodyti organizmą, reikėtų išgerti tikrai daug. Per dideli natrio kiekiai iš ląstelių šalina vandenį - organizmui gresia dehidravimas. Per dideli kalio kiekiai gali padidinti širdies smūgio tikimybę. Be to, garbingo amžiaus žmonėms tokiais sveikatinimosi būdais tikrai nepatarčiau eksperimentuoti.
