Neprižiūrimi dantys gali sukelti širdies ligas

Siaučiantis amžinos jaunystės virusas nesusilpnėjo net ir sunkiais nepritekliaus laikais. Greičiau atvirkščiai - norėdami išlikti jauni, žmonės kruopščiau prisižiūri savo išvaizdą - odą, kūną, plaukus. Graži šypsena taip pat įvaizdžio dalis, tačiau, kaip ir ankstesniais laikais, pas dantų gydytoją einama labai nenoriai. Baimės šleifas ne vienam driekiasi dar nuo vaikystės. Ar ne todėl dažnas nepriekaištingos išvaizdos žmogus dėl nesutvarkytos burnos nedrįsta šypsotis?

Apie šiuolaikinės odontologijos galimybes, kodėl nebereikia bijoti dantų gydytojo pasakoja Vilniaus „Europos“ odontologijos klinikos gydytoja odontologė – ortopedė Lyra Žemrietienė.

Gražiai sutvarkyti dantys ne tik jaunina, bet ir pakelia žmogaus savivertę - savimi pasitikintis drąsiai kalba, šypsosi, nebijo blogo burnos kvapo, negražios dantų spalvos ar kad kas nors ims ir iškris iš burnos.

Kad ir ką bekalbėtume apie šiuolaikinę beskausmę odontologiją, žmonės gydytoją – odontologą dažniausiai prisimena tik suskaudus dančiui. Kaip manote, kodėl taip yra – dėl baimės, galimų nemalonių pojūčių ar paprasčiausio apsileidimo?

Burna labai jautri vieta. Joje - daugybė nervinių galūnėlių, todėl net ir menkiausia intervencija visuomet susijusi su tam tikra baime, savisaugos instinktu. Vieni odontologų privengia dėl iš senesnių laikų likusios baimės, kai dantų gydymas buvo nemalonus ir drastiškas. Kiti - prisiklausę būtų ir nebūtų istorijų apie neprigijusius, supūliavusius ar iškritusius dantis. Tačiau šiandien farmacija labai išvystyta, egzistuoja moderniausia chemija, sukurta aparatūra, kurios pagalba nuskausminti galima beveik šimtu procentu. Taigi, jei suaugusių baimės dažniausiai atkeliavusios iš praeities, vaikai bijo dėl neteisingo tėvelių požiūrio į dantų gydymą.

Pavyzdžiui, mama, atvedusi savimi pasitikintį, gydytojo nebijantį mažylį jį „padrąsina“ sakydama: „tu nebijok, tau visai neskaudės...“ Vaikutis po tokių mamos žodžių suklūsta, nes pajaučia užkoduotą mamytės baimę. Tokiais atvejais patarčiau tėveliams tiesiog pasakyti – na, pasižiūrėsime, kas gi čia dabar bus (dauguma vaikų nejaučia baimės, jei nebūna išgąsdinti ar nuteikti priešiškai). Nuskausminimas šiuolaikinėje odontologijoje yra vienas iš pagrindinių komponentų. Jis visur privalomas ir nemokamas. Tą šiandien pabrėžiame kiekvienam pacientui, neslėpdami, kad po procedūrų žmogus kartais gali jausti diskomfortą, šiokį tokį skausmą ar maudimą. Ypač jei tai susiję su gijimo procesais.

Ir vis dėl to, kodėl pas gydytoją – odontologą reikia apsilankyti bent kartą per metus?

Sakoma, kad profilaktika – geriausias gydytojas. Tiek širdies ir kraujagyslių, tiek odontologinių ligų. Jei šiandiena sėkmingai tvarkomės su ėduonimi, tai periodonto, ortodontinės ir įvairios genetiškai paveldimos odontologinės ligos dar kelia nemažai problemų. Norint užbėgti ligai „už akių“ būtina lankytis pas gydytoją profilaktiškai. Tik gydytojas gali laiku pastebėti ligos užuomazgą. Išgydyti dar neįsisenėjusią ligą galima žymiai greičiau, be skausmo ir mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis.

Dabar gi profilaktiškai lankosi nėščiosios ir vaikučiai prieš mokyklą. Deja, nors šie (profilaktiniai) apsilankymai nemokami, iš taip vadinamų „dispancerizuotų“ pacientų (kurie suprotezuoti dideliais protezais, turi periodonto patologiją ar susuktus implantuos) profilaktinei apžiūrai apsilanko mažiau nei dešimtadalis.

Kokios gali būti dantų nepriežiūros pasekmės?

Pačios įvairiausios. Kartais, atrodo, su dantimis neturinčios nieko bendro. Įprastinėmis sąlygomis burnoje gyvenantys mikroorganizmai (jų burnos ertmėje tokia įvairovė, kad net įsivaizduoti sunku) yra mums draugiški ir organizmui nekenkia. Tačiau nusilpus imunitetui ar apsirgus tam tikrom ligom, jie tampa mūsų priešais, galinčiais pažeisti širdį, sąnarius ar kitus vidaus organus. Lėtiniai židiniai burnoje tarsi uždelsto veikimo bomba. Jie gali sukelti sinusitus, širdies raumens uždegimus, vožtuvų pažeidimus. Tokie perspėjimai daugeliui sukelia šypseną. Tačiau labai dažnai neradusi negalavimo priežasties, pavyzdžiui, dėl blogo kraujo tyrimo, bendrosios praktikos gydytoja siunčia pacientą... pasitikrinti dantų.

Pastaruoju metu akcentuojama burnos higiena. Ką tai reiškia ir ar ji būtina, jei žmogus kruopščiai valosi dantis kiekvieną rytą ir vakarą?

Profesionali burnos higiena privaloma nepriklausomai nuo žmogaus sveikumo ir amžiaus. Net ir kruopščiausiai valant dantis po dantenom, tarpdančiuose kaupiasi apnašos. Tas apnašas gali pamatyti ir nuvalyti tik gydytojas. Bent kartą per metus atliekant profesionalią burnos higieną, nuvalius apnašas ir profilaktiškai apžiūrėjus dantis, atitolinamos sudėtingesnės ir daug brangesnės procedūros.

Ar vaikams taip pat būtina profesionali burnos higiena?

Vaikams ši procedūra atliekama tik išimtiniais atvejais. Bet vaikus taip pat reikia bent kartą per metus atvesti pas dantų gydytoją. Tokios apžiūros metu gydytojas pasižiūri ar nėra ėduonies, ar teisingas sukandimas, kaip auga, krenta pieniniai, keičiasi nuolatiniai dantukai.

Neteisūs tie tėveliai, kurie įsitikinę, jog pieninių dantukų gydyti nereikia, nes šie vis viena iškris. Nuo pieninių dantukų labai priklauso ir nuolatinių dantukų būklė, jų forma, spalva, sukandimas. Sugedę pieniniai dantukai gali pakenkti nuolatinių dantų užuomazgoms. Per anksti pašalinus pieninius dantukus (pvz. dėl uždegimo) gali atsirasti antrinės deformacijos, kai išsivysto sukandimo anomalijos, kurioms šalinti reikalingas ortodontinis gydymas.