Mokslininkai iš Monrealio (Kanada) Richardas Beliveau ir Denisas Gingras knygoje „Cooking with Foods That Fight Cancer“ išsakė nuomonę, kad 30 proc. tų mirčių yra neteisingos mitybos pasekmė.
Egzistuoja nuomonė, kad vėžys yra labai rimta liga, kurios baigtis yra mirtina. Tačiau mokslininkai pareiškė, kad tai netiesa. Šią ligą galima vertinti kaip lėtinę, nekeliančią grėsmės žmogaus gyvybei.
Gyvenimo metu neaptiktų mikroskopinių piktybinių auglių dažnai randama atliekant ne nuo vėžinių ligų mirusių pacientų skrodimus. 98 proc. atvejų šie augliai būna skydliaukėje, 40 proc. – prostatoje, 33 proc. – plaučiuose.
Kai kuriuose maisto produktuose – ropėse, pomidoruose, vynuogėse, brokoliuose ir spanguolėse yra vadinamųjų priešvėžinių molekulių, stabdančių vėžinių audinių augimą ir neleidžiančių susidaryti naujiems židiniams. Bet vertingiausias produktas šiuo atžvilgiu yra česnakas.
Atliekant eksperimentus su meduloblastomos – piktybinio smegenų auglio – ląstelėmis buvo atliktas įdomus atradimas. Paaiškėjo, kad česnako ekstraktas pasižymi stipriu citostatiniu poveikiu.
Svarbus vaidmuo česnakui tenka piktybinių virškinimo trakto naujų piktybinių darinių atsiradimo prevencijoje. Prancūzijos mokslininkų ataskaitoje pristatomi tyrimų, atliktų su Prancūzijos šiaurės rytiniuose regionuose gyvenančiomis moterimis, patvirtinantys, kad česnakų ir svogūnų vartojimas su maistu mažina sergamumą krūties vėžiu.
Prieš du tūkstančius metų prieskoniai buvo aukso vertės. Neronui įžengus į Romą, po jo kojomis buvo metamas šafranas. Indijoje buvo tikima, kad kurkuma (geltonos spalvos prieskoniniai milteliai) mažina vėžinių susirgimų tikimybę, be šio prieskonio iki šiol negalima įsivaizduoti indiškos virtuvės.
R. Beliveau ir D. Gingras norintiems apsisaugoti nuo naujų vėžinių darinių rekomenduoja po arbatinį šaukštelį kurkumos dėti į sriubas, garnyro salotas ir makaronų patiekalus. Imbiere taip pat yra didelis kiekis molekulių, mažinančių lėtinių susirgimų riziką. Tuo pačiu tikslu kaip dietinių riebalų šaltinį labai naudinga vartoti alyvų aliejų.
Senovės graikai ir romėnai kaip vaistus vartojo briuselinių kopūstų ūglius, spalvotus ir lapinius kopūstus. Šiais laikais tai pat yra žinoma, kad kasdien vartojant šias daržoves, du kartus sumažėja šlapimo pūslės, pieno liaukų vėžio ir storojo žarnyno polipų išsivystymo tikimybė. Norint sustiprinti priešvėžinį poveikį, šios daržovės turi būti lengvai paruoštos ir gerai sukramtytos – tai skatina aktyviųjų molekulių išsiskyrimą.
Priešvėžiniu poveikiu pasižymi ir žalioji arbata, nes joje yra didelis katechinų kiekis. R. Beliveau ir D. Gingras rekomenduoja vartoti šviežiai užplikytą japonišką žaliąją arbatą. Beje, jos plikymas turi trukti ne trumpiau nei 10 minučių.
Galima nudžiuginti ir šokolado mėgėjus. Tamsiajame šokolade yra 70 proc. kakavos, jis aprūpina organizmą polifenoliais, mažina onkologinių ligų išsivystymo tikimybę. Stipriu priešvėžiniu poveikiu pasižymi resveratrolis, kurio yra raudonajame vyne. Jo taip pat yra vynuogių ir spanguolių sultyse, tačiau mažiau.
Kaip galima suprasti, gamta suteikė žmogui daug naudingų, gyvenimą pagerinančių priemonių, tačiau viską reikia vertinti atsargiai, racionaliai. Išmintingas įvairių produktų vartojimas maistui yra puiki apsauga nuo vėžio.
