Vaistas nuo visų ligų
Oras mums reikalingas tam, kad gyventume, kitaip sakant, tinkamai funkcionuotų visi mūsų organai. Kvėpavimas ypač svarbus smegenų veiklai. Nors smegenys sudaro labai mažytę dalelę visos mūsų kūno masės, į jas patenka maždaug ketvirtadalis deguonies, kurio įkvepiame. Kai mums trūksta deguonies, organizme išsiskiria ir mažiau laimės hormonų endorfinų, tad jaučiamės pavargę ir mus kamuoja slogi nuotaika.
Nors daugelis manome, kad švarą mūsų organizme palaiko šalinimo sistema, būtent kvėpavimo organai atsikrato daugiau nei 50 procentų mūsų kūno teršalų. Kvėpuodami pašaliname iš savo kūno anglies dioksidą, nuodingas atliekas, toksinus, alergenus bei kai kuriuos virusus ir bakterijas.
Tinkamai kvėpuojant, geriau cirkuliuoja kraujas, todėl pagerėja ir medžiagų apykaita. Jaučiamės energingi, mums tampa lengviau susikaupti. Kvėpavimas taip pat glaudžiai susijęs su nervų sistema. Kvėpuojant tankiai ir negiliai, įaudrinami nerviniai centrai, o gilus kvėpavimas ramina.
Nemokame kvėpuoti?
Kai gimstame, taisyklingai kvėpuojame visi. Augdami keičiamės, skubame, į savo ydingą ratą mus įsuka kasdienybės rutina, susiduriame su daugybe stresinių situacijų, prarandame taisyklingą laikyseną ir pamirštame, koks mūsų organizmui svarbus oras.
Manoma, kad net 90 procentų žmonių kvėpuoja netinkamai. Kitaip tariant, labai greitai, neritmingai ir paviršutiniškai. Kai mums ima stigti deguonies, darosi sunku tinkamai funkcionuoti visam organizmui. Netinkamas kvėpavimas dažnai tampa daugelio fizinių ir psichologinių ligų priežastimi. Todėl itin svarbu mokytis taisyklingai kvėpuoti nuo pat vaikystės.
Nupūsk plunksnelę
Šiandien, kai dauguma žmonių gyvena miestuose, o vaikų žaidimus lauke pakeitė „mirkimas“ prie kompiuterio ekrano, labai svarbu skirti laiko vaiko kvėpavimo lavinimui. Juk didesnę dienos dalį mažieji praleidžia uždarose patalpose: darželiuose, mokyklose ar namuose. Jie mokosi, rašo, piešia ar žaidžia sėdėdami netaisyklingai, o tai apsunkina jų kvėpavimą.
Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi susilpnėja mažylių dėmesys, prastėja atmintis, todėl jiems tampa sunkiau mokytis. Vaikai darosi mieguisti, dažnai žiovauja. Susilpnėja jų imuninė sistema. Deguonies trūkumas – dažna ožiukų ir irzlumo priežastis.
Lavinti vaikų kvėpavimą geriausia išėjus pasivaikščioti į parką ar mišką, per rytinę mankštą ar sportuojant. Tai reikėtų daryti kasdien. Jei nepavysta treniruotis gryname ore, specialius kvėpavimo pratimus (geriausia, kad taisyklingą jų atlikimo techniką parodytų specialistas) darykite gerai išvėdintame kambaryje. Vos pradėję treniruotis nepersistenkite. Palaipsniui pratimų skaičių didinkite atsižvelgdami į vaiko sveikatos būklę, amžių ir jėgas. Prisiminkite, kad kvėpavimą būtina derinti su judesių dažniu.
Kvėpavimo lavinimas mažajam neatsibos, jei fizinius pratimus paįvairinsite linksmais žaidimais. Vienas smagiausių – plunksnelės pūtimas. Tiesiog padėkite plunksną ant delniuko ir paprašykite ją kuo toliau nupūsti. Taip darykite kelis kartus. Jei vienu kartu norite lavinti kelių vaikų kvėpavimą, padėkite ant stalo teniso kamuoliuką. Žaidimo tikslas – kuo toliau jį nuo savęs nupūsti. Kvėpavimą lavina net įvairių gyvūnų balsų mėgdžiojimas.
Mąstau, kaip kvėpuoju
Kvėpavimas mums toks natūralus, kad retas kuris sekame kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą. Nieko keisto, juk paprastai net vairuodami negalvojame apie bėgių perjungimą. Štai netradicinės medicinos specialistai sako, kad kartkartėmis verta susikaupti ir pagalvoti: kaip kvėpuoju, ką įkvepiu, kada įkvepiu ir iškvepiu. Sąmoningas kvėpavimas – viena iš meditacinių technikų, padedančių atsipalaiduoti ir nurimti po sunkios darbo dienos.
1. Patogiai atsisėskite ant grindų ar kėdės. Nesikūprinkite.
2. Pamažu pamirškite visus dienos įvykius, planus ir darbus. Sutelkite savo dėmesį į kvėpavimą. Nekeiskite savo natūralaus kvėpavimo ritmo. Tiesiog stebėkite, kaip įkvepiate ir iškvepiate.
3. Pajuskite, kaip į jūsų kvėpavimą reaguoja kitos jūsų kūno dalys. Ką jaučiate?
4. Taip pamedituokite bent dvi minutes ir grįžkite į kasdienybę.
Išpūskime pilvus
Mes galime kvėpuoti trimis būdais:
• Raktikauliu. Įkvepiant mūsų raktikaulis ir pečiai pakelti, o pilvas įtrauktas. Taip kvėpuoti sunku, o oro įkvepiama mažai.
• Krūtinės ląsta. Kvėpuojant krūtinę išplečia tarpšonkauliniai raumenys. Toks kvėpavimas taip pat nėra taisyklingas.
• Pilvu. Įkvepinat oro prisipildo visi plaučiai. Pilvu kvėpuojama lėtai ir giliai, todėl tai geriausias kvėpavimo būdas. Norėdami išmokti pilvinio kvėpavimo, apsivilkite laisvais drabužiais, atsigulkite ant nugaros, uždėkite rankas ant viršutinės pilvo dalies, ties kuria ir yra diafragma. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Įkvėpiant pilvas turi išsipūsti, o iškvėpiant įsitraukti.
Jogų paslaptis
Jogų manymu, taisyklingas kvėpavimas svarbus tuo, kad aprūpina kraują, kartu ir smegenis, didesniu deguonies kiekiu ir kontroliuoja praną – gyvybinę energiją. Taisyklingą kvėpavimo techniką jie vadina pranayama. Anot jogų, įvaldžius šią kvėpavimo techniką, pagerėja organų būklė, atpalaiduojama nervų sistema, emocijos įgauna pusiausvyrą, išgydoma depresija.
Norėdami išmokti jogų kvėpavimo, atsisėskite, ištieskite nugarą ir uždėkite vieną ranką delnu ant pilvo, o kitą ant krūtinės. Lėtai įkvėpkite: iš pradžių išsipūs pilvas, po to išsiplės ir į viršų pakils krūtinės ląsta. Iškvėpkite ta pačia tvarka: leiskite į vidų įkristi pilvui, po to nusileisti ir susiaurėti krūtinės ląstai.
Gegužės mėnesio žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Interviu su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite
Pokyčių metas
Kada prasideda tėvystė?
Mamos ir dukros
Testas: kas jums yra mama?
Interviu su aktorėmis Danute Dirginčiūte ir Aurelija Tamulyte
Ką slepia ankstyvieji prisiminimai?
Mano didelės storos lietuviškos vestuvės
Nerimo gniutulai
Turtuolis ir vargšas
Ar galite padėti mesti rūkyti?
Atsikvėpkime ir... įkvėpkime
Kelionės po Indiją epizodai
Sausų pusryčių pergalės istorija
