Šis sutrikimas, kurio kol kas neišvengė dar nė vienas žmogus, gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir bet kokia regėjimo nusilpimo forma – kartais tai nulemia net ir žmogaus aklumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors astenopija ir yra natūralus reiškinys, tačiau nereikėtų dėl visų regėjimo problemų kaltinti tik amžiaus. Vaikams astenopija būna spartesnė, vėliau nustoja ir regėjimo stiprumas maždaug nusistovi vietoje. Tačiau visada būkite budrūs, stebėkite save. Jei juntate, kad akis skauda, kad jos greitai pavargsta ar labai jautriai reaguoja į šviesą – gydytojo įsikišimas būtinas.
Kartais gali pradėti vystytis ir kiti akių sutrikimai, pavyzdžiui, neteisinga akies vizualizacija, kada akys pradeda per daug suktis į išorę ar į vidų. Jūs patys to galite ir nepastebėti, todėl tik pajutus kažkokius naujus nemalonius pojūčius akyse reikėtų sunerimti.
Ar Jūsų regėjimas kinta veikiamas astenopijos ar kitokie vizualizacijos sutrikimai Jums nustatys gydytojas oftalmologas. Jis įvertins Jūsų akių būklę ir nustatys, kokia pagalba Jums yra reikalinga: ar regėjimą koreguojantys akiniai su prizmėmis, ar raumenys tvirtinantys ir vizualizaciją atstatantys akių pratimai, ar net pervizualizuojanti akies raumens operacija.
Akiniai – nevenkite jų
Dauguma žmonių be reikalo turi susiformavę priešišką nuomonę apie akinius. Vieni jų vengia įsitikinę, jog atrodo neestetiškai, kiti dėl sumažėjančio komforto – „suvaržyto žvilgsnio“. Tačiau kad ir kaip nesinorėtų jų nešioti, akiniai yra labai svarbi akių koregavimo priemonė. Jei akys yra silpnos, nenešiojant jų šios vargsta ir silpnėja dar labiau. Jeigu abiem akim gerai matote toliau esančius daiktus, o sunku įžiūrėti arti – įsigykite skaitymui skirtus akinius. Juos jums išsirinkti ir tinkamą jų nustatyti tinkamą stiprumą padės bet kuris akių daktaras.
Sportas stiprina akis
Astenopija yra laipsniškas, dažniausiai su amžiumi pasireiškiantis akies raumens nusilpimas. Nors jis ir nėra pašalinamas, tačiau jį galima ne tik pristabdyti, bet ir sustabdyti. Anot medikų, padės sportas. Tiek bendrasis kūno (ypač joga), tiek „akių sportas“, kada atliekami tiesioginiai akies raumens stiprinimo pratimai.
Šie pratimai veiksmingiausi yra vaikams ir paaugliams dar iki šešiolikos metų, kada raumuo nėra visiškai susiformavęs.
Padėkite savo akims
Būdų yra daugybė. Pavyzdžiui, tarp darbų daromos trumpos, bent penkių minučių pertraukėlės. Užsimerkite, pamasažuokite savo akis sukamaisiais švelniais judesiais – taip padėsite atsipalaiduoti akies raumeniui.
Užsimerkite ne tik tada, kai jas masažuojate, užsimerkite, kada tik galite: kai nieko nerašote, neskaitote, kai neatliekate nieko svarbaus. Užsimerkus akys pailsi labiausiai, nes jų nedirgina šviesa.
Per poilsio pertraukėles, gerdami arbatą galite ne tik užsimerkti, bet ir pačia arbata suvilgyti savo akis. Tobula, jei arbata yra raminamojo pobūdžio. Tik būkite atsargūs, arbata negali būti per karšta ar patekti į pačias akis – žolelės taip pat gali pakenkti.
Dar vienas puikus būdas, kuris gali padėti jūsų akims – jų pridengimas delnais. Sušildykite savo delnus trindami juos vienas į kitą ir, tarsi neliesdami akių, uždenkite jas. Taip sutrukdysite vis tiek pro vokus bandančią „įsisprausti“ šviesą ir Jūsų akys visiškai atsipalaiduos.
Jeigu prie kompiuterio praleidžiate labai daug laiko ar darbas prie jo yra nuolatinis – būtinai kas dvi tris valandas darykite pertraukas. Pasistenkite, kad šios pertraukos nebūtų trumpesnės nei dešimties ar penkiolikos minučių.
Svarbu ne tik tai, kiek laiko dirbate, bet svarbu ir tai, kaip dirbate: įsitikinkite, jog dirbate būdami ne per arti kompiuterio ekrano – atstumas neturėtų būti mažesnis nei 50 cm, kokiu atstumu skaitote knygas, žiūrite televizorių. Labai svarbu ir tai, jog tiek televizoriaus, tiek kompiuterio monitorius nebūtų per daug apšviestas ir per daug aktyviai nešviestų jums į akis, nes tai jas labai vargina.
Sumažinkite apšvietimą, sureguliuokite kontrastingumą taip, jog žiūrint jaustumėte kiek galima mažesnį akių įtemptumą.
Sumažinti akių nuovargį padeda ir darbas šešėlyje. Nedirbkite ryškioje šviesoje. Sureguliuokite kambario apšvietimą: jei labai šviesi diena ir pro langą ryškiai šviečia saulė – pridenkite langus užuolaidomis, galite ir patį ekraną uždengti tamsia medžiaga ar net popieriumi – juk šviesa labiausiai vargina akis, o kai ji sklinda ir iš ekrano, ir iš aplinkos, akys labai įtemptai stengiasi raguotį į visus dirgiklius ir greitai pavargsta.
Dar vienas akis atpalaiduojantis dalykas – mirksėjimas. Kai mes mirksime vokai ne tik sudrėkina, bet ir masažuoja išorinę akių dalį, todėl akys labiau atsipalaiduoja. Per dieną reikėtų mirksėti ne mažiau nei 300 kartų. Žinoma, nesuskaičiuosime mes to tiksliai, tačiau kai tik prisiminsite – mirksėkite. Pasistenkite tai daryti kuo dažniau!