Sergate 4 kartus per metus? Susirūpinkite
„Ne kartą teko girdėti kalbant apie dažnai sergančius žmones, kad jų imunitetas – silpnas. Iš dalies tai yra tiesa. Žmogus, kurio organizmo apsauginė funkcija neveikia visu pajėgumu, dažnai serga, lengvai užsikrečia virusiniu ar bakteriniu būdu plintančiomis ligomis, o sveiksta ilgiau“, – sako „Šeimos vaistinės“ vaistininkė Danutė Bubnienė.
Kai kurioms ligoms būdingas sezoniškumas, ne išimtis ir peršalimo sukeltos ligos – ausų, nosies, gerklės ir kvėpavimo takų infekcijos, kuriomis sergama gana dažnai. Be to, visada išlieka rizika, kad šios ligos bet kada gali atsinaujinti ar komplikuotis sunkiomis, lėtinėmis, ilgo ir brangaus gydymo reikalaujančiomis ligomis – sinusitu, otitu, laringitu, bronchitu. Tokia rizika ypač padidėja vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imunitetas yra nelabai stiprus ligą sukeliančioms bakterijoms ir virusams įveikti.
Jei žmogus serga 4 ir daugiau kartų per metus, derėtų rimtai susirūpinti imuninės sistemos pajėgumu, nes natūraliai, kada organizmo apsauginė funkcija veikia nepriekaištingai, žmogus visiškai neturėtų sirgti, o retais atvejais susirgęs – pasveikti greitai ir lengvai.
Atsispindi ir veidrodyje
Nors nuovargis, nerimas ar depresija vis dažniau įvardijami kaip neatsiejami greitesnio gyvenimo ritmo palydovai, vis dėlto nuolat jaučiamas miego trūkumas, bendras organizmo silpnumas ir energijos stoka gali būti organizmo pagalbos šauksmas dėl susilpnėjusio imuniteto.
„Tokiais atvejais nuovargio nereikėtų ignoruoti. Negerai miego trūkumą bandyti kompensuoti kava arba kitais stimuliuojančiais gėrimais ar preparatais, nes taip tik blokuojami organizmo signalai, o laikinai jaučiamas energijos padidėjimas, nuotaikos pagerėjimas dažnai tėra tik organizmo resursų eikvojimas avansu. Ir, deja, su nemažomis palūkanomis“, – perspėja vaistininkė.
Nusilpus imunitetui žmogaus paakiai dažnai patamsėja, akys įdumba, veido oda atrodo išblyškusi. Tai, kad organizmas nesusidoroja su kasdienėmis, nesudėtingomis užduotimis, rodo ir lūžinėjantys nagai – jie ima sluoksniuotis, paviršius tampa nelygus, kartais ant nagų paviršiaus atsiranda baltų dėmelių. Plaukai taip pat ima signalizuoti apie susilpnėjusį imunitetą – jie praranda sveiką žvilgesį ir atrodo nušiurę, tampa sunkiau šukuojami. Be to, pastebimai lėčiau auga plaukai ir nagai.
Maisto papildai – tik priedas
„Kai kalbame apie imuniteto stiprinimą, labai svarbu suvokti, kad organizmo apsauga reikia susirūpinti ne tada, kai jau susiduriame su sveikatos problemomis. Juk stiprinti organizmą, kai imuninė sistema jau nustekenta, yra nepalyginamai sunkiau nei užsiimti kryptinga ir sąmoninga prevencija“, – sako D.Bubnienė.
Anot jos, norėdami išvengti dažnų susirgimų, išlikti darbingi ar paprasčiausiai nepatirti neplanuotų išlaidų vaistams, o susirgus – greičiau pasveikti, žmonės renkasi vartoti daugiau maisto papildų, mineralų, specialių imunitetui stiprinti skirtų preparatų. Tačiau, atėjus į vaistinę, vertėtų pasitarti su vaistininku, kuris iš preparatų būtų tinkamiausias. Jų parinkimas dažnai priklauso nuo paciento savijautos, sveikatos istorijos. Taip pat svarbu pasirinkti ir reikalingą vitaminų kiekį, kad būtų pasiektas norimas tikslas.
Peršalimo ligų sezono metu medikai paprastai pataria vartoti ir organizmo imuninę sistemą stiprinančio bičių pikio, žiedadulkių. Naudinga valgyti daugiau citrinų, spanguolių, obuolių, turinčių daug vitamino C. Taip pat galima gerti vitamino C tabletes.
Česnakas ir svogūnas atstoja antibiotikus
Lengviausia ir sveikiausia imunitetą stiprinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Natūralūs imuniteto stimuliatoriai veikia švelniau, beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio.
Imuninę sistemą stimuliuoja daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje: arnika, tuja, alavijas, česnakas, svogūnas, mėta, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė ir daugelis kitų. Gamtinės antimikrobinės česnako ir svogūno savybės yra analogiškos antibiotikų veikimui.
Pastebėta, kad augalai, kuriuose yra silicio junginių, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms. Mitybos specialistų nuomone, tinkamai maitinantis, gaunama pakankamai silicio. Daugiausia šio elemento į organizmą patenka su augaliniais maisto produktais – grūdais (ypač daug silicio yra sorose ir avižose), bulvėmis, burokėliais ir kitais šakniavaisiais.
Vis dėlto piktnaudžiauti negalima net ir natūraliais imuniteto stimuliatoriais – augalinėje žaliavoje, be pagrindinės veikliosios medžiagos, gausu ir kitų, dažnai mažai ištirtų junginių. Pavyzdžiui, purpurinė ežiuolė gali sukelti stiprią odos alergiją. Taigi vartojant bet kuriuos augalinius preparatus, vaistažoles reikia stebėti savo organizmo reakciją, nes kiekvieno žmogaus organizmas į tą pačią medžiagą reaguoja skirtingai.
Pagrindinės taisyklės gerai imuninės sistemos būklei palaikyti:
• Sveikiau maitinkitės. Pagalvokite apie turtingesnę, sveikesnę mitybą. Svarbu, kad jūsų kasdieniame racione būtų šviežių žalumynų, riebiųjų žuvų (turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių). Pasidomėkite imunitetą stiprinančiais produktais ar vaistažolėmis bei rekomenduojamais jų kiekiais. Nusilpus imunitetui reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo ar nevisaverčio greitojo maisto. Medus, miško uogos – mūsų senolių maistas ir vaistas. Manoma, kad medus stiprina imunitetą, tinka tiek profilaktikai, tiek peršalus. Tą patį galima pasakyti ir apie miško uogas.
• Venkite įtampos. O jei ją neišvengiamai patiriate, reguliariai atlikite atsipalaidavimo pratimus. Gilus kvėpavimas, trumpas kaklo masažas ar galvos sukimas į šalis gali padėti bent trumpam atsipalaiduoti. Taupydami savo laiką pasukinėkite galvą, pečius, kol laukiate užverdant arbatinio, atlikite keletą gilių įkvėpimų prieš įeinant į namus vakare ar prieš peržengiant biuro duris ryte. Pasistenkite apsiginti nuo streso pabėgdami į mišką, medituodami, atlikdami jogos, aerobikos pratimus. Darbus atlikite per penkias darbo dienas, o savaitgalį kuo aktyviau poilsiaukite.
• Judėkite. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus sportas pailgina net onkologinėmis ligomis sergančiųjų gyvenimą. Štai, pavyzdžiui, japonų sveikos gyvensenos specialistai rekomenduoja per dieną nueiti 5 000 žingsnių. Tai padeda stiprinti imunitetą, sumažėja ligų rizika. Vis dėlto labai svarbu pasirinkti mėgstamą sporto šaką ir susidaryti realią darbotvarkę, nes besaikis prakaitavimas sporto salėje gali duoti daugiau žalos nei naudos. Beje, pasivaikščiojimas parke ar paprasčiausias sniego kasimas gryname ore taip pat priskiriami judėjimui.
• Išsimiegokite. Miegas yra kritinės svarbos veiksnys imuninei sistemai. Imunitetas pažeidžiamas, jei bent kelias naktis iš eilės miegama 4 ar dar mažiau valandų. Jei suskaičiuojate, kad miego valandų per mažai, pirmiausia patys sau skirkite išsimiegojimo receptą. Jei kenčiate nuo nuolatinių peršalimų, pagalvokite, galbūt jūs pervargote ir jūsų imuninė sistema neveikia taip gerai, kaip norėtųsi. Tokiu atveju reikėtų poilsio, ramybės ir geros nuotaikos.
