Sudėtingi procesai

Nors šį reiškinį mokslininkai tyrinėja jau tūkstančius metų, iki galo įminti jo mįslės taip ir nepavyko. Miegas – tai tiksli ir sudėtinga neurocheminių procesų grandinė, reguliuojama ir vykstanti galvos smegenyse.

Pasak Lietuvos miego draugijos prezidentės prof. Vandos Liesienės, miegant susilpnėja sąmonė, kūno raumenų veikla, metabolizmas, o smegenyse vyksta sudėtingi procesai. Miegas ypač svarbus galvos smegenų veiklai, nuo kurios priklauso mokymasis bei atmintis.

Miegant įgaunama fizinės ir psichinės energijos, kurią išnaudojame dieną, sutvarkomi organizmo bioritmai, atsistato kūno audiniai – raumenys ir kaulai, gaminasi augimo hormonas, ypač svarbus vaikams.
Posakis „grožio miegas“ taip pat turi pagrindą: miegant mūsų ląstelės gamina daugiau baltymų, kurie yra statybinė odos medžiaga. Jie ne tik skatina augti ląsteles, bet ir mažina streso, UV spindulių padarytą žalą.

Neišsimiegojęs žmogus greičiau peršąla. Miego trūkumas silpnina imunitetą, nes ląstelės nespėja atsinaujinti ir nereaguoja į jas atakuojančią infekciją. Susilpnėjus imunitetui paūmėja ir lėtinės ligos.

Pavojus sveikatai

Kai miegame nepakankamai, sunkiau susikoncentruoti, susilpnėja dėmesys. Apskaičiuota, kad 17 valandų nemiegojęs žmogus jaučiasi taip, lyg būtų išgėręs dvi taures vyno. Užtenka pamiegoti vos valanda trumpiau, nei esame įpratę, ir mūsų budrumas sumažėja net 33 proc.

Nuo miego sutrikimų kenčiantys žmonės lėčiau reaguoja į susidariusią situaciją, jiems sunkiau priimti racionalius sprendimus. Manoma, kad miego trūkumas buvo viena iš priežasčių, nulėmusių tokias katastrofas kaip Černobylio atominės elektrinės avarija, erdvėlaivio „Challenger“ sprogimas. 30 proc. avarijų įvyksta vairuotojams užmigus prie vairo.

Miego sutrikimai neigiamai veikia ir mūsų fizinę sveikatą. Kenčiantieji nuo apnėjos (miegant daug kartų sustoja kvėpavimas) ilgainiui gali susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Jei nuolatos neišsimiegame, išauga nutukimo rizika, nes sutrinka apetitą ir sotumo jausmą reguliuojančių hormonų bei kitų cheminių medžiagų gamyba. Ilgalaikės nemigos gali baigtis mirtimi. Pasak specialistų, nemiegoję išbūtume ne ilgiau kaip dvi savaites.

Nėra vienos taisyklės

Manoma, kad kas 7 žmogus patiria miego bei būdravimo sutrikimų. Bent kartą per metus nemiga vargina apie 30 proc. Lietuvos gyventojų. Prastu miegu skundžiasi daugiau kaip pusė vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių.
Specialistams kelia nerimą, kad tik labai nedidelė jų dalis kreipiasi pagalbos – vos apie 5 proc. Taip yra dėl to, kad žmonės su miegu susijusių sutrikimų nelaiko rimta liga, tikisi, kad praeis savaime.

Pasak prof. V. Liesienės, daugiau kaip pusės miego sutrikimų priežastis – depresija ar nerimas. Dalis žmonių blogai miega, nes serga kitomis ligomis, ypač dėl jų sukeltų skausmų. Dažnai nemiga skundžiasi sergantieji raumenų, virškinimo ligomis, ją gali sukelti vartojami vaistai.

Kiek valandų turime miegoti, kad gerai jaustumėmės ir būtume sveiki? Suaugusiam žmogui turėtų pakakti 7–8 valandų miego, mažiems vaikams ir paaugliams rekomenduojama miegoti apie 10 valandų, kūdikiams – iki 16, o sulaukus senyvo amžiaus normali miego trukmė natūraliai sutrumpėja. Tačiau kai kurie žmonės miega vos 5 ar 6 valandas.

V. Liesienė sako, kad jokios taisyklės kalbant apie miego trukmę neegzistuoja: „Svarbiausias rodiklis – mūsų savijauta atsibudus. Jei jaučiamės gerai, pailsėję, žvalūs, nesvarbu, kiek miegojome.“

Kada reikia susirūpinti?

Jei prasčiau miegate neilgą laiką ir dėl konkrečios priežasties – patyrę stresą, atsitikus nelaimei, nuvykę į kitą šalį, o vėliau miego režimas atsistato, nerimauti nėra ko.

„Trumpalaikė nemiga mums nepakenks, organizmas sugeba ją kompensuoti, bet sutrikimams užsitęsus reikia susirūpinti“, – sako V. Liesienė.

Atkreipkite dėmesį, jei visą gyvenimą miegojote 7 ar 8 valandas, o staiga miego trukmė sutrumpėjo arba pailgėjo. Tai gali būti miego sutrikimo požymis. Ilgesnis miego laikas gali rodyti, kad sergate endokrinine liga.

Blogiau miegoti galite sutrikus miego ir būdravimo rit­mui. Kai kurie žmonės šiam ritmui labai jautrūs, jiems sunku adaptuotis prie pasikeitimų. Tarkime, jeigu buvote įpratę miegoti iki 7 valandos ryto, o dabar tenka keltis 5 val., iš pradžių būna sunku.

Galime pakenkti ir patys sau. Yra du miego ritmai: homeostazinis ir cirkadinis. Pastarasis – tarsi mūsų vidinis laikrodis. Jį reguliuojanti medžiaga melatoninas išsiskiria sutemus. Jei užsidegę šviesą įprasite ilgai vakaroti, vidinis laikrodis išsiderins, sutriks miego ir būdravimo ritmas. Po kurio laiko nusprendę gultis anksčiau negalėsite užmigti.

Kartais miego sutrikimų atsiranda dėl padidėjusio budrumo sistemos aktyvumo. Jį sukelti gali svarbus darbas, dalyvavimas naujame projekte, karjeros siekimas. Tada ir mažiau miegodamas žmogus kurį laiką jaučiasi gerai. Svarbu, kad tai neužsitęstų.