Apie šalutinį poveikį nutylima

Išleidę krūvas pinigų maisto papildams, bet nesulaukę norimo rezultato, žmonės neretai ima vartoti didesnes dozes, nei rekomenduojama, ir taip pakenkia savo sveikatai.

„Maisto papildo pavadinimas jau pasako, kad tai yra preparatas, kuris papildo maistą, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė. – Jeigu maiste kažkokios medžiagos trūksta, ją reikėtų gauti vartojant papildus. Yra situacijų, kai papildų reikia: sveikstant po ligų, ilgą laiką negalėjus sveikai maitintis. Tačiau gydytojai dietologai siekia, kad visas būtinas maistines medžiagas žmogus gautų iš maisto. Nors dabar girdėti daug spekuliacijų, esą šiuolaikiniame maiste nėra visų reikalingų medžiagų, kita vertus, su maisto papildais gauname ir pašalinių medžiagų, kurios naudojamos tab¬letėms ar kapsulėms formuoti.“

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad maisto papildai – tai tokia preparatų grupė, kurios veiksmingumą įrodyti, patvirtinti klinikiniais tyrimais, užtikrinti konkrečią sudėtį nereikalaujama. E. Gavelienė pataria prieš juos perkant pasitarti su savo gydytoju. Vienu metu vartodamas keletą maisto papildų, kuriuose kokia nors viena medžiaga kartojasi, žmogus gali jos perdozuoti. Be to, maisto papildai gali turėti įtakos tuo pačiu metu geriamų vaistų poveikiui.

„Vartojant maisto papildus pasitaiko ir šalutinių reiškinių. Pavyzdžiui, jeigu žmogui skirti vaistai kraujo krešumui reguliuoti, o jis savarankiškai nusipirkęs dar kartu vartoja kokius nors česnakų papildus arba žuvų taukus, gali sau smarkiai pakenkti“, – tvirtina E. Gavelienė.

Reklamos ataka

Vaistininkai gali neklysdami pasakyti, kokį maisto papildą siūlė žmonėms vartoti per televiziją rodoma laida apie sveikatą, nors patys jos nežiūrėjo. Kitą dieną po laidos reklamuotas maisto papildas aktyviai perkamas, juo labiau jei apie jį pasakojo žinomas gydytojas. Prisiklausę, koks geras tas preparatas, efektyvus ir tinkamas vartoti sergant sąnarių, širdies ar kitomis ligomis, žmonės po laidos skuba į vaistinę, nors maisto papildai nepasižymi gydomuoju poveikiu.

Maisto papildų gamintojų ir platintojų reklamų atakos potencialius pirkėjus pasiekia ne tik iš televizijos ekranų, bet ir gydytojų kabinetuose, vaistinėse, kurių darbuotojai neretai būna suinteresuoti pirkėjui įsiūlyti konkrečios firmos produktus.

Ne vienas pacientas gali pasidalyti patirtimi, kad gydytojai, rekomenduodami vartoti papildą, neretai konkrečiai nurodo jo pavadinimą ir gamintoją, užuot patarę pasirinkti kurį nors vieną preparatą iš kelių analogiškų. Tokiais atvejais kyla klausimas: ar gydytojai atstovauja maisto papildus gaminančios ar platinančios firmos interesams ir už tai gauna kokį nors atlygį? O kaip ligonio interesai? Nemažai žmonių gali papasakoti istorijų, kai pacientams poliklinikoje tenka ilgokai laukti, kol maisto papildų firmų atstovai gydytojų kabinetuose aptaria savo reikalus.

Vaistinėse – bet ne vaistai

Kai kuriuos ligonius klaidina tai, kad maisto papildai pardavinėjami vaistinėse kartu su vaistais.
„Kadangi maisto papildai parduodami vaistinėse ir savo forma nesiskiria nuo vaistų, dažniausiai būna kapsulėmis, dažnas juos klaidingai laiko vaistais. Žmonės neretai klausia Vaistų kontrolės tarnybos, ar preparatas tiks vienai arba kitai ligai gydyti. Jie labai nustemba, kai pasakome, jog prekybą maisto papildais kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šie faktai rodo, kad daugeliui visiškai neaišku, jog maisto papildai nėra vaistai. Nemažai žmonių vis dar susidarę klaidingą nuomonę apie papildų gydomąsias savybes“, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Nors jokių gydomųjų savybių maisto papilduose neturi būti, tačiau, pasak V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės, neretai jie reklamuojami taip, kad vartotojams susidaro įspūdis, jog produktas gydo.

Vaistinių preparatų gamybai, registravimui keliami griežti ir aiškūs reikalavimai (turi būti atlikti klinikiniai tyrimai), o maisto papildams tokių reikalavimų nėra. Už maisto papildų kokybę ir ant pakuotės pateikiamos informacijos turinį atsako gamintojas.

Teisės aktai nenustato maksimalių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių maisto papilduose, todėl į rinką patenka ir tokių, kuriuose yra dideli vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai.

„Viršijus, pavyzdžiui, kokio nors vitamino leistiną dozę, gali kilti pavojus sutrikdyti sveikatą“, – įsitikinusi V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Klaidinanti informacija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikrina, ar maisto papildų gamintojai ir platintojai laikosi Reklamos įstatymo.

Atvejų, kai įmonės reklamuoja maisto papildą kaip vaistą, pasitaiko ne vienas. 2010 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė 10 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų dėl maisto papildų.

„Maisto papildai negali būti įvardijami kaip vaistai, jie skirti įprastam maisto racionui papildyti. Ženklinimo etiketėse draudžiama nurodyti ar užsiminti apie maisto papildų gydomąsias ir nuo ligų saugančias savybes. Patikėję reklama, žmonės nustoja vartoti vaistus, o maisto papildais gydosi patys, – teigia VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius. – Reklamos įstatymo pažeidimų protokolai dėl maisto papildų buvo surašyti dėl klaidinančių teiginių vartojimo: pavyzdžiui, „padeda esant smulkioms žaizdelėms burnoje“, „vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozės profilaktikai“, „tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams“ ir kt. Pagal Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus leidžiama naudoti sveikatinimo teiginius (pavyzdžiui, „gerina virškinimą“, „stiprina imunitetą“ ir kt.) tiems gamintojams, kurie turi savo šalių kompetentingų institucijų patvirtinimus ir yra pateikę paraiškas Europos maisto saugos tarnybai dėl sveikatinimo teiginių įteisinimo.“

Pažeidėjams – baudos

Dažniausiai neteisingos reklamos skleidėjai iš karto nutraukia klaidinančią reklamą. „Tačiau pasitaiko atvejų, kada įmonės piktybiškai pažeidinėja Reklamos įstatymą. Pavyzdžiui UAB „Baardse“, reklamuodama savo produktą „Promed“, nurodo, jog vartojant jį galima išgyti nuo vienos ar kitos ligos arba kad produktas padės esant tam tikriems organizmo funkcijų sutrikimams ir kita“, – komentuoja D. Valavičius.

Dėl minėtų pažeidimų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė uždarajai akcinei bendrovei „Baardse“ 6 500 Lt baudą. Įmonė šį sprendimą apskundė teismui, bet teismas baudos nepanaikino ir nesumažino. Dėl pakartotinio reklamos įstatymo pažeidimo reklamuojant maisto papildą „Promed“ šiuo metu VMVT pradėtas jau antras tyrimas.

Dėl Reklamos įstatymo pažeidimų reklamuojant maisto papildus „NeoSlim“ ir „ArthroPrim“, priskiriant jiems įstatymo draudžiamas savybes, įmonei „Helvetia Direct Marketing“ pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė įstatymo pažeidimo protokolą ir perdavė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ši įmonei skyrė 15 500 Lt baudą. (Už Reklamos įstatymo nustatytus pažeidimus baudos siekia nuo 1 000 iki 15 500 Lt.)
Pasak D. Valavičiaus, šiemet jau surašyti du protokolai dėl maisto papildų reklamos, pažeidžiančios Reklamos įstatymą. Protokolai su visa tyrimo medžiaga perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Reikalaukite dokumentų

Specialistai pataria būti itin atsargiems perkant maisto papildus iš prekybos agentų, internetu, turgavietėse, kur gali būti prekiaujama nesaugiais papildais. Pardavėjas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad tais produktais Lietuvoje prekiauti leidžiama. Reikia žiūrėti, ar maisto papildai paženklinti valstybine kalba, ar informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas nurodyta procentais ir išreikšta rekomenduojama paros norma (RPN), atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti terminus.

Prieš pradedant vartoti kokį nors preparatą, būtina pasitarti su gydytoju, ar tikrai jo reikia. Geriant nereikalingus maisto papildus organizmas eikvoja energiją jiems virškinti, perdirbti, šalinti, vykstant medžiagų apykaitai dėl to susidaro laisvųjų radikalų, kurie žaloja organizmo ląsteles. Kiekvienos medžiagos organizme turi būti tiek, kiek reikia: nei daugiau, nei mažiau.

Verta žinoti

Maisto papildai su gliukozaminu skirti sąnarių ligų profilaktikai bei jų simptomams palengvinti. Gliukozaminas išgaunamas iš jūrinių vėžiagyvių kiautų, todėl šie papildai netinka jūros produktams alergiškiems žmonėms. Be to, ši medžiaga didina cukraus kiekį kraujyje, todėl papildų su ja neturėtų vartoti diabetikai.

Kalis reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme. Jis būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui. Trūkstant kalio, didėja kraujospūdis, atsiranda širdies veiklos sutrikimų, raumenų silpnumas. Tačiau perdozuoti kalio pavojinga – jis gali sukelti aritmiją ir net sustabdyti širdį.

Kalcis būtinas kaulams ir dantims, todėl svarbu, kad jo netrūktų nėščių moterų, vaikų ir paauglių maiste. Kalcio trūkumas maiste – vienas osteoporozės (kaulų išretėjimo) senatvėje rizikos veiksnių. Be to, šis mineralas reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams.

Vartojant per daug kalcio, didėja inkstų akmenligės rizika, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir silpnina kaulus, nes neleidžia organizmui pasisavinti kitų kaulams būtinų vitaminų, pvz., magnio.

Perdozavusi vitamino A nėščioji gali apnuodyti vaisių, o vyresnio amžiaus moteriai per didelės vitamino A dozės gali paskatinti osteoporozės vystymąsi, padidinti kaulų lūžių riziką.

Kalcis turėtų būti derinamas su vitaminu D3. Be jo šis mineralas pasisavinamas daug prasčiau.
Geležies preparatai šalina iš organizmo varį. Todėl gerai, kai maisto papilde su dideliu kiekiu geležies būna ir vario.

Magnis ypač dažnai derinamas su B grupės vitaminais. Toks derinys gerina nervų sistemos veiklą, nervinių impulsų perdavimą raumenims.

Preparatai, kuriuose magnio dozės didelės, neturėtų būti derinami su kalciu, nes pastarasis trukdo pasisavinti magnį. Šiuos mineralus vertėtų gerti atskirai ir tarp jų vartojimo daryti pertrauką.

Greipfrutų sėklų ekstrakto negalima vartoti kartu su daugeliu maisto papildų, nes jis trukdo pasisavinti daug veikliųjų medžiagų.