Viena dažniausių ir sunkiausių reumatinių ligų – reumatoidinis artritas. „Tai autoimuninė liga, – teigia gydytoja reumatologė Dalia Unikienė. – Dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja kaip į svetimas, pažeidžia jas. Kraujyje atsiranda antikūnų, kurie sukelia uždegiminę reakciją ir pažeidžia sąnario kremzlę. Yra įvairių teorijų, kodėl susergama reumatoidiniu artritu. Uždegimą gali sukelti ir bakterijos, virusinės infekcijos, galbūt įtakos turi endokrininės sistemos hormoniniai pokyčiai.“
Reumatoidiniu artritu serga ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. „Iš pradžių liga pažeidžia smulkiuosius sąnarius. Vėliau progresuodama deformuoja stambiuosius sąnarius, mažėja žmogaus darbingumas, jis gali tapti neįgalus, prikaustytas prie invalido vežimėlio“, – sako D. Unikienė.
Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių sustingimu, skausmais keičiantis orams. Vėliau sąnarius skauda stipriau, iki valandos ar ilgiau (nelygu ligos aktyvumas), jie patinsta. Dažnai artritas būna simetriškas – vienu metu sutinsta tie patys ir vienos, ir kitos rankos sąnariai.
Liga tai paūmėja, tai aprimsta, tačiau progresuoja visą gyvenimą, gali atsirasti kietų neskausmingų mazgelių po oda alkūnių srityje ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga. Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį, plaučius, kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija, osteoporozė.
Sąnariai reaguoja į šaltį, todėl gydytoja pacientams pataria žiemą šiltai rengtis, saugotis peršalimo ligų, nes dėl pastarųjų gali paūmėti reumatinės sąnarių ligos. Kenčiantiesiems nuo reumatoidinio artrito, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems dar ir kitomis ligomis (širdies ir kraujagyslių sistemos, cukralige, bronchitu), D. Unikienė rekomenduoja skiepytis nuo sezoninio gripo, nes ši infekcija pablogina reumatoidinio artrito eigą.
Sergant reumatoidiniu artritu labai svarbu mankštintis: judesiai sąnariams būtini. Nemankštinami jie praranda lankstumą, stingsta, silpnėja aplinkiniai raumenys. Patartina sveikai maitintis, gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais ar žuvų taukais. Jei deformuoti kojų sąnariai, gali pagelbėti ortopediniai batai, įtvarai. Ortopedinė lazdelė palengvins ėjimą: eisena bus stabilesnė.
Liaudies medicinos patarimai
Šiluma ant skaudamų vietų numalšina skausmą, atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujotaką. Šilumos kompresai ypač naudingi prieš mankštą. Lengviausias būdas – 15 min. šiltas dušas ar vonia. Kiti būdai – karšti kompresai, šildytuvai.
Pajutę pirmuosius sąnarių skausmus, galite ant jų uždėti kopūsto ar varnalėšos lapų – jie mažina uždegimą ir malšina skausmą.
Atmintinė sergantiesiems
Neperšalkite, stenkitės, kad kojos visuomet būtų šiltai apautos, mūvėkite pirštines.
Reguliuokite savo svorį. Antsvoris papildomai apkrauna stuburą ir sąnarius.
Mažiau vartokite druskos ir acto.
Valgykite sveiką maistą, daugiau vaisių, daržovių, produktų su imbieru.
Avėkite tinkamą avalynę. Stenkitės išlaikyti taisyklingą laikyseną.
Laiku gydykite anginą bei kitas infekcines ligas, kurių galimos komplikacijos – sąnarių ligos.
Pasitarę su gydytoju ar kineziterapeutu, pradėkite reguliariai mankštintis. Tinka nugaros raumenis stiprinantys, atsipalaidavimo pratimai, plaukiojimas.
Kiekvieną dieną stenkitės judinti stuburą, tačiau darykite tai lėtai, venkite staigių judesių.
Jei po mankštos atsirado naujas skausmas, trunkantis ilgiau nei 2 valandas, vadinasi, persistengėte. Jei skauda keletą dienų, kreipkitės į gydytoją.
Esant ūminiam uždegimui, sąnariams reikalinga ramybė – sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis.
Jei dirbate, darykite atsipalaidavimo ir mankštos pertraukėlę.
