Depresija (lot. depressus – tylus, žemas, nuleistas, gilus) – liguistai prislėgta nuotaika. Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį.Kokios galimos šios ligos priežastys?

Dar nėra visiškai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, tačiau aiškios kelios priežasčių grupės.

• Genetiniai veiksniai – paveldėjimas.

• Sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse (mokslininkų nuomone, svarbiausi su depresija susiję neurotransmiteriai yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas).

• Socialiniai veiksniai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai – išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija ir kita).

• Ligos – širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė, Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs išskiriamų hormonų kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradimą.

• Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais (pvz., ilgalaikis kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą).

• Ilgalaikiai ar ūminiai psichologiniai išgyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos ir t. t.

Kokie yra vyrų depresijos simptomai?

Vyrams ir moterims depresija pasireiškia panašiais simptomais: neigiami jausmai, nevisavertis miegas, liūdesys, kaltė, beviltiškumas. Tik depresija sergantys vyrai mažiau verkia nei moterys. Vyrams labiau būdingas pyktis ir frustracija, agresyvus elgesys, gali sumažėti svoris, susilpnėja dėmesio koncentracija, elgesys gali tapti rizikingas (pvz., neatsargus, greitas ir pavojingas automobilio vairavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai), alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, mintys apie savižudybę, nenoras bendrauti su šeimos nariais bei gerais draugais, nesidomėjimas anksčiau dominusia veikla, kamuoja nuovargio jausmas, jėgų trūkumas. Taip pat gali varginti nemalonūs somatiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, virškinamosios sistemos sutrikimai ir kiti panašūs simptomai.

Kodėl svarbu atpažinti vyrų depresiją?

Kaip minėta, vyrai depresiją mažiau linkę pripažinti, nesistengia ieškoti pagalbos. Jie užsisklendžia savyje, ima vartoti alkoholį, dirba viršvalandžius, tačiau darbo rezultatai prastėja, tampa vis sunkiau uždirbti pinigus, gresia darbo praradimas. Be to, depresija padidina skyrybų riziką.

Visi šie veiksniai po truputį griauna vyro gyvenimą ir dažnai priveda prie vieno veiksmo – savižudybės. Nors moterys dažniau mėgina nusižudyti, tačiau vyrų savižudybių skaičius keturis kartus didesnis negu moterų. Vyresnių kaip 70 metų vyrų savižudybių netgi padaugėja, vyresnių kaip 85 metai – pasiekia aukščiausią tašką. Vidutiniškai vyrams reikia 12 mėnesių, kad pereitų nuo svarstymų iki vykdymo, o moterims reikia 42 mėnesių.

Todėl sergantįjį depresija svarbu atpažinti ir gydyti, nes:

• ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą;

• pagerėja darbingumas, gyvenimo kokybė;

• sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė;

• depresijos gydymas gali sumažinti savižudybės riziką.

Galimi gydymo būdai

Pirma yra labai svarbus artimųjų supratimas ir palaikymas. Todėl padėkite užsiimti reikiama veikla, padėkite suvokti depresiją kaip ligą, kurią reikia gydyti, padrąsinkite. Bendraudami būkite jam atidūs, išklausydami išgyvenimus, skatinkite neprarasti vilties, labiau tikėti. Pasistenkite išblaškyti blogas mintis ir jausmus, suteikite reikiamą pagalbą, paremkite.

Gydymas vaistais – antidepresantais. Antidepresantai normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą. Dėl to gerėja pakitusios smegenų funkcijos ir nuotaika. Gydymas paprastai būna ilgas ir antidepresantus reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Pagrindinės vartojamos antidepresantų grupės yra selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tricikliai antidepresantai (TA) ir monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO) ir kt.

Taip pat svarbu žinoti, kad pradėjus gydyti kartais tenka išmėginti ne vieną antidepresantą ar jų derinį, kuris geriausiai tinka gydant varginančius simptomus, sukelia mažiausiai šalutinių poveikių ir kurį geriausiai pacientas toleruoja. Jei per 5–6 gydymo savaites paciento būklė pagerėja 50 proc., tai toliau dar gydoma 5–6 savaites, kad būtų užkirstas kelias depresijos atkryčiui. Jei per 5–6 savaites nepagerėja arba per 12 savaičių pagerėja labai nedaug, reikia galvoti apie kitą gydymo būdą: kitą vaistą, psichoterapiją, vaistą ir psichoterapiją, elektros traukulių terapiją (ETT).

Psichoterapija. Dažnai tai – pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau, įdėjus pastangų, – labai efektyvus. Psichoterapija tinka lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijoms gydyti.

Kiti būdai (elektros traukulių terapija, smegenų magnetinė stimuliacija, šviesos terapija). Elektros traukulių terapija (ETT) taikoma sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nepadeda arba labai ryškios suicidinės (nenoras gyventi) mintys.

Prieš ETT sukeliama trumpalaikė narkozė, skiriama raumenis atpalaiduojančių vaistų (relaksantų). Ant smilkinių uždedami elektrodai, kuriais siunčiami elektros impulsai. Pacientas, kuriam taikoma ETT, sudirginamas būdamas nesąmoningas. Norint gauti gydomąjį poveikį, reikia kelių ETT seansų. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija. Dažniausias šalutinis elektros traukulių terapijos poveikis – nuo kelių minučių iki keleto valandų trunkantis sumišimas.

Smegenų magnetinė stimuliacija leidžia sumažinti depresijos simptomus. Stimuliuojant speciali magnetinė ritė pridedama prie galvos ir, pro ją leidžiant atitinkamų parametrų elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, kurie daro poveikį smegenų ląstelių bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių, medžiagų, perduodančių nervinius impulsus, pokyčius. Tai normalizuoja biocheminę pusiausvyrą smegenyse ir pašalina neuromediatorių sutrikimo sukeltus psichikos negalavimus. Magnetinė smegenų stimuliacija – tai saugi ambulatoriškai atliekama procedūra.

Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kai trumpesnė šviesioji paros dalis. Gydoma ryte, veikiant specifine ryškia šviesa, taip slopinant melatonino gamybą, kurio pasigamina tamsiuoju paros metu ir žiemą ir kuris daro įtaką depresinę simptomams.