Daugiausia alergenų slepiasi namuose
Alergija daugeliu atveju yra ne įgimta, bet įgyjama. Vadinasi, kiekvienas žmogus, vengdamas sąlyčio su alergenu, bent kažkiek gali kontroliuoti ligos pasireiškimą. „Žinoma, jeigu žmogus yra alergiškas žiedadulkėms, tai jų išvengti nepavyks. Tačiau mus supančioje aplinkoje gausu kitų alergenų, kurių išvengti mes galime, – kalba Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė. – Juk būdami alergiški kačių plaukams namuose katės nelaikome, jeigu beria nuo šokolado, stengiamės kiek įmanoma mažiau jo smaguriauti“, – pratęsia medikė.
„Visgi viena pagrindinių alergenų grupių, su kuria susiduriame mes kiekvienas, bet anaiptol ne kiekvienas stengiamės jos vengti, yra cheminės ir kvapniosios medžiagos. Pastarųjų apstu kasdien namuose naudojamuose buities, higienos bei kosmetikos priemonėse. Deja, bet tik nedaugelis susimąsto, kad nuolatinis kontaktas su šiomis medžiagomis ateityje gali būti alergijos atsiradimo priežastimi“, – pabrėžia gydytoja.
Žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų sąrašas ilgėja nuolat
Visame pasaulyje nuolat atliekami įvairūs tyrimai, kurių metu įrodomas cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikoje, buities ar higienos priemonėse, neigiamas poveikis organizmui. „Pastaraisiais metais nemažai dėmesio susilaukė cheminė medžiaga parabenai. Jų neigiamas poveikis organizmui išties įrodytas moksliniais eksperimentais. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad kenksmingųjų medžiagų sąrašas yra kur kas ilgesnis“, – akcentuoja prof. Rūta Dubakienė.
Pats stipriausias ištirtas alergenas yra atranolis. Tai ąžuolo samanų ekstrakto atranorino skilimo galutinis produktas. Nepaisant to, kad tai natūrali medžiaga, net labai maža jos koncentracija gali sukelti alerginę reakciją. Ši kvapnioji medžiaga plačiai naudojama gaminant kvepalus, losjonus, ploviklius. Todėl ES Plataus vartojimo prekių mokslo komitetas pasiūlė uždrausti naudoti atranolį kosmetikos produktuose. Anot profesorės, net arbatmedžio aliejus, kuris yra daugelio higienos priemonių sudėtinė dalis, gali sukelti alerginę reakciją.
„Cheminiais dažais plaukus dažančias moteris turėtų neraminti ir faktas, kad 21 iš tirtų 29 į plaukų dažų sudėtį įeinančių medžiagų yra gana stiprūs alergenai. Ir visgi esu linkusi manyti, kad didžioji dalis moterų prieš dažydamos plaukus neatlieka rekomenduojamo testo, kuris parodytų, ar ji alergiška dažams, ar ne“, – kalba Rūta Dubakienė.
Kasdien pasaulyje sukuriami vis nauji produktai, kurių sudėtyje galima rasti ne vieną cheminės medžiagos pavadinimą. Būtent dėl šios priežasties nuolat atliekami moksliniai tyrimai, padedantys išsiaiškinti, kurios iš jų nedaro žalingo poveikio žmogaus organizmui, o kurių vertėtų vengti.
Vaikams kvapų įvairovė nereikalinga
Ypatingai atsargi rinkdamasi buities ir higienos priemones turėtų būti besilaukianti moteris. „Žmogaus oda iš aplinkos gerai absorbuoja įvairias medžiagas. Puikiausias to įrodymas – kontraceptinis pleistras. Tad kiekvienas turėtų susimąstyti apie tai, jog mūsų organizmas pasisavina ir visas higienos bei kosmetikos priemonėse esančias chemines bei kvapniąsias medžiagas“, – atkreipia dėmesį medikė.
4 iš 10 odos sudirginimo atvejų atsiranda dar vaikystėje. Tad ir gimus kūdikiui vertėtų naudoti neutralias, bekvapes priemones. Anot gydytojos, yra manančių, kad vaikelį šampūnu reikia prausti kasdien. Gydytoja pabrėžia, kad tėvai turėtų įvertinti, jog mažylio odelė yra labai jautri, todėl net ir neutraliu šampūnu nėra rekomenduojama prausti kasdien.
Moteris neturėtų būti vaikščiojanti kvapų puokštė
Maloniais aromatais kvepianti moteris visuomet atkreipia į save dėmesį. Visgi šiandien daugelį merginų bei moterų yra užvaldžiusi kvapų manija. „Įvairiais aromatais praturtintos kosmetikos bei higienos priemonės nėra veiksmingesnės už bekvapes. Žinoma, nepiktnaudžiaujant kartais galima kūną palepinti natūraliais kvapais praturtintomis priemonėmis. Tačiau įsivaizduokite, kiek kvapų užuostumėte būdami šalia moters, kurios kūnas dvelkia kokosais, drabužiai Alpėmis, rankos migdolais, lūpos braškėmis su grietinėle, o solo groja prabangūs „Christian Dior“ kvepalai“, – retoriškai klausia profesorė.
Anot jos, moteris neturėtų tapti kvapų puokšte pirmiausia dėl to, kad kiekviena kvapnioji medžiaga gali tapti alergijos priežastimi. Antra, susimaišę kvapai gali erzinti aplinkinius. „Nebent šalia kvapniosios damos esantis žmogus nori pasijausti stovįs po kokosais kažkur Alpėse ir valgantis braškes su grietinėle“, – šypsosi gydytoja.
Alergijos liga nėra išgydoma. Jeigu įtariate alergiją konkrečiam alergenui, patartina jo iškart atsisakyti ar bent jau kiek įmanoma vengti. Pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams pirmiausia rekomenduojama apsidairyti aplink. Galbūt pats sugebėsite nuspręsti, kas galėjo sukelti alerginę organizmo reakciją. Ir tik neradus alergijos sukėlėjo vertėtų kreiptis į medikus.
