Klimatas ir mes

Tikriausiai tik tinginiai nesiskundžia orais. Viskas iš tikrųjų daug rimčiau, negu paprasti žodžiai "šalta“ ar "karšta“. Klimatas ir gamtos procesai valdo žmonių gyvenimus – gimsta genijai ir niekšai, įtakojamos žmonių ligos, elgesys ir jausmai.

Planetos ritmai

Mes nuolat esame tarsi ant supynių – tarp šalčio ir šilumos. Vidutinės temperatūros svyravimai vyksta įvairiais ritmais: pavyzdžiui, kas pusė amžiaus ir kas penkerius metus. Seni žmonės, mėgstantys prisiminti speiguotą 1949-ųjų žiemą, neperdeda -  ta žiema iš tikrųjų buvo labai šalta. Nuo 6-ojo XX a. dešimtmečio prasidėjo atšilimas. Anot mokslininkų, tikėtina, jog šis procesas veikia ne tik mūsų jausmus, bet ir mūsų kūrybiškumą, rašoma žurnale „Zdorovje“.

Šios teorijos patvirtinimą galime surasti istorijos mokslų daktaro Vladimiro Petrovo darbe apie "pulsuojantį“ literatūrinį gyvenimą. Prisiminkite seną ginčą apie lyrikus ir fizikus. Taigi, šie žmonės periodiškai (tiksliau vidutiniškai kartą per 50 metų) pasikeičia vietomis: pusę amžiaus lyg ir dominuoja dešinioji smegenų pusrutulio pusė ir jos valdomi menai, o kitą pusę amžiaus – kairysis pusrutulis ir tikslūs skaičiavimai. Kaip rodo statistika, poetai klesti šaltesniuoju periodu, o fizikams labiau tinka šiltasis.

Taigi Etiopijos palikuonis Aleksandras Puškinas tikriausiai nebūtų parašę nei eilutės, jeigu nebūtų gimęs šaltoje Maskvoje. Mokslininkai remiasi ne tik hipotezėmis, bet ir patikrintais faktais, susijusiais su gamtos cikliškumu. Žinoma, kad sergantys šizofrenija labai jautriai reaguoja į mėnulio sukeltus potvynius ir atoslūgius - jautrumas pasireiškia periodiškai 13 kartų per metus. Sergantys širdies kraujagyslių ligomis jautrūs saulei ir periodiniam jos aktyvumui.

Net ir alkoholikai turi savo ciklus – ligos pikas dažniausiai pasireiškia karštais vasaros mėnesiais. Medicinos mokslų daktaras Aleksandras Nencovas šias priežastis įžvelgia gamtoje. Vienas iš didžiausių alkoholinių psichozių provokatorius yra lengvas vasaros oras. Jame mažai deguonies - būtent tai provokuoja psichikos pokyčius ir smegenų veiklą. Be įprastų įspėjimų mažiau vartoti alkoholio vasaros metu, mokslininkai pateikia tokią prognozę: didysis klimato atšilimas geriantiems žmonėms taps papildomu rizikos faktoriumi.

Tik per plauką

Žiemą mes vienokie, vasarą – visiškai kitokie, ir tai moksliškai įrodyta. Rusijos mokslininkai Nikolajus Agadžanianas ir Anatolijus Silnij atliko didelį tyrimą ir įrodė, kad mikroelementų santykis žmogaus organizme keičiasi pagal metų laikus. Įrodymas – plaukų analizė. Eksperimento metu buvo paimti plaukų pavyzdžiai iš 1800 vaikų nuo 3 iki 6 metų ir 3000 moterų nuo 26 iki 35 metų.
Pasirodė, kad posakis: man kažko visuomet trūksta - visiškai teisingas.

Pavyzdžiui, kalcio kiekis žiemą sumažėja, o maksimumą pasiekia vasarą. Manoma, kad esant šiltam klimatui, skydliaukė dirba intensyviau, o saulė padeda pagaminti ir įsisavinti vitaminą D, kuris reguliuoja kalcio apykaitą. Esant karštam orui, taip pat pasiekiamas aukštas geležies, magnio ir siličio kiekis kraujo plazmoje. Jų trūkumas žiemą sukelia alergines reakcijas ir sutrikdo kraujotaką.

Cinko ir vario kiekis organizme lengvai sumažėja pavasarį ir mes tai pajuntame: sumažėja imunitetas, sustiprėja odos susirgimai. Chromo kiekis, priešingai, pavasarį padidėja.
Selenas - "žiemos“ mikroelementas. Tai susiję ir su mityba – esant šaltam orui ant stalo dažnai mėgaujamės raugintų kopūstų salotomis, riešutais, česnakais, kuriuose gausu šio elemento...

O štai sezoniniai alavo pokyčiai (daugiausia žiemą ir pavasario pradžioje, mažiausia – vėlyvą rudenį ir vasaros pradžioje), mokslininkai atsakymo dar nesurado.

Sezoninius cheminių elementų pokyčius organizme mokslininkai vadina aklimatizacijos trūkumu. Žinodami šiuos ypatumus, galime sumažinti tokius "smūgius“.

Orų treniruoklis

Kiekviena klimato zona "formuoja“ savo gyventojus, priversdama juos adaptuotis. Šiaurėje gyvenantiems tenka prisitaikyti prie stiprių vėjų, mažo drėgnumo, ilgų šalčių... Beje, mažai kuris iš vietinių šiauriečių skundžiasi. Lomonosovas buvo įsitikinęs, kad gyvenimas šiaurėje mūsų organizmui tinkamesnis...

Pietuose gyvenantiems – savos problemos: sausros, didesnis radiacijos kiekis, mažas drėgnumas ir šilumos perteklius, tačiau dauguma iš jų įsitikinę, kad gyvena rojuje.

Tikriausiai todėl vidutinio klimato zonos gyventojai nuolat skundžiasi dėl blogo oro. Kartais trūksta saulės, šalta ir vėjuota. To nepasakysi apie užsigrūdinusius ir prie ekstremalių oro sąlygų pripratusius šiauriečius ar pietiečius. Kodėl? Galime atsakyti – dėl nepasirengimo.
 
Jeigu esate sveiki, bet kokie klimato ypatumai jus tik grūdins. O jeigu ne, klimatas pakenks pačioms jautriausioms jūsų organizmo vietoms. Šiaurėje gyvenantiems dažniausiai nukenčia kvėpavimo organai, nervų sistema. Pietuose - didelė rizika susirgti infekcinėmis ligomis ir navikais.

Sankt Peterburgo veido ir žandikaulių klinikos chirurgai pasiūlė įvesti meteorologinio jautrumo koeficientą. Jis nustatomas pagal kraujo tyrimo rezultatus. Juk vėjas, oras ir vanduo veikia mus per ląsteles, todėl kraujo laše atsispindi žmogaus gebėjimas pakęsti šaltį, karštį ar padidėjusį drėgnumą.

Pavyzdžiui, meteorologiškai jautriems žmonėms leukocitų kiekis esant blogam orui pastebimai padidėja. Staigus pokytis iš šalto į šiltą gali sukelti chroniškus susirgimus, o atšalimas – sulėtinti staigią ligos eigą, padidinti imunitetą. Šis paaiškinimas netinka ekstremaliems pokyčiams: eksperimentas, kurio metu gyvūnai tris paras gyveno -5-7 C temperatūroje. Eksperimentas parodė, kad tokiu atveju vyksta reakcija, panaši į išeikvojimą arba išsekimą. Taigi gydytis šalčiu, kaip ir šiluma, reikia atsargiai.

Naudingas net ir vėjas: įrodyta, kad pučiant stipresniam vėjui, padidėja imuninių ląstelių skaičius.

Saulės įtaka

Šviesa, šiluma ir magnetinis saulės spinduliavimas pasiekia įvairius mūsų planetos kampelius, tik skirtingomis dozėmis. Kuo arčiau Šiaurės ašigalio, tuo stipresnis magnetinis poveikis. Todėl šiauriečiai gyvena po stipresne saule, o tai daro įtaką jų charakteriui. Jie lėtesni, ne tokie kalbūs, o jų nervų sistema paprasčiausiai neprisitaikiusi prie temperamentingų itališkų skandalų. Šiaurėje  net paprasčiausias emocinis protrūkis išgyvenamas jautriau ir dramatiškiau.

Pastaruoju metu ramioje Suomijoje padidėjęs savižudybių skaičius siejamas būtent su padidėjusiu saulės aktyvumu. Sudarytas net specialus komitetas, kuris turi prognozuoti saulės audras ir apie tai pranešti gyventojams.

Meilei nepakanka šilumos

Daugumą šiauriečių vargina šviesos ir vitamino D trūkumas, kuris dažnai vadinamas džiaugsmo vitaminu. Vitamino trūkumą daugelis kompensuoja masinėmis išvykomis vasaros sezonu į pietus.
Pietiečių gyvenimas atrodo daug lengvesnis, tačiau fiziškai jie mažiau ištvermingi ir mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Be to, šiauriečiai, persikėlę į šiltesnio klimato zoną, sėkmingai prisitaiko ir lengvai siekia karjeros. Ne veltui didesnioji politikos ir meno žmonių elito yra kilę iš šiaurės platumų. Na, o pietų gyventojai, persikėlę į vėsesnes platumas, dažnai serga, tampa agresyviais, dažnai konfliktuoja.