Senos, bet vis dar vertinamos priemonės
Australijos aborigenai visuomet gyveno puikiai sutardami su gamta. Taigi jie nuo seno gerai žinojo gydomąsias arbatmedžio (Melaleuca alternifolia) savybes. Šio augalo lapais gydė įkąstas vietas, naudojo nuo odos infekcijų.
Seniausiame medicinos traktate, Eberso papiruse, rašoma, kad česnakas įeina į 22 vaistų sudėtį, tarp jų ir naudojamų vabzdžių bei skorpionų įkandimams gydyti. Lietuvoje vienos seniausių priemonių yra supjaustytas griežinėliais svogūnas ir tarkuotos žalios bulvės košelė. Niežulį malšina ir geriamosios sodos tirpalas, atskiestas obuolių actas.
Ir skausminga, ir pavojinga
Uodai, nors ir maži, nėra nekalti gyvūnėliai. Pasitaiko, kai jų įgėlimus net tenka gydytis ligoninėje. Šie kraujasiurbiai suleidžia medžiagų, padedančių lengviau siurbti kraują. Nuo jų sustiprėja krešėjimas, plečiasi kraujagyslės, todėl įkąsta vieta parausta ir patinsta. Jei susidūrimo su uodais išvengti nepavyko, pasitepkite antihistamininiais vaistais. Greitai pagelbės kai kurios natūralios priemonės iš virtuvės, sodo, daržo ar pievos, miško, paežerės, kur iškylaujate.
Kiekviename sode gausu vabzdžių, kurių įgėlimai ne tik skausmingi, bet gali būti ir labai pavojingi. Jei bitė ar vapsva užpuolė nealergišką žmogų, jos geluonį patartina ištraukti švelniai, stengiantis nesutraiškyti, kad į organizmą nepatektų daugiau nuodų. Žaizda parausta, skauda, patinsta. Ją nuplaukite vėsiu, švariu vandeniu ir muilu.
Ant sugeltų vietų, jei jos tinsta ir niežti, dėkite šaltus ramunėlių ar medetkų nuoviro kompresus. Tiesiog suvilgykite servetėlę ir palaikykite 10–15 min. Dezinfekuokite odą, ypač jei esate alergiški, spiritu, uždegimą mažinančiais tepalais. Tinimą mažina ledukai.
Apie 1 proc. žmonių alergiški bičių ir vapsvų nuodams. Jeigu įgelia keli vabzdžiai, gali kilti anafilaksinis šokas. Oda parausta, iškyla pūslių, vemiama, smarkiai pykina, temsta sąmonė, sutrinka kvėpavimas. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau suteikti medicininę pagalbą.
Jei žmonės žino, kad yra jautrūs vabzdžių nuodams, jie turėtų apie tai pranešti kartu gamtoje iškylaujantiems draugams, artimiesiems ar bendradarbiams. Nelaimės atveju bus galima skubiau iškviesti greitąją pagalbą arba nuvežti į ligoninę. Gerai, kai kas nors įsideda į krepšį stiprių, greitai veikiančių vaistų. Juk kartais, įgėlus vabzdžiui, laukti medikų nėra kada.
Labai svarbu vilkėti tinkamus drabužius, jei nenorite pritraukti pavojingų vabzdžių. Pageidautina, kad jie būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, baltos ar rusvai žalsvos spalvos, patogūs ir ypač apsaugotų kojas, rankas. Geriausia dėvėkite lengvus marškinėlius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes. Ruošdamiesi į gamtą nesikvėpinkite, nesipurkškite losjonais po skutimosi, nesitepkite kremais (ypač vaisių kvapo). Nemosuokite rankomis net ir išgirdę palei ausį nemalonų zyzimą ar išvydę šalimais zujančią bitę, širšę arba vapsvą.
Pagalba po ranka
Kaip ir kuo palengvinti skausmą bei sudirgimą? Plačialapis gyslotis (Plantago major), ko gero, bus pirmoji pagalbinė priemonė, kurią rasite nesunkiai. Šis augalas labai dažnas pievose, miškuose, parkuose, pagrioviuose, laukuose. Žolininkai pataria, kaip pasidaryti itin greitą kompresą. Švarioje vietoje nusiskinkite gysločio lapą. Jei galite, nuplaukite jį švariu vandeniu. Gerai sukramtykite (tik nenurykite) ir gautą košelę uždėkite ant įkąstos vietos. Suveiks magiškai – skausmas, karštis, netgi patinimas atslūgs, alergija išnyks greičiau.
Liaudies medicina siūlo tokius pačius ir daržinės žliūgės (Stellaria media), paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium), dėmėtojo snapučio (Geranium maculatum) greitus kompresus. Pastarojo augalo eterinį aliejų taip pat galima naudoti: 1 lašą reikia sumaišyti su 4 lašais augalinio (migdolų, avokadų, simondsijų ir kt.) aliejaus. Snapučių aliejus dar ir mažina skausmą. Be to, tai yra puikiai vabzdžius atbaidanti priemonė.
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) mažina dirglumą. Ji yra dar ir geras repelentas. Įkastą vietą patrinkite šviežiais lapeliais. Jei turite eterinio aliejaus, naudokite jį. Augalo žiedų dedama tarp drabužių – suteikia malonų kvapą, atbaido kandis.
Medėjantysis alavijas (Aloe arborescens) ramina ir gydo. Medetka (Calendula) ir jonažolė (Hypericum) slopina uždegimą, o dilgėlė – alergiją. Šviežiai sutrintų kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum), vaistinio šalavijo (Salvia officinalis) ar vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris) lapų sulčių galima užlašinti ant įkąstos vietos. Be to, jei įkando bitė, vapsva, širšė, kasdien patariama išgerti 3 puodelius dilgėlių (Urtica) arbatos (tris dienas iš eilės).
Mūsų botanikos soduose ir pas kolekcininkus galima pamatyti kanadinę auksašaknę (Hydrastis canadensis). Ji anglų vadinama Golden-seal, orange root. Tačiau neklyskite – tai ne ženšenis, arba „auksinė šaknis“. Šis augalas natūraliai auga Kanadoje ir JAV. Jis nugali įvairius mikrobus, todėl tinka gydyti įvairaus pobūdžio infekcijoms, atviroms žaizdoms, įpjovimams, vabzdžių įkandimams. Lietuvoje žiemoja gerai, pridengti nereikia.
Medis ir molis
Senos gydomosios priemonės – su vandeniu ar žolių arbata sumaišyti baltojo molio milteliai, malti ryžiai ar avižos, krakmolingi augalai (dedešvų šaknys, tarkuotos žalios bulvės). Jas taip pat galima dėti ant įkąstų ar sugeltų vietų.
Uodus atbaido spiritinis gvazdikėlių užpilas. Juo galima patrinti drabužiais nepridengtas, neapsaugotas vietas. Mažam vaikui šiuo užpilu apšlakstykite drabužėlius.
Vabzdžiai sukandžiojo miške? Nusiskinkite ąžuolo ar klevo lapą, sukramtykite jį. Gautą košelę uždėkite ant pažeistos vietos. Abu medžius atpažinti nesunku. Bet vos pajutę, kad lapas, kurį ėmėte kramtyti, degina burną, yra labai kartus, išspjaukite.
Nesunkiai atpažinsite ir sodinį hamamelį (Hamamelis virginiana), kuris spalio viduryje skleidžia švelnaus, nestipraus kvapo geltonus žiedus. Tai lėtai augantis medelis, dažniau krūmas. Jo sudėtyje esanti veiklioji medžiaga skatina odos regeneraciją. Augalas įeina į Lietuvoje parduodamo šaldomojo gelio, kuris ramina sudirgusią, po vabzdžių įkandimų, odą, sudėtį.
Sugeltos vietos niežulį ir skausmą numalšins šių augalų lapai: vaistinės balzamitos (Balsamita major), pankolio (Foeniculum), vaistinio skaistenio (Tanacetum parthenium), isopo (Hyssopus), medetkos (Calendula), petražolės, plačialapio gysločio, dašio (Satureja), melisos (Melissa officinalis).
Veiksmingi eteriniai aliejai
*Pipirmėčių (Mentha piperita) eterinis aliejus kelia ūpą ir energiją. Be to, vienas lašas, užlašintas ant vabzdžio įkąstos vietos, sumažins skausmą.
*Sumaišykite 10 lašų eterinio čiobrelių aliejaus ir 25 ml (1,5 valgomojo šaukšto) vandens. Mišiniu patepkite sugeltas vietas.
*Levandų aliejus atbaido vabzdžius. Ant odos po porą lašelių lašinkite keletą kartų per dieną arba tuomet, kai reikia.
*Ant skaudamos vietos lašinkite po 1 lašą arbatmedžių aliejaus keletą kartų per dieną. Kiekvieną rytą eidami į sodą, jo galite užpilti truputį ant drabužių.
*Citrinžolės (Cymbopogon) – tai citrina kvepiantys augalai iš Azijos. Jų aliejaus šiukštu negalima gerti, o naudojant išoriškai būtina atskiesti. Citrinžolių eterinis aliejus – natūrali vabzdžius atbaidanti medžiaga. Jis įeina į pleistrų, klijuojamų ant odos ar drabužių, sudėtį. Šias priemones naudoti paprasta ir švaru. Užtenka dviejų gabalėlių, norint apsaugoti visą kūną. Jautrūs suaugusieji ir vaikai pleistrą gali klijuoti ant drabužių. Jei turite šviežio augalo šakelę, jo lapais galite tiesiog patrinti įgeltą ar įkąstą vietą.
Įsidėmėkite! Pastebėję, kad eteriniai aliejai erzina odą, daugiau jais nebetepkite. Dauguma eterinių aliejų vartojami tik išoriškai.
