"Mums tiesiog reikės iš naujo perrašyti medicinos vadovėlius",- pareiškė trečiadienį Saskačevano universiteto reprodukcinės biologijos padalinio direktorius Rogeris Piersonas (Rodžeris Pyrsonas), vadovavęs ovuliacijos proceso tyrimui. Anot jo, būtent dėl to kartais neveikia vienas iš natūralių nėštumo planavimo arba kontracepcijos metodų - vadinamasis Knauso-Ogino ciklo stebėjimo būdas. Jį nepriklausomai vienas nuo kito 1920 metais atrado japonas Kyusaku Ogino ir austras Hermannas Knausas.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad žmonių ovuliacijos ciklai yra unikalūs. Jie išsiskiria iš viso kito gyvūnų pasaulio. Daugelį gyvūnų tam tikru laikotarpiu apima karštis - pagal skleidžiamus kvapus ir elgsenos ypatybes patinai žino, kad patelė ovuliuoja, kad ji pasirengusi pastoti.
Tuo tarpu žmonių populiacijoje ovuliacijos procesas yra "įslaptintas".
Standartinis medicinos mokslo teiginys yra toks - moterų ciklas trunka apie 28 dienas, per tą laiką kiaušinėlis subręsta, jis išskiriamas iš folikulo į kiaušintakį, kur apvaisinamas arba pašalinamas mėnesinių metu.
Žurnale "Fertility and Sterility" R.Piersonas su bendraautoriais rašo, kad taip ne visada būna, kad jiems patiems tyrimo rezultatai buvo netikėti.
Tokį tyrimą atlikti biologui R.Piersonui padėjo veterinaras Greggas Adamsas ir aspirantė Angela Baerwald (Andžela Baervald). Jie visą mėnesį kasdien ultragarsu skenavo 63 moteris; šiuo metodu tiriant labai aiškiai matomi folikulai. Jie nustatė, kad visų 63 moterų menstruacijos ciklai buvo normalūs, bet ovuliacijos ciklai normalūs buvo tik 50 moterų. Per mėnesį trylikai moterų ovuliacija buvo daugkartinė. Be to, ir iš anų 50 moterų beveik pusei (40 procentų) folikulų aktyvumas buvo banguotas - nustatytos trys aktyvumo bangos. Bet kurios bangos metu galėjo pasigaminti subrendęs kiaušinėlis.
Tyrinėtojus nustebino, kad hormonų koncentracija neturėjo įtakos šiems aktyvumo svyravimams. Vadinasi, matuojant hormonų koncentraciją kraujyje nepakanka, kad galėtum spręsti apie moters reprodukcinės sistemos būklę, daro išvadą mokslininkai.
"Gal dabar moterims bus lengviau suprasti, kodėl jos pastoja, kai to visiškai nesitiki ir nenori nėštumo; be to, dabar mes galėsime geriau parinkti gydymo nuo nevaisingumo kursą", - aiškino R.Piersonas.
Nustatę tokius netikėtus dalykus kanadiečiai vis dar negali paaiškinti jų priežasčių. "Nežinome, ar tai priklauso nuo oro, ar nuo sueities padėties, ar prieš tai išgertos stiklinės sulčių", - juokavo jis.
Tiesa, kažką panašaus kiek anksčiau buvo aptikę veterinarai, stebėję galvijus ir arklius.
Vis dėlto, matyt, mokslininkams teks toliau tyrinėti šiuos reiškinius.